Stebėsena yra esminis žmonių su negalia teisių advokacijos pagrindas. Siekdami gerinti konkrečios grupės padėtį, privalome identifikuoti jos būklę. Tam reikalingas stebėsenos procesas, kurio metu renkama objektyvi, pagrįsta informacija apie žmonių su negalia situaciją įvairiose gyvenimo srityse ir analizuojama, kaip tam tikras problemas (ar pasiekimus) lemia veikianti negalios politika, socialinė sistema, privataus verslo praktika, visuomenės nuomonė ir kiti veiksniai.
Atlikdamas žmonių su negalia padėties Lietuvoje stebėseną, LNF vadovaujasi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (JT Konvencija) nuostatomis. 2006 m. gruodžio 13 d. JT Konvencija priimta bei 2008 m. įsigaliojusi tapo žmonių su negalia teisių apsaugos pagrindu ir savotisška tarptautine šios bendruomenės konstitucija.
Kontekstas ir tarptautiniai mechanizmai
Konvencija numato tarptautinį stebėsenos mechanizmą, kai specialus JT Neįgaliųjų teisių komitetas periodiškai atlieka žmonių su negalia padėties vertinimą pagal Konvencijos nuostatas. Ji yra pirmoji privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, skirta būtent negaliai. ES kaip Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis įvedė savo sistemą, kuri pradėjo veikti 2013 m., kai jos pradžioje buvo parengtas Komisijos pasiūlymas. Nariai dalijasi informacija ir atsižvelgia į vienas kito veiklą; ES sistemos nariai taip pat dalyvauja NTK atliekant įgyvendinimo peržiūrą.
ES sistema ir nacionalinės stebėsenos
ES sistemos sekretoriatas koordinuoja posėdžių organizavimą ir pasirengimą jiems; nariai susitinka ne mažiau kaip du kartus per metus. Nacionalinės stebėsenos sistemos atsakingos už Neonėgalios konvencijos skatinimą, apsaugą ir įgyvendinimą nacionaliniu lygiu, o nacionalinės žmogaus teisių institucijos - įtrauktos į Europos tinklo JT konvencijos darbo mechanizmą. Europos ombudsmenų tinklą sudaro daugiau nei 95 tarnybos iš 36 Europos šalių.
Konvencija Lietuvoje
Konvencija priimta Jungtinėse Tautose 2006 metais, Lietuva ją ratifikavo 2010 metais. Lietuvos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo 2010 m. gegužės 27 d.; konvencija įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d. Tuo metu įsigaliojo ir fakultatyvus protokolas. Konvencija nustato pareigas: įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valdžios institucijose ir kitose įstaigose, užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą visuose valstybės lygiuose, skatinti neįgaliųjų teisėmis paremtą dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime, taip pat skatinti visiems prieinamus daiktus ir paslaugas.
Taip pat skaitykite: 19-tas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnis Lietuvoje
Lietuvoje verslo ir viešajame sektoriuje nuolat vyksta Konvencijos nuostatų įgyvendinimo veiksmai. Lietuvos ataskaitų vertinimas Neįgaliųjų teisių komitete vyko 2016 m. balandžio mėn., o Baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskelbtos balandžio 22 d. Komiteto požiūriu, būtina didinti įtraukimą ir užtikrinti švietimą visuomenėje, skatinantį teigiamą negalių sampratą. Konvencijos tekstas sudarytas iš 50 straipsnių ir įtrauktas į procesus anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis; didelis dėmesys skiriamas neįgaliesiems vaikams, moterims su negalia ir diskriminacijos formoms.
Valstybės įsipareigojimai
Konvencijos ratifikavusios valstybės įsipareigoja priimti įgyvendinimui skirtus teisės aktus, įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valdžios institucijose, užtikrinti teises ir lygybę visose politikoje ir programas, stebėti, kad asmenys ar įmonės nediskriminuotų dėl negalios, bei remti kuriančius ir gaminantius visiems prieinamus daiktus ir paslaugas.
Statistika ir praktikų iššūkiai Lietuvoje
Europos Sąjungoje daugiau nei 65 milijonai gyventojų turi negalią (virš 10% visų gyventojų). Ekspertai atkreipia dėmesį į pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia - jų gyvenimas neretai suplanuotas socialinių paslaugų centre ar įstaigose, o ne visuomenėje. Vis dėlto įgyvendinimas vyksta nuolat ir visose srityse, reikalaujantis nuolatinės priežiūros ir kontrolės. Lietuvoje kai kurios sritys turi žemią prieinamumą: daliai sveikatos priežiūros įstaigų trūksta pritaikymo fizinei negaliai, regionams iki šiol trūksta priėjimo ir patogumų.
