Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pranešti apie neteisėtą nedarbingumą, ir išnagrinėsime įvairius aspektus, susijusius su darbuotojų teisėmis, atostogomis, darbo laiku, apmokėjimu ir stebėsena.
Darbuotojo pareigos ir darbdavio teisės saviizoliacijos metu
Kiekvieną dieną šalyje pranešama apie rekordinius užsikrėtimo koronaviruso atvejus - auga ne tik sergančiųjų, bet ir kontaktą su jais turėjusių skaičius.
Apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti trimis būdais.
- Pirmiausia, apie susirgimą COVID-19, kontaktą su sergančiuoju ar dėl kelionės paskirtą saviizoliaciją turėtų pranešti pats darbuotojas. Nors tokią jo pareigą nustato Darbo kodeksas, tačiau ir pats darbdavys turėtų nuolat priminti apie pareigą pateikti informaciją apie saviizoliaciją bei jos priežastis.
- Todėl apie darbuotojui paskirtą saviizoliaciją darbdavys gali sužinoti pagal nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau šis ne visada išsamus: užsikrėtus COVID-19 liga, jame tebus nurodytas įrašas „Liga“, izoliuojantis po kelionės ar turėjus sąlytį - „Epideminė situacija“.
- Galiausiai, su darbdaviu gali susisiekti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai, tačiau dėl didelio sergančiųjų ir besiizoliuojančių skaičiaus, jie ne visada spėja tai padaryti.
Todėl patikimiausias būdas sužinoti apie būtinybę izoliuotis išlieka abipusė darbuotojo ir darbdavio komunikacija - darbdavys turėtų aiškiai įvardinti būtinybę nedelsiant pranešti paskirtam asmeniui apie paskirtą izoliaciją.
Aiški darbdavio ir saviizoliacijoje esančio darbuotojo komunikacija padeda išvengti skaudžių pasekmių. Viena vertus, liga gali užsikrėsti kiti įmonės darbuotojai. Kad to išvengtų ar bent sumažintų tokią riziką, darbdavys turėtų patvirtinti ir supažindinti darbuotojus su taisyklėmis, reglamentuojančiomis darbuotojo elgesį nustačius ligą ar paskyrus jam privalomą izoliaciją.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Vis dėlto, jei darbuotojas nepraneša apie paskirtą saviizoliaciją ir nepasirodo darbe, darbdavys turi teisę pradėti darbo pareigų pažeidimo procedūrą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą. Jei darbuotojas pažeidžia įpareigojimą izoliuotis ir atvyksta į darbo vietą, jam gresia administracinė atsakomybė nuo įspėjimo iki 1500 Eur siekiančios baudos, o jei dėl to išplistų užkratas - ir iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Darbdavys tokiu atveju turėtų nedelsdamas išsiųsti tokį darbuotoją namo, o šiam nesutinkant - nušalinti nemokant atlyginimo, nebent yra galimybė dirbti iš namų.
Jeigu darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą darbuotojo izoliaciją, įprastai jokia jo atsakomybė prieš valstybę, kitus darbuotojus ir trečiuosius asmenis neturėtų kilti.
Jei yra galimybė, darbdavys gali organizuoti saviizoliacijoje esančių darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Darbdavys turi užtikrinti tiek būtinas darbo priemones, tiek saugumą, mat jei kils žala trečiosioms šalims (klientams ar partneriams) įprastai atsakomybę pirmiausia turės prisiimti darbdavys. Todėl dirbant iš namų svarbu, kad darbuotojas turėtų būtiną programinę įrangą ir būtų užtikrintas duomenų saugumas.
Jei galimybės dirbti nuotoliniu būdu nėra, darbuotojui nepaskelbta prastova ir jis privalo laikytis izoliacijos režimo, jam paprastai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama nedarbingumo išmoka teisės aktų numatyta tvarka.
