Šiandien Kretingos gyventojai švenčia Pranciškonų gimnazijos aštuoniasdešimties metų jubiliejų.
Įsteigta pranciškonų dar tarpukariu, ji turėjo „ugdyti religinio atgimimo žadintojus, dorus ir sąžiningus Lietuvos piliečius“.
Po ilgo sovietinio laikotarpio, kada krikščioniškoji mintis buvo išbraukta iš mokyklos darbo principų, dabar ji vėl sugrįžo mažesniesiems broliams ir tęsia misiją švietimą statyti ant tikėjimo pamato.
Apie Pranciškonų gimnazijos istoriją ir dabartinės veiklos keliamus iššūkius, kaip XXI a. išlaikyti katalikiškas ugdymo tradicijas, pasakoja gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas ir kapelionas kun. Direktorius Leonas Šidlauskas.
Kretingos pranciškonų gimnazija neatsiejama nuo brolio pranciškono Augustino Dirvelės vardo, kai jis 1932 m. gegužės 26 d. pašventino kertinį mokyklos akmenį, o jau po metų Švietimo ministerija suteikė mokyklai gimnazijos teises.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Gimnazijos Istorija ir Dabartis
Kas bendra tarp tėvo Augustino Dirvelės įsteigtos gimnazijos ir šiuolaikinės modernios mokyklos? Bendra yra siekis nešti šviesą ir tikėjimo trošulį.
Tai liudija itin sparti tėvo Augustino Dirvelės organizuota gimnazijos pastato statyba prieš 80 metų. Didžiulis pastatas buvo pastatytas per 5 mėnesius, taip greitai įgyvendinti galima tik gerai subrandintus ir visuomenei prasmingus darbus.
Tik prasminga idėja galėjo suburti vietos bendruomenę ir ta idėja buvo krikščioniškas vertybes puoselėjanti gimnazija.
Prieš penkerius metus, kai kūrėsi nevyriausybinė brolių pranciškonų įsteigta Pranciškonų gimnazija, darbų sparta taip pat buvo išskirtinė.
Renovavome patalpas, aprūpinome gimnaziją komunikacijos ir moderniomis mokymo priemonėmis. Gimnazija veikia brolio A. Dirvelės pastatytose patalpose, ir ją sudaro du pastatai. J. Pabrėžos gatvėje yra progimnazija, o Šv. Antano rūmų pastatas skirtas vyresniųjų klasių mokiniams.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šis mokinių veikimas skirtingose patalpose pagal jų amžių ir poreikius yra labai svarbus. Vyresnieji gali susikaupti baigiamiesiems egzaminams, o mažesnieji taip pat jaučiasi saugiai savo erdvėje.
Gimnazijos kapelionas pranciškonas Paulius Vaineikis.
Radau labai įdomų 1932 metų Augustino Dirvelės parašytą kreipimąsi į Kretingos miesto gyventojus ir „Varpelio“ leidinio skaitytojus: „Šiais metais pranciškonai Kretingoje steigia misijų kolegiją - gimnaziją, kurioje auklės vienuolius misionierius“.
Tuometiniai metai išsiskyrė misionieriškos veiklos pakilimu. Žinome, kad 1930 m. Meksikoje žuvo labai daug misionierių, nes komunistinės, marksistinės idėjos sparčiai plito pasaulyje.
Augustinas Dirvelė galvojo, kaip būtų galima padėti tų kraštų žmonėms. Viena iš kilusių idėjų buvo paruošti misionierius.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Vėliau palaipsniui jo ir brolių idėjos kristalizavosi, keitėsi, kol galiausiai jie nusprendė, kad Kretingos Pranciškonų gimnaziją auklės ne tiktai vienuolius misionierius, bet taip pat priims vaikus iš įvairių miestų, ypač mažiau pasiturinčius.
Jie troško šviesti žmones, suteikti jiems išsilavinimą, suteikti aukščiausios kvalifikacijos ugdymą ir geriausius mokytojus.
Dar viena įdomi detalė - būtent Pranciškonų gimnazijoje buvo mokoma rusų kalbos. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos mokyklų, kuri specializavosi ir tartum pranašiškai ruošė jaunimą skelbti Evangeliją Rusijoje, iš kurios greitu laiku sulaukėme agresijos.
