Nauji metai Lietuvai prasidėjo ne pačiais džiugiausiais įvykiais, tokios žinios pastarosiomis dienomis veja viena kitą.

Socialinės rizikos šeimų skaičius Lietuvos kaimiškose gyvenvietėse beveik nekinta - jų nedaugėja, o kai kurie šio statuso laikosi gana tvirtai. Visiems Lietuvoje gyventi gerai neįmanoma. Kai kam sekasi geriau, kai kam - blogiau. Tačiau yra ir tokių, kurių gyvenimo sąlygos išties sudėtingos, ir be valstybės paramos išsiversti neįmanoma, tik bėda ta, jog gaunant pašalpas dirbti norisi vis mažiau.

Pašalpas šalyje gauna daugybė žmonių, tačiau jie gana skirtingi. Vieni ieško darbo ir stengiasi, kad sunkus gyvenimo tarpsnis pasibaigtų kaip galima greičiau, o kiti savo gyvenimo keisti nė neketina. Gyvena iš socialinių pašalpų ir nemato nieko blogo.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios problemos kyla socialinės rizikos šeimose, kokios priežastys lemia tokią situaciją ir kokie galimi sprendimo būdai.

Atvejo analizės tikslas: Analizuoti šeimos patiriančios socialinę riziką situaciją.

Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?

Atvejo analizės uždaviniai:

• Apibūdinti šeimą patiriančią socialinę riziką.
• Aprašyti kliento situaciją.
• Įvardinti koks yra kliento požiūris į esamą situaciją.
• Sudaryti veiksmų planą.
• Pateikti siūlomų paslaugų sąrašą.
• Laukiami rezultatai.

Socialinės Rizikos Šeimų Problemos ir Priežastys

Socialinę riziką patiriančioms šeimoms trūksta socialinių įgūdžių, ne tik bendravime, finansiniame raštingume, bet ir ugdant savo vaikus, ko pasėkoje vaikai patiria bendravimo, integracijos į kolektyvą, adaptacijos, problemas. Neretai tokių šeimų vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba įvardinti savo jausmų, nevertina aplinkinių žmonių jausmų ir patys jaučiasi nelaimingi.

Rizikos grupės šeimoms reikalingas didesnis specialistų dėmesys ir jose vyksta daugiau incidentų, tačiau vienos priežasties, kodėl vis dažniau girdime apie šiurpius nutikimus šeimose, anot E. Lapėnienės, nėra: „Jeigu prisimintume pastaruosius įvykius Kėdainiuose, iki tokio žiauraus sprendimo įvyksta labai daug - nedarbas, skurdas, pakitusi šeimos samprata, santuokinių nesutarimas.

Šeimos į rizikos grupes įtraukiamos dėl daugelio priežasčių - skurdo, alkoholizmo, nedarbo, tačiau pagrindine priežastimi D. Dekontaitė įvardijo gyvenimą iš pašalpų: „Tokie žmonės nėra motyvuoti dirbti. Jie gyvena iš socialinių pašalpų, iš išmokų už vaikus. Šį dalyką Socialinei sveikatos ir apsaugos ministerijai siūlyčiau atidžiai peržiūrėti ir kažkokiu būdu riboti, nes tai jau darosi nesibaigiančia tendencija.

Pastovūs skaičiai Pumpėnų seniūnijos seniūnė Regina Rapkevičienė teigė, jog jų savivaldybėje socialinės rizikos šeimų skaičius visada išlieka pastovus - 22 arba 23 šeimos. „Kai vieni išsibraukia, tuoj pat atsiranda kitų“, - konstatavo R.Rapkevičienė. Pakruojo seniūnijoje situacija taip pat ne geresnė. Metų pradžioje čia buvo 32 socialinės rizikos šeimos, visai neseniai įtrauktos dar 2, o 9 šeimų padėtis kybo ant plauko. Nors jos į socialinės rizikos šeimų sąrašą vis dar neįtrauktos, pas jas socialiniai darbuotojai taip pat lankosi.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"

Dažnas rizikos šeimų narys, paklaustas, kodėl neina dirbti, atsako, kad nemato reikalo - jie gauna tiek pat, o kartais ir daugiau nei tas, kuris dirba už minimalų atlygį. Čia aš matau didžiulę problemą, o šis mechanizmas užsivedęs ir nestabdomas jau kuris laikas“.

