Darbo Baimė Po Motinystės: Priežastys ir Sprendimai

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti daug klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su atleidimu iš darbo po motinystės atostogų, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK).

Vaiko Priežiūros Atostogos: Kas Turi Teisę?

Darbo kodeksas numato, kad į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, tėvas, seneliai, globėjai. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Svarbu pažymėti, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau apie nėštumo ir gimdymo atostogas darbdavys turi būti informuotas.

Nėštumo ir Gimdymo Atostogos

Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo.

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, nesant darbo sutarties šalių valios, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis. Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Grįžimas Į Darbą Po Vaiko Priežiūros Atostogų

Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.

Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.

Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad darbuotojas gali sugrįžti į darbą anksčiau, nei baigiasi vaiko priežiūros atostogos, tačiau apie tai jis turi tinkamai informuoti darbdavį. „Darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą anksčiau, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni terminai, tačiau jie negali būti trumpesni nei įstatyme nustatytas minimalus terminas“, - aiškino E.Kiznė.

Advokatės teigimu, darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau. Be to, anot jos, darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.

„Svarbu tai, kad jauni tėvai gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, prašyti keisti darbo laiko režimą ir grafiką. Dažnu atveju darbdavys privalo tokius prašymus tenkinti. Teisininkė Evelina Kiznė Ji pridūrė, kad jei darbuotojo darbo vietos nėra užėmęs kitas darbuotojas, tačiau darbdavys negali suteikti darbo grįžusiam darbuotojui, darbdavys gali skelbti prastovą ir mokėti prastovos kompensaciją, jei darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Darbo Sutarties Nutraukimas Šalių Susitarimu

Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita.

Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.

Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.

Darbas Nuotoliu

Jei darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Motinystės Išmokos ir Atostogos

Darbo kodeksas numato šias išmokas ir atostogas:

• Nėštumo ir gimdymo atostogos: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
• Motinystės išmoka: 77,58 proc.
• Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
• Tėvystės išmoka: 77,58 proc.
• Vaiko priežiūros atostogos: Iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Vaiko Priežiūros Išmokų Dydžiai

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio:

• Prižiūrint vaiką iki 18 mėnesių: 60 proc.
• Prižiūrint vaiką iki 24 mėnesių: iki vaikui sueis 12 mėnesių - 45 proc., nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc.

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Išmoka	Laikotarpis	Dydis
Nėštumo ir gimdymo	70 dienų iki gimdymo, 56/70 dienų po gimdymo	77,58%
Tėvystės	30 dienų (iki vaikui sukanka 1 metai)	77,58%
Vaiko priežiūros	Iki 18 mėn.	60%
Vaiko priežiūros	Iki 24 mėn. (iki 12 mėn.)	45%
Vaiko priežiūros	Iki 24 mėn. (nuo 12 mėn. iki 24 mėn.)	30%

Papildomos Darbo Sąlygos Ir Lengvatos

• Vaikadieniai: Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
• 4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje: Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
• Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai.

Ką Daryti, Jei Buvote Neteisėtai Atleistas?

Darbuotojas, manantis, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Pateikti prašymą jis turi per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Praleidus prašymo pateikimo terminą, darbuotojas gali prašyti jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis.

Kaip žinoti, kas priklauso po VPA sugrįžtančiai mamai, ir ką daryti, kad moters karjera liktų atspari didiesiems gyvenimo pokyčiams? Mamoms svarbiomis aktualijomis dalinasi darbo teisės advokatė, advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė bei socialinių tinklų turinio darbo teisės klausimais kūrėja Evelina Trukšinienė.

Buvusios darbo vietos neliko

„Dveji metai - ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu“, - primena E. Trukšinienė.

Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Advokatė pažymi: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“

Lygiavertę darbo vietą pasiūlė

Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas.

Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Jei kolegos uždirba daugiau

Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“

Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Papildomi privalumai

Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą.

„Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi.

„O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režim...

Motinystė ir Pogimdyvinė Depresija

Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Gimdymas yra sunkus ir varginantis procesas. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų.

Pogimdyminė depresija

Dalis moterų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija - sudėtinga psichologine ir fiziologine būsena, kuri gali ištikti bet kurią moterį, nepriklausomai nuo jos amžiaus, socialinės padėties ar patirties. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pogimdyminė depresija pasireiškia maždaug 1 iš 5 moterų. Tačiau, anot „Camelia“ vaistininkės Juditos Voverės, tikrasis mastas gali būti gerokai didesnis dėl visuomenėje vyraujančių stigmų ir informacijos stokos.