Socialinė Veikla ir Parama
Praeityje dauguma katalikiškų ugdymo institucijų atsirado kaip atsakas į ekonomiškai menkiau aprūpintus visuomenės sluoksnius.
Ar šiandien privačios katalikiškos mokyklos nėra atviros tik tam tikram elitui ar ypač gabiems mokiniams?
Paulius Vaineikis OFM. Pacituosiu 1934 metų žinutę, išspausdintą „Varpelyje“. Joje rašoma, kad „šiemet mūsų mokykloje yra 170 mokinių, o iš jų 40 esame priėmę visai beturčių, kurie nori tapti kunigais misionieriais. Mes jiems suteikiame mokslą ir visą išlaikymą kolegijoje.“ Tad gimnazijos idėja visada buvo sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą skirtingų galimybių vaikams.
Kai 2008 m. tapome viešąja įstaiga, išgirdome labai gražų liudijimą iš žmogaus, gavusio išsilavinimą pranciškonų dėka.
Viena labai neturtinga šeima paprašė brolių, kad priimtų mokytis jų vaiką. Broliai jį priėmė ir suteikė išsilavinimą. Prasidėjus karui, jis pasitraukė į Vakarus ir vėliau tapo sėkmingu verslininku. Savo gyvenimo pabaigoje jis grįžo į Lietuvą ir norėjo atsidėkoti broliams, kad šie prieš daug metų priėmė jį savo mokyklą. Dabar pas mus taip pat nėra diferencijavimo, o dėmesio centre yra žmogus.
Leonas Šidlauskas. Mokykla yra atvira visiems, ir kasmet apie 30 mokinių atleidžiami nuo mokesčio už mokslą.
Antra labai svarbi mūsų nuostata yra ta, kad mes sąmoningai priimame į gimnaziją ir specialiųjų poreikių mokinių. Rūpinimasis vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, labai svarbus mūsų gimnazijos kultūros aspektas.
Kita kryptis - socialinė veikla. Kartais reikia ne tik finansinės, bet ir kitokios paramos. Vyresnieji mokiniai padeda jaunesniesiems ruošti namų darbus, spręsti iškylančius sunkumus mokantis.
Paulius Vaineikis OFM. Pirmiausia mes žinome, iš kur yra šviesa. Jeigu švietimui reikia šviesos, tada reikia eiti prie Šviesos šaltinio. Kaip sako Jėzus, jūs, krikščionys, esate pasaulio šviesa.
Kai Dievas kūrė pasaulį, jis pirmąją dieną sukūrė šviesą. Kalbant apie švietėjišką veiklą, mes, katalikai, pranciškonai, tikrai turime, ką pasiūlyti. Pirmiausia - tai sielovada. Švietimo sistemai galime pasiūlyti sudaryti sąlygas, kad mokyklose būtų kapelionai, sielovados grupės ir dirbtų ne tik psichologai, bet ir sielovadininkai. Taip pat, kad vaikai turėtų rekolekcijas. Užtenka pasižiūrėti į katalikiškų mokyklų rezultatus.
Direktoriau, Jūs jau penkerius metus darbuojatės Pranciškonų gimnazijoje. Iššūkius diktuoja gyvenimas. Katalikiška mokykla turi būti krikščioniškų vertybių ir besikeičiančio pasaulio, tėvų ir mokinių poreikių dermėje. Vienas iš daugelio tikslų yra šeimos vertybių sampratos ugdymas. Gimnazijoje vykdome lytiškumo ugdymo programą.
Katalikiškoje mokykloje turbūt yra nemaža vaikų ir jaunuolių, savo šeimoje dažnai neturinčių tikėjimo pavyzdžio, o kartais netgi jokio religinio ar moralinio ugdymo.
Ar nenutinka taip, kad vienintelis interesas iš katalikiškosios mokyklos yra gauti diplomą, kokybišką išsilavinimą ar įgyti profesinių žinių?