Apžvelkime vieną konkrečią situaciją:

Šeima tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė kurią sudaro tėvai ir vaikai, kartais į šeimos sudėtį įeina ir kartu gyvenantys seneliai, anūkai ar kiti giminaičiai. Konkrečiai šią šeimą sudaro sugyventinių pora auginanti du bendrus mažamečius vaikus ir vieną paauglį iš ankstesnių moters santykių. Motina A.J. 39m. šiuo metu nedirbanti , nes prižiūri mažamečius vaikus namuose, tikina žalingų įpročių neturinti. Tėvas B.K. 47m. pastovaus darbo neturi, dėl priklausomybės alkoholiui ( pavieniai darbai pas ūkininkus ). Paauglys sūnus K.J. 16m. turi problemų dėl mokyklos lankomumo. Mažamečiai vaikai 2 ir 3 m. amžiaus nelankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Šeima gyvena kaime tris kilometrus nutolusiame nuo artimiausio miesto. Kaimas turi puikų susisiekimą mikroautobusais su miestu (mikroautobusai važiuoja kas 20min). Praėjusių metų spalio pradžioje A.J. sūnus buvo iškviestas pirmam pokalbiui su socialiniu pedagogu mokymosi įstaigoje, dėl daugybes praleistų pamokų be pateisinamos priežasties. Mokinio teigimu jam patinka mokykla ir į ją noriai eitų, bet turi pagelbėti su namų ūkio darbais motinai, kuri rūpinasi dviem mažamečiais vaikais. Po tokių mokinio pasiaiškinimų buvo nuspręstą ne tik kontaktuoti su mama, bet ir šeimą aplankyti namų aplinkoje. Nuvykusi socialinė pedagogė namie sutiko neblaivų motinos sugyventinį B.K. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, kėlė balso toną, kasišprovokavo vaikų išgąstį ir verkimą. Kilo smarkus ginčas, kurio metu buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Tikina, kad pagrindinė problema yra pinigų stygius ir nepaklusnaus paauglio probleminis elgesys mokykloje ir už jos ribų. Pasak jos sugyventinis stengiasi rasti gerai apmokamą darbą.

Ši situacija atspindi daugelį problemų, su kuriomis susiduria socialinės rizikos šeimos: nedarbas, alkoholizmas, vaikų nepriežiūra, skurdas ir socialinių įgūdžių trūkumas.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

Siūlomi Sprendimo Būdai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) palaiko prevencinio darbo su šeimomis idėją ir ją gana aiškiai, be užuolankų siūlo naujiesiems savivaldybių merams. Jau ir mūsų tinklapyje kelta problema dėl socialinių darbuotojų darbo užmokesčių. Taip pat savivaldybės privalo užtikrinti priemones, reikalingas socialinės priežiūros teikimui (pvz., transporto, mobiliojo ryšio, saugos priemonių ir kt.

Seniūnas patikino, jog pašalpos - geras dalykas, tačiau reikėtų keisti žmonių požiūrį ir skatinti norą imtis nors ir pačių mažiausių darbų. Lygiai tos pačios nuomonės buvo ir Pakruojo seniūnas Sauliaus Margis. Vyras tikina, jog ne visi supranta, kad žmogus turi dirbti ir pats save išlaikyti. Todėl privalu skatinti motyvaciją darbui.

S.Margis dėstė, jog situaciją galėtų pataisyti tik ryški atskirtis tarp pašalpos ir minimalaus darbo užmokesčio, mat dabar socialinės rizikos šeimoms prie gaunamų 350 litų pridedamos dar ir visokios kompensacijos bei maisto daviniai. „Pašalpa turėtų būti tik vandeniui ir duonai.

Palangos miesto komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Genovaitė Jociuvienė dirba su nepilnamečiais ir žino, kas vyksta rizikos šeimose. Specialistės teigimu, dažniausiai yra per mažai socialinių darbuotojų, tad fiziškai neįmanoma dažnai lankyti rizikingas šeimas.

Palangos pradinės mokyklos socialinės pedagogės Josanos Viržintienės teigimu, dirbant su rizikos grupės šeimomis, svarbu komandinis darbas: „Labai svarbu tokiais atvejais veikti kartu, kad pati šeima ir už ją atsakingos institucijos vieningai, produktyviai bendradarbiautų“.

