Smurtas artimoje aplinkoje ir persekiojimas yra rimtos problemos Lietuvoje, darančios didelį poveikį nukentėjusiųjų gyvenimams. Apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys, nukentėję nuo smurto ir persekiojimo, ir kokios problemos iškyla siekiant veiksmingos pagalbos, bus aptariama šiame straipsnyje.
Kaip praneša Valstybės duomenų agentūra, 2022 m. smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo. Iš viso 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai. Dauguma (78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio. Dar 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, iš jų 90,8 proc. nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių. Lyginant su 2021 m., 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc.
Telšių krizių centro Specializuotos kompleksinės pagalbos centro koordinatorė Dalia Pušinaitė sako darbo praktikoje iš tiesų pastebėjusi, kad pastaruoju metu smurto artimoje aplinkoje atvejų yra padaugėję. Didžiausią nerimą specialistei kelia moterų, norinčių ištrūkti iš smurtaujančios aplinkos, persekiojimas. Iš tiesų neretai susiduriame su ypatingai sunkiais atvejais, kada pastebime, kad vis dar nėra baudžiamumo už tą nuolatinį, sisteminį, dažniausiai moterų su vaikais, persekiojimą.
Smurto formos ir jų pasikartojimas
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
- Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, sukelti negalią ar nužudyti.
- Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Ekonominis smurtas - Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Seksualinis smurtas - yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Pasyvus smurtas - dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Ilgainiui pirmieji etapai ilgėja, jų pasekmės rimtėja, o „medaus mėnesio“ etapas trumpėja.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Palik smurto ratą | #SprendiTu
Smurto ratas:
- Įtampos augimas. Dažnai smurtas prasideda, rodos, nekaltai, tarsi parodant vyrišką rūpestį. Partneris pradeda pavyduliauti, kontroliuoti susitikimus su artimaisiais ar draugais, tikrina žinutes, kritikuoja moters išvaizdą ar gebėjimus, reikalauja daugiau dėmesio sau. Moteris stengdamasi išvengti galimų konfliktų bijo išreikšti savo jausmus ir mintis. Ji renkasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, tikėdama, kad jei ji prisitaikys, vyro elgesys pasikeis.
- Smurto proveržis. Moters pastangos prisitaikyti ir išvengti konfliktų nepasiteisina, jos savivertė menkėja, o partnerio pykčio priepuoliai dažnėja. Kai įtampa tampa nebepakeliama, įvyksta smurto proveržis. Tai gali būti smūgiai, grasinimas, seksualinė prievarta ar kitokie veiksmai. Smurtinį įvykį partneris gali bandyti teisinti.
- Medaus mėnuo. Smurtautojui nurimus prasideda trečias etapas - susitaikymas, dar vadinamas „Medaus mėnesiu“. Smurtautojas būna geras, mylintis, rodo dėmesį, stengiasi išpirkti kaltę dovanomis, žada, kad tai, kas įvyko, nepasikartos. Moteris jaučiasi laiminga, nori tikėti partnerio pažadais. Tačiau kartą pasireiškęs smurtas linkęs pasikartoti ir dažnėti.
Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“.
Pagalbos sistemos spragos
Visgi, pasak D. Pušinaitės, mes vis dar neturime tokios aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos tiek vaikams, tiek suaugusiems, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, kad būtų galima jų netampyti po įvairias institucijas, neapklausinėti po keletą kartų, ypač vaikų.
Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Pasak Žanetos Stankevičienės, pagal Stambulo konvenciją šalyje turėtų būti įsteigti krizių centrai, kuriuose seksualinio smurto aukos gautų visą reikiamą pagalbą - šiuo metu to visiškai nėra. Vienintelė vieta, kur dabar galima kreiptis, yra „Prabilk“ iniciatyva. Kiek man žinoma, visoje Lietuvoje yra tik penkios ligoninės, kuriose dirbama su seksualinio smurto aukomis - įsivaizduokite, kaip tai mažai, juo labiau kad tai tėra tik pradinė pagalba.
Žmonės bijo kreiptis ir nesikreipiančiųjų procentas yra gana nemažas. Jie bijo kreiptis, nes bijo, kad bus nesuprasti, neišgirsti. Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi sulaukti pagalbos ir kreipiasi.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pasak LRT, centruose, didžiuosiuose miestuose yra didelė koncentracija įvairių paslaugų, o kuo giliau į regioną, tuo sudėtingiau. Gyvename pakankamai nedidelėje valstybėje ir, jeigu imtume tuos sudėtingus nusikaltimus, pavyzdžiui, seksualinio smurto, tai akivaizdu, kad tokio lygio ekspertinių paslaugų mes tikrai neįkursime kiekvienoje savivaldybėje. Specialistų mes turime, bet ne tiek, ne visur ir ne visoms sritims.
Nuo 2023 liepos Lietuvoje įsigaliojo naujas, vadinamasis apsaugos nuo smurto orderis. Tai reiškia, jog policija, gavusi pranešimą dėl smurtavimo, agresorių gali įpareigoti palikti namus - nedelsiant. Jei persekiojama moteris, nukentėjusi nuo fizinio smurto, turi orderį, tai agresorius privalo nesiartinti 15 parų. Jei jis nepaklūsta, ji gali iškviesti policiją. Tai tarsi suteikia galimybę pailsėti.