Paulius Vaineikis OFM. Tėvai, leisdami vaikus į katalikiškas mokyklas, turi gerų norų. Ne visose šeimose vaikai gauna pakankamą religinį arba moralinį ugdymą. Jeigu vaiką kasdien po dvi-tris valandas formuoja internetas ir televizija, kurie, žinome, nepasižymi labai aukšta morale, o tėvai praleidžia su vaikais tik 8 minutes, natūralu, kad kažkas turi kompensuoti šį stygių.
Natūralu, jog tėvai siekia sudaryti vaikui sąlygas gauti vertybinį pamatą katalikiškose įstaigose. Mes labai stengiamės, bet mamos arba tėčio net ir tobuliausia įstaiga nepakeis.
Žinome, kad Lietuvoje yra labai gerų mokymo įstaigų, tokių kaip Vilniaus licėjus. Mūsų katalikiškos mokyklos misija yra ne tik suteikti žinių. Ką tik grįžau iš Pakutuvėnų, kur penkias valandas praleidome kartu su viena devintokų klase. Galutinis ugdymo rezultatas priklauso ne nuo išdėstytų teorijų, o nuo to, kiek laiko su jais spardei kamuolį, kiek glėbių malkų sukrovei ar sugriebei lapų. Svarbu kartu nueitas kelias. Katalikiškos mokyklos turi misiją labai konkrečiai pritaikyti Evangeliją praktikoje.
Leonas Šidlauskas. Kiekvienai klasei kartą per metus organizuojamos rekolekcijos ir vyksta šv. Mišios. Mokslo metais rengiamos Kairos ir Tekos rekolekcijos ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Kiekvieno rugsėjo pradžioje vykstame į Šventąją. Visi penktų klasių mokiniai su kapelionais ir klasių auklėtojais dvi dienas praleidžiame kartu, susipažįstame, vaikai gauna pirmąsias krikščioniškas patirtis.
Broli Pauliau, Jūs daug bendraujate su jaunais žmonėmis. Ar jaunimas kelia tikėjimo klausimus?
Negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos jaunimas labai kelia tikėjimo klausimus. Jauni žmonės sulaukia labai daug alternatyvių pasiūlymų ir todėl, kai kalbamės su 15-16 metų paaugliais iš mūsų gimnazijos, didžioji dauguma sako, kad jiems kol kas tikėjimo tiesos dar nėra aktualios. Moksleiviams aktualiausia tai, ką jie turi po nosimi, gali paliesti. Jie nekelia sau tolimų užduočių.
Mums, broliams pranciškonams ir mokytojams, tai tikrai yra didelis iššūkis ieškoti, kaip sužadinti Dievo alkį. Žinome tokią tiesą, kad apetitas kyla valgant. Kai jaunimas išgirsta, kad Kairos rekolekcijos vyks net tris dienas, ima dvejoti, nes yra pratę savaitgalius leisti lėkštoj aplinkoj. Kad jaunimas keltų tikėjimo klausimus, jiems labai svarbus pavyzdys.
Jie taip užbombarduoti informacija, kad galiausiai renkasi tik tai, ką mato realiai. Manau, jog katalikiškos mokyklos yra viena iš priemonių jaunimui prieiti prie Šaltinio. O ar jaunas žmogus ateis ir pasisems iš to šaltinio, jau kitas etapas.
Jaunoji karta jau nebeklausia mūsų, ar jie gali elgtis vienaip ar kitaip. Jei jie kažko nori, eina ir daro. Ką turime daryti, jei matome, kad jaunas žmogus renkasi netinkamą kelią? Eina nuo Dievo ir nuo Tiesos? Vienintelis kelias yra su tuo jaunu žmogumi, kuris nori plaukti, bet mokytis ne, eiti kartu į vandenį ir leisti jam daryti tai, ko nori (nes jis šiaip ar taip tą darys), bet būti šalia, kai pradės skęsti, ir patarti jam.
Leonas Šidlauskas. 80 metų jubiliejui esame sudarę atskirą programą. Šiais metais jau vyko katalikiškų mokyklų asociacijos festivalis, konferencijos, susitikimai su garsesniais Pranciškonų gimnaziją baigusiais žmonėmis.
