Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Konvencija (toliau - Konvencija) Lietuvoje ratifikuota jau 2010 metais, tačiau daugelis dar apie šį įsipareigojimą nežino ir net nesigilina į žmonių su negalia teises. Vienas iš minėtų principų yra teisė į savarankišką gyvenimą, kuri pamirštama organizuojant ir vykdant šiuo metu aktualų Lietuvoje deinstitucionalizacijos procesą.
Neįgaliųjų įtraukimas į visuomenę
Deinstitucionalizacijos Procesas: Iššūkiai ir Perspektyvos
Deinstitucionalizacija - uždelstas procesas, kuris niekaip nepradedamas įgyvendinti tinkama linkme garantuojant žmonių su negalia teisių įgyvendinimą. Šis procesas jau ir dabar vykdomas segregacijos būdu - tam tikros žmonių grupės fiziniu atskyrimu. Žmonės su negalia apgyvendinami savarankiško gyvenimo arba grupinio gyvenimo namuose.
Netolimoje ateityje šis taikomas modelis jau priklausys nuo žmogaus savarankiškumo lygio, gebėjimų ir poreikių nustatymo. Pagal šiuos punktus žmonės galės būti apgyvendinami apsaugotame būste, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose, o tie, kuriems reikalinga specializuota slauga, ir toliau gyvens specializuotos slaugos ir socialinės globos įstaigose.
Ar Tai Savarankiško Gyvenimo Užtikrinimas?
Ar tai savarankiško gyvenimo, kuris apibrėžtas Konvencijos 19 straipsnyje, užtikrinimas? Gyvenimas globos institucijoje ir teisės savarankiškai gyventi bendruomenėje neturėjimas yra žmogaus teisių pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisių apsauga Lietuvoje: Konvencijos ratifikavimo analizė
Savarankiškas gyvenimas tai žmogaus teisė bei laisvė pasirinkti ir kontroliuoti, kur jis nori gyventi, kaip jis nori gyventi ir su kuo nori gyventi. Tai kartu ir nauja samprata, kad negalią turintys asmenys turi teisę gyventi tose pačiose aplinkose, kaip ir visi visuomenės nariai, gali naudotis visuomenės gėrybėmis kaip ir bet kuris kitas pilietis.
Asmeninis Asistentas: Svarbi Priemonė Savarankiškam Gyvenimui
Viena iš priemonių šiai teisei įgyvendinti, kuri apibrėžta Konvencijos 19 straipsnio 5 Bendrajame komentare yra asmeninis asistentas. Šiame dokumente detaliai išaiškinta asmeninio asistento samprata.
Todėl turime suprasti, kad socialiniai darbuotojai ar kiti darbuotojai, kurių profesinį lauką aprėpia ir pagalbos teikimas negalią turintiems asmenims, nėra asmeniniai asistentai. Asmeniniais asistentais taip pat nėra šeimos nariai.
Asmeninis asistentas yra paties negalią turinčio asmens pasirinktas ir samdomas darbuotojas, kuris padeda negalią turinčiam žmogui įgyvendinti jo individualius poreikius savarankiškam gyvenimui.
Asmeninio asistento funkcijos:
- Pagalba buityje
- Pagalba asmeninėje higienoje
- Pagalba bendraujant
- Pagalba įsidarbinant
- Pagalba leidžiant laisvalaikį
Asmeninio asistento funkcijos
Taip pat skaitykite: Žr. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija
Konvencijos ratifikavimo chronologija
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2010-05-27 | Ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo |
| 2010-09-17 | Įsigaliojo (po sąlygų įvykdymo) |
| 2024-10-24 | Paskelbta TAR |
Taip pat skaitykite: Konvencijos iššūkiai Lietuvoje
tags: #jungtiniu #tautu #neigaliuju #konvencijos #19 #straipsnis