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė mato ir kitokią pagalbą rizikos šeimoms: „Krizę šeimoje neretai lemia įsisenėjusių socialinių, psichologinių ir kt. problemų suma. Čia ypač praverstų sisteminė šeimos psichoterapija, bet apie ją mes galime tik pasvajoti. Manyčiau, jog pagrindinė visuomenės problema - nepakankamas dėmesys psichikos sveikatai.

Tokios ir panašios problemos, anot L. Kunickienės, negali būti išsprendžiamos be sisteminio požiūrio bei efektyvaus institucijų bendradarbiavimo: „Būtina mažinti alkoholio prieinamumą, siekti, kad jauni žmonės neiškristų iš darbo rinkos, neįprastų gyventi tik iš pašalpų. Būtent pastarasis faktorius neretai įsuka ydingą priklausomybių ir smurto karuselę“.

Apibendrinant, galima teigti, kad socialinės rizikos šeimų problema yra kompleksinė ir re

SEIMOS ĮTRAUKTOS Į RIZIKOS SĄRAŠĄ: Situacijos Analizė ir Galimi Sprendimai

Visiems Lietuvoje gyventi gerai neįmanoma. Kai kam sekasi geriau, kai kam - blogiau. Tačiau yra ir tokių, kurių gyvenimo sąlygos išties sudėtingos, ir be valstybės paramos išsiversti neįmanoma, tik bėda ta, jog gaunant pašalpas dirbti norisi vis mažiau.

Socialinės rizikos šeimų skaičius Lietuvos kaimiškose gyvenvietėse beveik nekinta - jų nedaugėja, o kai kurie šio statuso laikosi gana tvirtai.

Pašalpas šalyje gauna daugybė žmonių, tačiau jie gana skirtingi. Vieni ieško darbo ir stengiasi, kad sunkus gyvenimo tarpsnis pasibaigtų kaip galima greičiau, o kiti savo gyvenimo keisti nė neketina. Gyvena iš socialinių pašalpų ir nemato nieko blogo.

Socialinės Rizikos Šeimų Apibūdinimas

Šeima tai giminystės ryšiais susieta žmonių grupė kurią sudaro tėvai ir vaikai, kartais į šeimos sudėtį įeina ir kartu gyvenantys seneliai, anūkai ar kiti giminaičiai. Konkrečiai šią šeimą sudaro sugyventinių pora auginanti du bendrus mažamečius vaikus ir vieną paauglį iš ankstesnių moters santykių.

• Motina A.J. 39m. šiuo metu nedirbanti , nes prižiūri mažamečius vaikus namuose, tikina žalingų įpročių neturinti.
• Tėvas B.K. 47m. pastovaus darbo neturi, dėl priklausomybės alkoholiui ( pavieniai darbai pas ūkininkus ).
• Paauglys sūnus K.J. 16m. turi problemų dėl mokyklos lankomumo.
• Mažamečiai vaikai 2 ir 3 m. amžiaus nelankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Šeima gyvena kaime tris kilometrus nutolusiame nuo artimiausio miesto. Kaimas turi puikų susisiekimą mikroautobusais su miestu (mikroautobusai važiuoja kas 20min).

Socialinę riziką patiriančioms šeimoms trūksta socialinių įgūdžių, ne tik bendravime, finansiniame raštingume, bet ir ugdant savo vaikus, ko pasėkoje vaikai patiria bendravimo, integracijos į kolektyvą, adaptacijos, problemas. Neretai tokių šeimų vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba įvardinti savo jausmų, nevertina aplinkinių žmonių jausmų ir patys jaučiasi nelaimingi.

Socialinės rizikos šeima

Kliento Situacijos Aprašymas

Praėjusių metų spalio pradžioje A.J. sūnus buvo iškviestas pirmam pokalbiui su socialiniupedagogu mokymosi įstaigoje, dėl daugybes praleistų pamokų be pateisinamos priežasties. Mokinio teigimu jam patinka mokykla ir į ją noriai eitų, bet turi pagelbėti su namų ūkio darbais motinai, kuri rūpinasi dviem mažamečiais vaikais. Po tokių mokinio pasiaiškinimų buvo nuspręstą ne tikkontaktuoti su mama, bet ir šeimą aplankyti namų aplinkoje.

Nuvykusi socialinė pedagogė namie sutiko neblaivų motinos sugyventinį B.K. Jis buvo nusiteikęs agresyviai, kėlė balso toną, kasišprovokavo vaikų išgąstį ir verkimą. Kilo smarkus ginčas, kurio metu buvo iškviesti ir policijos pareigūnai.