Nedarbingumo pažymėjimai ir ligos išmokos
Žiemą nedarbingumo pažymėjimų skaičius smarkiai išauga - paprastai jis pasiekia piką sausį. Šiemet jau išduoti 255 tūkstančiai nedarbingumo pažymėjimų, per dieną jų registruojama apie 15 tūkstančių.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo aspektai
Nedarbingumo pažymėjimas yra pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką. Svarbu - ligos išmoka neskiriama automatiškai. Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti prašymą „Sodrai“.
Prašymą dėl ligos išmokos galima pateikti per asmeninę „Sodros” paskyrą www.sodra.lt/gyventojui. Asmeninėje paskyroje taip pat galima patikrinti, ar priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo.
Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo turimo ligos socialinio draudimo stažo. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Žmonės, vykdantys savarankišką veiklą, išskyrus dirbančius pagal verslo liudijimą, kaip ir kiti dirbantys, yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo pažymėjimas: pagrindinė informacija
Kai kuriais atvejais ligos išmoka gali būti ir skirta ir tuomet, kai savarankiškai dirbantys asmenys yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas ir pateikę SAV pranešimą „Sodrai“ už einamąjį kalendorinį mėnesį.
„Sodros“ patikrinimai ir elgesio taisyklės nedarbingumo metu
„Sodra" tikrina atvejus, kurie gali būti sisteminiai piknaudžiavimai, jie vertinami pagal tam tikrus slaptus kriterijus. Jei atvejai pasirodo rizikingi, tie žmonės kviečiami pasitikrinti sveikatos.
Nedarbingumo pažymėjimą turintis asmuo įvardijamas kaip pažeidžiantis taisykles, jei jis:
- gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į GKK posėdį;
- nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir (ar) slaugos režimo;
- neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos ir (ar) slaugos procedūrų;
- atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
- dirba (-o), mokosi (-ėsi), keliauja (-iavo);
- vartojo alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
- elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Jei darbdavys, gydytojas ar koks kitas asmuo informuoja, kad asmuo, turintis nedarbingumo pažymėjimą, nesilaiko šių taisyklių, „Sodra“ tikrina atvejį ir, jei abejonės pasitvirtina, sustabdomas išmokų mokėjimas.
Visgi, „Sodros" atstovas sako, kad pasitaiko atvejų, kai už neteisėtai išduotą nedarbingumo pažymėjimą atsako ne tik asmuo, bet ir gydymo įstaiga, kurioje dokumentas buvo išduotas.
„Nedarbingumo pažymų Lietuvoje per metus išduodama apie milijoną, tų, kurie pažeidžia taisykles, per metus nustatome apie 500. Tai yra vienetai, dėl kurių darbdavys susirūpina ir paskui pavyksta tai įrodyti. O per metus apie 30-40 tūkstančių pacientų mes patikriname sistemiškai - ne žmogaus taisyklių pažeidimus, o apskritai yra keliamas klausimas, abejonė, ar žmogus iš tikrųjų serga, - komentavo S. Jarmalis.
„Mūsų tikslas nėra gąsdinti žmonės, kad jie bijotų, jog neva „Sodra“ ateis į namus ir patikrins, ką jūs vakar pirkote.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie elgesį laikino nedarbingumo metu
- „Sodra“ kontroliuoja, kaip žmonės elgiasi sirgdami ir gali nutraukti ligos išmokos mokėjimą - Tiesa. Laikinas nedarbingumas - tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas.
- „Sodros“ specialistai eina į namus patikrinti, ar žmogus serga ir nepažeidžia taisyklių - Mitas. „Sodros“ specialistai niekada į namus nevaikšto ir gyventojų netikrina.
- „Sodra“ tikrina gyventojų sąskaitų išrašus ir pirkimo kvitus - ką žmonės pirko ir kur buvo sirgdami - Mitas. „Sodros“ specialistai niekada netikrina jokių kvitų ar banko išrašų ir nesidomi gyventojų sąskaitomis.