Na, o gegužės 11 dieną nuo 9.30 val. visus moksleivius ir buvusius gimnazistus kviečiame į gimnazijos fojė įrengtą nuotraukų ekspoziciją ir filmų peržiūrą. 11.30 val. programa tęsis šv. Mišiomis Kretingos Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Vėliau Kretingos kultūros centre vyks gimnazijos mokinių koncertas, o nuo 21 val.
Šventė prasidėjo Šv. Mišiomis už gimnazijos bendruomenę. Gimnazijoje visus šventės dalyvius pasveikino miesto Kultūros centro orkestras, vadovaujamas Zigmo Levickio. Buvę mokytojai, mokiniai, darbuotojai rinkosi į atsinaujinusią gimnazijos aktų salę.
Ruošiantis jubiliejui, išleista knyga „…ir visa tai esame mes“, kurioje - net 4728 gimnaziją baigusių abiturientų pavardės. Deja, išlikę ne visų gimnazijos laidų abiturientų sąrašai, kai kurie liko nepatikslinti.
Knygoje „Spalvotas metų takas“ - gimnazijos mokytojų metodinės veiklos pasiekimai, klasių, mokytojų sveikinimai ir palinkėjimai gimnazijai gimtadienio proga.
Gimnaziją sveikino, mokytojams padėkas įteikė Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. Nuoširdžius sveikinimo žodžius gimnazijai skyrė mero pavaduotojas Valdemaras Jasevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras.
Didžiulio susidomėjimo sulaukė buvusių gimnazijos direktorių, mokytojų, mokinių sveikinimai. Halina Račinskaitė, Jonas Biržiškis, Albinas Bagdonas, Birutė Jankauskienė, Daiva Trijonienė, Vitalija Milčiuvienė, Arnoldas Jokūbaitis, Vaidotas Šedys, Simona Mauliūtė, Modestas Gudauskas - mūsų gimnazistai, baigę gimnaziją prieš kelis arba keliasdešimt metų, atmintyje išsaugoję šviesiausius prisiminimus apie klasės draugus, mokytojus, direktorius.
Didžiulės visų pagarbos sulaukė į šventę atvykęs buvęs mokytojas Edmundas Zeligmanas, pataisęs keletą įrašų knygoje „…ir visa tai esame mes…“ . Nuoširdžiai skambėjo buvusių direktorių Eugenijos Norvilienės prisiminimai apie mokytojų darbus ir turiningą laisvalaikį. Danutė Jurkšaitienė, prisimindama prasmingus metus, kalbėjo apie tapimo gimnazija laikotarpį, mokytojų susiklausymą ir vienybę, siekiant užsibrėžtų tikslų. Buvusi gimnazijos mokytoja, poetė Lyda Voroneckaja šventei skyrė eilėraštį. Nuostabiu šokiu, vaikų piešinių knyga gimnaziją pasveikino lopšelis darželis „Žiogelis“.
Nuoširdžius padėkos žodžius už pagalbą organizuojant šventę gimnazija taria Albinui Kentrai, buvusiam mūsų gimnazistui, Šilalės garbės piliečiui, šiuolaikinės Lietuvos istorijos metraštininkui, naujausių laikų lituanistikos archyvo kūrėjui, paveldo puoselėtojui. Dėkojame už pagalbą organizuojant šventę Arūnui Juškevičiui, Petrui Ugarenkai, Valdui Arlauskui, Vidui Dargiui, Eugenijui Jurevičiui, UAB „ Milda“direktoriui Vidui Rimkui , UAB „Pitlius“vadovams Nijolei ir Eugenijui Gudauskams,UAB „Eurobiuras“ vadovui Donatui Šimkui,UAB Citma,UAB Pontem, UAB Grūstė, AB Žemaitijos pienas, kavinės „Ugnija“ savininkei Almai Sankalaitei, Editai Kerutienei, „Šilalės artojui“.
Iki 100-ojo gimtadienio liko tik penkeri metai.
Jurgio Pabrėžos gimnazijos filmas Palinkėjimų 2dalis
tags: #socialines #valandos #moksleiviams #kretingos #pranciskonu #gimnazijoje