Kliento Požiūris Į Problemą

Tikina, kad pagrindinė problema yra pinigų stygius ir nepaklusnaus paauglio probleminis elgesys mokykloje ir už jos ribų. Pasak jos sugyventinis stengiasi rasti gerai apmokamą darbą.

Galimas Veiksmų Planas

Siekiant padėti šeimai įveikti sunkumus, būtina sudaryti veiksmų planą, kuris apimtų:

• Socialinių įgūdžių ugdymą: Pagalba šeimai sprendžiant konfliktus, bendraujant ir kuriant teigiamus santykius.
• Finansinio raštingumo mokymus: Mokymas planuoti biudžetą, taupyti ir racionaliai naudoti pinigus.
• Pagalbą įdarbinant: Konsultacijos dėl darbo paieškos, profesinio orientavimo ir perkvalifikavimo.
• Psichologinę pagalbą: Individualios ir grupinės terapijos sesijos, skirtos spręsti priklausomybių, smurto ir kitas problemas.
• Pagalbą vaikams: Užtikrinti vaikų lankomumą mokykloje, organizuoti jiems užimtumą ir teikti socialinę bei psichologinę pagalbą.

Siūlomos Socialinės Paslaugos

Šeimai gali būti siūlomos įvairios socialinės paslaugos, tokios kaip:

• Socialinio darbuotojo konsultacijos ir pagalba.
• Šeimos paramos centrai.
• Vaikų dienos centrai.
• Priklausomybių gydymo programos.
• Psichologinė pagalba.
• Teisinė pagalba.

Laukiami Rezultatai

Įgyvendinus veiksmų planą ir teikiant socialines paslaugas, tikimasi:

• Pagerinti šeimos narių socialinius įgūdžius.
• Sumažinti priklausomybių ir smurto atvejus.
• Padidinti šeimos finansinį stabilumą.
• Užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą.
• Sėkmingą paauglio integraciją į mokyklą.

Seniūnas patikino, jog pašalpos - geras dalykas, tačiau reikėtų keisti žmonių požiūrį ir skatinti norą imtis nors ir pačių mažiausių darbų. Lygiai tos pačios nuomonės buvo ir Pakruojo seniūnas Sauliaus Margis. Vyras tikina, jog ne visi supranta, kad žmogus turi dirbti ir pats save išlaikyti. Todėl privalu skatinti motyvaciją darbui.

D. Dekontaitė tikina, jog reaguojama į aplinkinių, gyvenančių šalia rizikos šeimų, pranešimus: „Esame vykę ne kartą, ir kaimynų pranešta informacija pasitvirtino. Esame aptikę, kad šeimose girtaujama, kad smurtaujama ir pan. Dirbame su seniūnais, su Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Visi telkiamės ir ieškome bendrų problemos sprendimo būdų. Mums atrodantys elementarūs kasdieniai veiksmai mūsų prižiūrimoms šeimoms kartais būna iššūkis - kartu ir gaminame, kartu einame mokėti mokesčių ir pan.

Šeimos į rizikos grupes įtraukiamos dėl daugelio priežasčių - skurdo, alkoholizmo, nedarbo, tačiau pagrindine priežastimi D. Dekontaitė įvardijo gyvenimą iš pašalpų: „Tokie žmonės nėra motyvuoti dirbti. Jie gyvena iš socialinių pašalpų, iš išmokų už vaikus. Šį dalyką Socialinei sveikatos ir apsaugos ministerijai siūlyčiau atidžiai peržiūrėti ir kažkokiu būdu riboti, nes tai jau darosi nesibaigiančia tendencija.

Dažnas rizikos šeimų narys, paklaustas, kodėl neina dirbti, atsako, kad nemato reikalo - jie gauna tiek pat, o kartais ir daugiau nei tas, kuris dirba už minimalų atlygį. Čia aš matau didžiulę problemą, o šis mechanizmas užsivedęs ir nestabdomas jau kuris laikas“.

Palangos pradinės mokyklos socialinės pedagogės Josanos Viržintienės teigimu, dirbant su rizikos grupės šeimomis, svarbu komandinis darbas: „Labai svarbu tokiais atvejais veikti kartu, kad pati šeima ir už ją atsakingos institucijos vieningai, produktyviai bendradarbiautų“.

Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė mato ir kitokią pagalbą rizikos šeimoms: „Krizę šeimoje neretai lemia įsisenėjusių socialinių, psichologinių ir kt. problemų suma. Čia ypač praverstų sisteminė šeimos psichoterapija, bet apie ją mes galime tik pasvajoti.

Manyčiau, jog pagrindinė visuomenės problema - nepakankamas dėmesys psichikos sveikatai. Ši aplinkybė sąlygoja daugybę neigiamų reiškinių - nuo priklausomybės ligomis sergančiųjų skaičiaus iki smurto artimoje aplinkoje, rizikingo vairavimo, savižudybių“.

Tokios ir panašios problemos, anot L. Kunickienės, negali būti išsprendžiamos be sisteminio požiūrio bei efektyvaus institucijų bendradarbiavimo: „Būtina mažinti alkoholio prieinamumą, siekti, kad jauni žmonės neiškristų iš darbo rinkos, neįprastų gyventi tik iš pašalpų. Būtent pastarasis faktorius neretai įsuka ydingą priklausomybių ir smurto karuselę“.

Kad panašūs įvykiai nepasikartotų ir Palangoje, L. Kunickienė garsiai išsakė ir pageidavimą, jog Palangos vaikams ir jaunimui ypač reikėtų Vaikų dienos centro ir Jaunimo centro, kad kritinėse situacijose atsidūrusių šeimų vaikai turėtų kuo didesnį užimtumą ir lengviau socializuotųsi.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) palaiko prevencinio darbo su šeimomis idėją ir ją gana aiškiai, be užuolankų siūlo naujiesiems savivaldybių merams. Jau ir mūsų tinklapyje kelta problema dėl socialinių darbuotojų darbo užmokesčių. Taip pat savivaldybės privalo užtikrinti priemones, reikalingas socialinės priežiūros teikimui (pvz., transporto, mobiliojo ryšio, saugos priemonių ir kt.

Na ir tikrai nemažai dėmesio skiriama prevenciniam darbui su šeimomis. Ir ten tikrai nieko nėra minima apie apskaitą, sąrašus ar dar kažką, kas leistų (arba draustų) socialiniams darbuotojams dirbti tik su šeimomis, kurios yra apskaitoje. Tad drąsiai galima teigti - DIRBTI SOCIALINĮ DARBĄ GALIMA IR SU TOMIS ŠEIMOMIS, KURIOS NĖRA ĮTRAUKTOS Į SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ APSKAITĄ.

Dar daugiau - išsakoma pozicija, kad į darbuotojo „turimų“ šeimų skaičių turi būti įtraukiamos ir tos, kurios nėra apskaitoje, t.y., maksimalus šeimų normatyvas vienam socialiniam darbuotojui yra 17. Tai reiškia, kad į tą „17“ skaičiuojasi ir tos šeimos, kurios nėra apskaitoje, dar kitaip vadinamos „signalinės“, „stebimos“ ir pan. šeimos. Tad čia paruošiama labai gera startinė pozicija prevenciniam darbui!

„Pirmą kartą, kada paaiškėjo smurtas, vaiko ir darželio parodymais, galbūt vaiko teisių skyrius galėjo įtraukti šeimą į socialinės rizikos sąrašą. Tada su šeima būtų dirbę socialiniai darbuotojai, - BNS sakė E.Žiobienė. - Tas įtraukimas į socialinę riziką galbūt padėtų, kad darbuotojai būtų lankęsi. Iš kitos pusės, tai nėra tas pareigūnas, kuris kiekvieną minutę šalia stovėtų.

Klausimas, kiek tai būtų padėję išvengti tos nelaimės“. „Jei suvokiame, tai yra suaugę, protingi žmonės, neįtraukti į socialinę riziką, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, ir jie taip gali sumušti vaiką - tai yra baisu“, - pažymi kontrolierė. Šios nelaimės kontekste ji atkreipia dėmesį į politikų neapsisprendimą kriminalizuoti fizines bausmes.

Rizikos grupės šeimoms reikalingas didesnis specialistų dėmesys ir jose vyksta daugiau incidentų, tačiau vienos priežasties, kodėl vis dažniau girdime apie šiurpius nutikimus šeimose, anot E. Lapėnienės, nėra: „Jeigu prisimintume pastaruosius įvykius Kėdainiuose, iki tokio žiauraus sprendimo įvyksta labai daug - nedarbas, skurdas, pakitusi šeimos samprata, santuokinių nesutarimas.

tags: #seimos #itrauktos #i #rizikos #sarasa