- Galiu ligos išmokos negauti, jeigu nepateiksiu prašymo „Sodrai“ - Iš dalies tiesa. Daugiau nei pusė gyventojų „Sodrai“ internetu jau yra pateikę neterminuotus prašymus ligos išmokai gauti.
- Sergant negalima niekur eiti iš namų - Mitas. Sergantis žmogus, jeigu jam nustatytas sveikatą tausojantis režimas, gali nueiti į vaistinę, parduotuvę ar kitur, kur yra būtinybė ir nėra grėsmės užtęsti ligos trukmės ir užkrėsti kitų žmonių.
- Sergant negalima eiti į darbą - Tiesa. Ligos išmoka mokama dėl to, kad susirgęs žmogus nepajėgia dirbti ir praranda pajamas.
- Jeigu keliausiu į užsienį, „Sodra“ sužinos - Tiesa. „Sodra“ keičiasi informacija ir gauna duomenis, kurie gali būti svarbūs teisei gauti ligos išmoką iš įvairių institucijų.
- „Sodra“ tikrina sergančių gyventojų socialinių tinklų paskyras - Mitas. „Sodra“ neskaito gyventojų paskyrų socialiniuose tinkluose. Tačiau dažniausiai skaito darbdaviai, kaimynai ir kiti žmonės bei praneša „Sodrai“ anoniminiu pasitikėjimo telefonu.
- Sirgti neapsimoka, nes ligos išmokos yra labai mažos - Mitas. Pati ligos išmoka visiškai priklauso nuo vidutinių gyventojo pajamų, turėtų iki ligos.
- Jeigu sirgsiu „neteisingai“, „Sodra“ man gali būti skirti baudą - Mitas. „Sodra“ niekada neskiria jokių baudų gyventojams už elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių pažeidimus.
Kitos svarbios darbuotojų teisės
Be saviizoliacijos ir nedarbingumo klausimų, svarbu žinoti ir kitas darbuotojų teises:
Kasmetinės atostogos
Lietuvoje yra nustatyta minimali 20 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmė dirbantiems 5 darbo dienas per savaitę ir 24 - dirbantiems 6 darbo dienas per savaitę. Bent viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų.
Ilgesnės atostogos (25 darbo dienos dirbant 5 dienas per savaitę) priklauso darbuotojams iki aštuoniolikos metų; vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ir neįgaliems darbuotojams.
Dėl atostogų suteikimo turite susitarti su darbdaviu. Jis negali vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos ir tai negali būti primesta vienašališka valia.
Jei darbdavys atsisako patenkinti Jūsų prašymą dėl atostogų, jis tai turi pagrįsti raštu. Jei manote, kad atsisakymas nepagrįstas, konsultuokitės su profesine sąjunga arba kreipkitės į darbo ginčų komisiją.
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų.
Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams.
"Mamadieniai"
Apmokami „mamadieniai“ priklauso abiem tėvams, auginantiems vaiką ar kelis iki dvylikos metų. Viena diena per tris mėnesius priklauso, jei auginate vieną vaiką, jei auginate du (arba vieną neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų), - galite turėti viena laisvadienį kas mėnesį. O jei auginate tris ir daugiau vaikų arba du, kai vienas jų ar abu turi negalią, turite teisę į du laisvadienius per mėnesį.
Vietoj vienos ar dviejų poilsio dienų per mėnesį galite prašyti sutrumpinti darbo laiką dviem ar keturiomis valandomis per savaitę.
Darbo laikas
Darbo laikas yra bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.
Į darbo laiką įeina:
- pasirengimas darbui darbo vietoje;
- fiziologinės pertraukos ir specialiosios pertraukos;
- kelionės iš darbovietės į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;
- budėjimo laikas Darbo kodekso nustatyta tvarka;
- kvalifikacijos tobulinimo darbdavio pavedimu laikas;
- privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;
- prastovos laikas;
- nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;
- kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.