Kas yra pogimdyminė depresija?

Pogimdyminė depresija - tai nuotaikos sutrikimas, depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Tai sudėtinga psichologinė ir fiziologinė būsena, stipriai paveikianti ne tik mamos, bet ir visos šeimos, įskaitant kūdikio, kasdienybę.

Pogimdyvinė depresija ir melancholija: skirtumai

Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo pogimdyvinės melancholijos (angl. baby blues). Pogimdyvinė melancholija yra lengvesnė emocinė būklė, kurią patiria iki 80% naujų tėvų. Jai būdingas nuovargis, jautrumas ir nerimas. Ši būklė dažniausiai praeina savaime per 1-2 savaites. Tuo tarpu pogimdyvinė depresija yra intensyvesnė, trunka ilgiau ir gali smarkiai paveikti moters gebėjimą funkcionuoti.

Pogimdyvinės depresijos simptomai

Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbu atpažinti ženklus, signalizuojančius, kad emocinė pusiausvyra sutriko. Dažniausi simptomai:

• Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas.
• Kaltės ar nevisavertiškumo pojūtis ("esu bloga mama", "nesugebu pasirūpinti kūdikiu").
• Dažnas verkimas be aiškios priežasties.
• Nerimas ar panikos priepuoliai.
• Nuovargis, net kai pavyksta išsimiegoti.
• Miego sutrikimai - nemiga arba nuolatinis noras miegoti.
• Apetito pokyčiai - prarandamas noras valgyti arba atsiranda persivalgymo epizodai.
• Kūno skausmai be aiškios priežasties.
• Sunku susitelkti, priimti sprendimus, rūpintis kasdieniais dalykais.
• Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų.
• Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Sunkumai užmezgant emocinį ryšį su kūdikiu, kartais - net jo vengimas.
• Įkyrios mintys ar baimės apie galimą kūdikio sužalojimą.
• Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti.

Specifiniai simptomai vyrams

Svarbu paminėti, kad pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams. Ji pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs.

Pogimdyvinės depresijos priežastys

Pogimdyvinė depresija - tai sudėtingas reiškinys, kylantis iš daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Tai reali sveikatos būklė, kurią patiria daugelis moterų visame pasaulyje. Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.

Hormoniniai pokyčiai

Vienas svarbiausių veiksnių - drastiški hormonų pokyčiai po gimdymo. Iškart po kūdikio gimimo moters organizme staigiai sumažėja hormonų kiekis, todėl gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, sutrikti miegas ar emocinis stabilumas.

Miego trūkumas ir fizinis išsekimas

Naujagimis reikalauja nuolatinio dėmesio, kėlimosi naktimis, maitinimo, raminimo. Kūnas dar neatsigavęs po nėštumo ir gimdymo, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Lėtinis miego trūkumas silpnina nervų sistemą, didina emocinį jautrumą ir mažina gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.

Emociniai ir psichologiniai veiksniai

Motinystė - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė emocinė transformacija. Moters gyvenimas apsiverčia, ji prisiima atsakomybę už mažą žmogų, neretai jaučia spaudimą atitikti visuomenės ar savo pačios lūkesčius. Moterys, kurios anksčiau yra patyrusios depresiją ar nerimo sutrikimus, turi didesnę riziką susirgti pogimdyvine depresija. Be to, po gimdymo pasikeičia ir moters kūnas, ir dėl to ji gali jaustis nepatraukli ir prarasti pasitikėjimą savimi.

Socialinė aplinka ir palaikymo stoka

Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą.

Kiti veiksniai

Kiti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:

• Neplanuotas ir (arba) krizinis nėštumas.
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.).
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė).
• Nuolatinis stresas ir įtampa.
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas.
• Psichotropinių medžiagų vartojimas.
• Partnerio smurtas.
• Įvairios psichikos ir (arba) somatinės ligos.
• Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai.

Kaip atpažinti: pogimdyvinės depresijos testas

Nors daugelis moterų po gimdymo patiria vienokius ar kitokius emocinius svyravimus, svarbu suprasti, kada šie pokyčiai peržengia ribas ir tampa rimtesne problema. Vienas iš būdų tai įvertinti - atlikti pogimdyvinės depresijos testą, kuris padeda nustatyti, ar jaučiami simptomai rodo depresiją, ar tai laikinas emocinis nuovargis.

Dažniausiai naudojama Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS). Tai trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką.

Kaip tai veikia?

tags: #darbo #baime #po #motinystes