Praktiniai aspektai ir ataskaitos
Lietuva teikia oficialias ataskaitas Jungtinėms Tautoms kas ketverius metus; taip pat svarbu atsižvelgti į alternatyvias ataskaitas, kurias parengia žmogaus teisių organizacijos ir atstovauja žmonėms su negalia. 2017 m. balandžio 30 d. Seimo kontrolieriaus iniciatyva įvyko susitikimas su valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, kuriame aptarti Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatai ir JT konvencijos įgyvendinimo įvertinimas. Ataskaita pabrėžė, kad daugelis asmenų su negalia vis dar neturi galimybių dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, o rinkimų sąlygos neatitinka visų poreikių - pavyzdžiui, balsavimo galimybių užtikrinimas judėjimo negaliai.
Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad pritaikyti balsų skaičiavimo sąlygos vis dar nėra būtinos visai žmonių su negalia kategorijai. Regionuose sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumas dažnai neracionalus, o kai kurios įstaigos yra pritaikytos tik iš dalies arba visiškai nepasiekiamos. Lietuvos Seimas 2010 m. gegužės 27 d. priėmė įstatymą dėl konvencijos ratifikavimo, užtikrindamas įstatymiškai įtvirtintą gebėjimą naudotis visomis žmogaus teisėmis.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisių apsauga Lietuvoje: Konvencijos ratifikavimo analizė
Prieinamumo principai ir jų įgyvendinimas
- Prieinamumas architektūroje ir aplinkoje: pastatai, transportas, informacijos ir komunikacijos technologijos pritaikymas, viešosios erdvės adaptavimas.
- Lygių galimybių užtikrinimas teisėmis ir politinėmis programomis: dalyvavimas rinkimuose, administracinė ir teisinė schema visiems.
- Informacijos prieinamumas: užtikrinta informacija ir paslaugos žmonėms su negalia (prieinama literatūra, WWW, vertimas į ženklinę kalbą ir kt.).
- Švietimas ir visuomenės švietimas: stereotipų, prietarų ir ydinga praktika kovos kampanijos, įtraukiantis požiūris į lygių teisių principus.
Kitos įtakos sritys
Konvencijos įgyvendinimo procesą papildo valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas bei pilietinės visuomenės įsitraukimas. NTK veikia kaip tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo įvertinimo mechanizmas, o nacionalinės stebėsenos sistemos skatinimas užtikrina nuolatinį vertinimą ir tobulinimą. Europos ir tarptautiniai tinklai padeda keičiant teisinius, socialinius ir ekonominius mechanizmus siekti efektyvesnių rezultatų.
Praktiniai rekomendacijos Lietuvai
- Stiprinti nacionalines stebėsenos sistemas: nuolatinė stebėsena, prieinamumo vertinimai ir jų integravimas į viešąjį valdymą.
- Didinti įtraukimą į politinį ir visuomeninį gyvenimą: užtikrinti įtraukimą rinkimuose, viešuosiuose diskusijose ir sprendimų priėmime.
- Pagerinti sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumą regionuose: investicijos į infrastruktūrą ir paslaugų patogumų plėtrą.
- Skatinti visuomenės švietimą ir keisti stereotipus apie negalią, stiprinant pagarbią ir įtraukančią kultūrą.
Valstybės politika įgyvendinama per ministerijas ir institucijas, pvz., per Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per Vyriausybę. Lietuva teikia oficialias ataskaitas JT kas ketverius metus ir vertina jas su alternatyviomis ataskaitomis, kurias parengė žmonėms su negalia atstovaujančios organizacijos. 2016 m. balandžio 6-7 dienomis įvykęs tarnybų susitikimas pabrėžė būtinybę užtikrinti didesnį dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime bei regionų prieinamumo reformos poreikį.
Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą jų prigimtiniam orumui. Lietuvos Konvencijos įgyvendinimas - nuolatinis procesas, kuriam būtina stebėsena, atsakomybė institucijų ir aktyvus pilietinės bendruomenės dalyvavimas.
Taip pat skaitykite: Žr. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija
tags: #4 #jungtiniu #tautu #neigaliuju #teisiu #konvencija