Jeigu darbuotojas neturi nuolatinės darbo vietos, laikas, kai jis iš gyvenamosios vietos darbdavio nurodymu keliauja pas klientą arba į tam tikrą nurodytą objektą (arba iš paskutiniojo kliento arba objekto atgal į gyvenamąją vietą), yra darbo laikas ir už jį turi būti mokamas darbo užmokestis.
Komandiruotės atveju kelionės laikas taip pat yra įskaitomas į darbo laiką ir turi būti apmokamas kaip faktiškai dirbtas laikas viengubu darbuotojo darbo užmokesčiu.
Darbo apmokėjimas
Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvinėje sutartyje, jei jos nėra - kitame vidaus teisės akte. Prieš tvirtinant ar keičiant dokumentą privalomos konsultacijos su darbo taryba ar profesine sąjunga; darbdavys negali jos keisti vienašališkai.
Darbo apmokėjimo sistemoje joje turi būti:
- Kiekvienai darbuotojų kategorijai taikomi atlyginimų rėžiai (nuo-iki);
- Papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka;
- Apmokėjimas už papildomą darbą (nuo-iki);
- Darbo užmokesčio indeksavimo tvarka;
Darbo apmokėjimo sistemos nuostatos negali diskriminuoti darbuotojų. Vyrams ir moterims už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.
Kartą per mėnesį darbdavys privalo darbuotojui pateikti atlyginimo lapelį apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandžius. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba persiųsta darbuotojui elektroniniu būdu.
Jeigu dirbote viršvalandžių, gavę atlyginimo lapelius, pasitikrinkite, ar jie buvo apmokėti. Saugokite juos.
Minimalus darbo užmokestis
Darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį, dirbant keturiasdešimt valandų per savaitę, negali būti mažesnis negu vyriausybės nustatytas minimalusis darbo užmokestis. Svarbu žinoti, kad minimali alga gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.
Tačiau, jeigu žmogus turi prisiimti daugiau atsakomybių, jis turi turėti tam tikrų žinių bagažą bei gauti apmokymus, jam turi būti mokamas atlyginimas, didesnis nei minimalioji darbo užmokesčio riba.
Viršvalandžiai
Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta grafike, ar naktį - 2, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Vietoj to, galite raštu prašyti už viršvalandžius suteikti poilsio laiko, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Jeigu jūsų darbovietėje nėra kolektyvinės sutarties, kurioje numatyta galimybė dirbti daugiau nei 180 viršvalandžių per metus (8 val. per savaitę), o Jūs jų dirbate daugiau, tai - darbo kodekso pažeidimas.
Pietų pertrauka
Pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po penkių valandų darbo. Ji negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ilgesnė kaip dvi valandos. Pietų pertraukos trukmė, pradžia, pabaiga ir kitos sąlygos nustatomos vidaus tvarkoje.
Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbo vietą ir išnaudoti šį laiką savo nuožiūra. Šis laikas neįskaitomas į darbo laiką, už jį nemokamas darbo užmokestis.
Jei dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos, darbuotojams turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku ir šis laikas įskaitomas į darbo laiko trukmę.
Darbas švenčių dienomis
Už darbą švenčių dienomis bet kokiu atveju mokamas ne mažesnis nei dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą per šventes - ne mažesnis nei 2,5 dydžio darbo užmokestis.
Darbuotojas raštu gali prašyti, kad darbo švenčių dienomis laikas būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų. Šis laikas turi būti dauginamas atitinkamai iš 2 ir 2,5 karto.
Žalos atlyginimas
Išankstinis lėšų rinkimas dėl ateityje galimos žalos darbdaviui yra neteisėtas. Išskaitos iš darbo užmokesčio dėl žalos atlyginimo galimas tik darbdaviui nustačius darbuotojo darbo pareigų pažeidimą dėl jo kaltės.
tags: #kur #pranesti #apie #netieseta #nedarbinguma