Tačiau tuomet iškyla kita problema - kur eiti? Šiuo metu įstatymai nenumato, kad valstybė turėtų pasirūpinti vieta smurtautojo izoliacijai - neturėdami, kur prisiglausti, jie grįžta namo, skundžiasi, kad jiems sunku, ir neturi kur eiti.
Dabar moteris, norinti ištrūkti iš smurtinių santykių, jei ji neturi vaikų, neturi kur eiti. Taip yra krizių centruose, tačiau ten priima tik su vaikais. Jei tu vyresnio amžiaus, vieniša - neturi kur eiti. Neturime net patalpų, kur galėtume ją priglausti, kol susiras nuomai būstą.
Persekiojimo kriminalizavimas ir jo iššūkiai
2023-01-06 Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje persekiojimą patiria kas šeštas asmuo, o kas ketvirtas pažįsta tai patyrusių žmonių, rodo šalies gyventojų nuomonės apklausa.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ir nors persekiojimas Lietuvoje kriminalizuotas nuo 2021 m. rudens, jo padarinius įrodyti tebėra sudėtinga: per 13 mėnesių nuo naujosios teisės normos įsigaliojimo iš 45 užregistruotų bylų net 26-ios - nutrauktos, kaip nebuvus veikos.
Persekiojimo kriminalizavimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant visuomenės suvokimą, kad tai neigiamas, netoleruotinas reiškinys, o persekiotojas už savo elgesį privalo atsakyti. Dėl neigiamo poveikio žmogaus psichikos sveikatai, persekiojimas vadinamas psichologiniu smurtu: persekiojamasis išgyvena nerimą, baimę, bejėgiškumo, nesaugumo ar kaltės jausmus, stresą, atsiranda fizinės sveikatos problemų (nemiga, galvos skausmai ir pan.).
Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, jog apie 14 proc. visų atvejų persekiojimas vyko tarp buvusių ar esamų partnerių. Tačiau vėlesnė praktika, jau po naujosios normos, formuojama kitaip, teigiant, kad toks elgesys negali būti traktuojamas kaip žmonių nesutarimai ir turėtų būti vertinamas kaip psichinė prievarta, pasižyminti pavojingumu.
Susidūręs su persekiojimu Lietuvoje asmuo pirmiausia turi kreiptis į policijos pareigūnus, kurie vėliau kartu su prokuratūros atstovais vykdo ikiteisminį tyrimą, jeigu tyrimas pradedamas.
Stambulo konvencija
Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau - Konvencija) yra galingiausia priemonė, kurią turime Europoje, kad būtų panaikintas smurtas prieš moteris ir mergaites. Didesnė dauguma ES valstybių narių (21) ratifikavo konvenciją. Tačiau dalis (6) - dar ne (Bulgarija, Čekijos Respublika, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija), tuo pačiu užkirsdamos kelią pažangai ES lygmeniu. Lietuvoje ratifikavimo procesas taip pat stringa.
Pasak Ž. Stankevičienės, akivaizdu, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas Lietuvoje neišspręs visų susikaupusių problemų per vieną akimirką. Stambulo konvencijos reikia ne tiek mums, dabar, bet vaikams - ateities kartoms. Būtina keisti požiūrį, palaipsniui šviečiant, mažinant pakantumą agresijai. Kad vaikai nuo mažų dienų būtų auklėjami, kaip atpažinti smurtą, ne tik fizinį, bet ir psichologinį. Dabar vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, neturi iš kur gauti žinių apie tai, kad smurtas yra blogai, kad taip elgtis yra blogai.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius pagalbos aspektus ir iššūkius Lietuvoje:
| Sritis | Pagalbos aspektai | Iššūkiai |
|---|---|---|
| Smurtas artimoje aplinkoje | Krizių centrai, specializuota pagalba, apsaugos orderiai | Nepakankamas paslaugų prieinamumas regionuose, smurtautojų izoliacijos problemos, pagalbos sistemos fragmentacija |
| Seksualinis smurtas | "Prabilk" iniciatyva, ligoninės su specializuota pagalba | Nepakankamas krizių centrų skaičius, ribotas ligoninių skaičius, įrodymų rinkimo našta ant aukos pečių |
| Persekiojimas | Kriminalizavimas, policijos pagalba, ikiteisminis tyrimas | Sudėtingumas įrodyti persekiojimo padarinius, didelis nutrauktų bylų skaičius |
| Stambulo konvencija | Apsauga nuo smurto, švietimas, požiūrio keitimas | Ratifikavimo proceso stringimas, visuomenės požiūrio keitimo poreikis |
Kreipkitės pagalbos
Jei patiriate smurtą, kreipkitės pagalbos. Pagalbą telefonu bei internetu (angl. Interviu parengtas įgyvendinant projektą „Laikas ratifikuoti Stambulo konvenciją“.