Teisės samprata yra teorinė konstrukcija, kuri padeda teisinei sistemai formuoti vertybinius ir orientacinius pagrindus. Ji padeda spręsti sistemos integralumo, sąmoningumo, racionalumo, modernumo ir socialinio vieningumo klausimus.
Anot A. Vaišvilos, teisės samprata gimsta teorijoje, kad gyventų ne teorijoje, o praktikoje, įgyvendinant esmines vertybes, kurios padeda kurti pozityviosios teisės normas. Šios vertybės turi būti suvokiamos ir pripažįstamos iš teisingumo perspektyvos.
Teisės Sampratos Įtaka Valstybės Teisinei Sistemai
Konkretinant teisės sampratos įtaką valstybės teisinei sistemai, A. Vaišvila išskiria penkis aspektus:
- Teisinė doktrina: Teisės sistemos vertybės yra perkeliamos į teisės doktriną. Pagal šias vertybes kuriamos teisės normos ir teisinė sistema turi prisitaikyti prie vertybių, įtvirtintų teisės sampratoje.
- Konstitucijos aiškinimas ir supratimas: Konstitucijoje įtvirtintų normų prasmė turi būti sąlygojama teisės sampratos vertybių prasmės. Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, todėl visi įstatymai turi atitikti Konstituciją ir teisės sampratą.
- Teisingumo vykdymas teismuose: Teisės samprata yra reikalinga vykdyti teisingumą teismuose.
- Valstybės vidaus organizacija ir veikla: Teisės samprata įtakoja valstybės vidaus organizaciją ir jos veiklą.
Teisinis reguliavimas ir TIS2 direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę
Teisinis Pliuralizmas
Teisinis pliuralizmas reiškia, kad vienu metu visuomenėje bei valstybėje gali egzistuoti keletas teisės sistemų. Tai pasireiškia dėl visuomenės ir individų santykių įvairumo, kurie atsispindi atitinkamuose visuomenės sluoksniuose ar grupėse.
H. Bermanas apibrėžia teisės sistemos dalyką kaip siauresnį ir specifiškesnį už teisę apskritai arba "teisėtvarką". Jis išskiria šias teisės sistemas: karaliaus, feodalo, dvaro, miesto, prekybos ir kanonų teisę. Kiekviena iš šių teisės sistemų pasižymėjo vientisumu ir buvo besivystanti teisinių institutų bei teisinių sąvokų visuma.
Taip pat skaitykite: Airijos socialinės apsaugos teisės apžvalga
Masaji Chiba teigimu, galima išskirti Europos arba Vakarų teisės tradicijos ir ne Vakarų teisės tradicijos teisinį pliuralizmą. Vakarų teisės tradicijoje teisinis pliuralizmas pasireiškia kaip skirtingų teisės sistemų koegzistavimas. Ne Vakarų teisės tradicijoje teisinis pliuralizmas pasireiškia kaip valstybinės teisės ir mažumos teisės arba moderniosios ir tradicinės teisės koegzistavimas.
Sally Engle Merry, tyrinėjusi teisinį pliuralizmą, išskiria klasikinį ir naująjį teisinį pliuralizmą. Klasikinis teisinis pliuralizmas yra būdingas kolonijinėms bei pokolonijinėms šalims. Naujasis teisinis pliuralizmas yra aptinkamas nekolonijinėse, industrinėse valstybėse, pavyzdžiui, kaip JAV.
Teisinis Reguliavimas ir Individo Interesai
Valstybė, kurdama teisės normas, turi atsižvelgti į individų interesus. Tai sąlygos valstybėje vienodai privalomą ir vienodai reikšmingą teisių ir pareigų vienovę. Šiuolaikinės (demokratinės) teisės esmė išreiškia personalistinę teisės sampratą, kuri, grįsdama subjektinės teisės pirmumą, duoda pagrindo objektinės teisės (valstybės kuriamos) specifiką išvesti iš subjektinės teisės specifikos: objektinė teisė kuriama subjektinei teisei ir jos formuluojamiems principams konkretinti, sankcionuoti ir jos įgyvendinimui organizuoti.
Teisės Sampratos Apibrėžimo Problema
Universalios teisės esmės surasti yra neįmanoma, nes teise skirtingu laiku ir aplinkybėmis gali būti pripažįstami skirtingi dalykai. Todėl svarbu, kad egzistuotų tam tikras supratimas ir susitarimas, kas yra teisė, ir kaip atitinkamai elgtis.
Teisės reguliavimo funkcija lyginant su kitomis socialinėmis normomis turi turėti atitinkamus požymius. Pavyzdžiui, teisė nuo kitų socialinių normų, pavyzdžiui, moralės, skiriasi savo didesniu prievartiniu pobūdžiu, antra, teisė negali būti savivalė, todėl susitariama, jog teisė yra tvarka, kuri remiasi visuomenės pritarimu.
Taip pat skaitykite: Vokietijos socialinės apsaugos teisė
Teisinis Personalizmas
Teisinis personalizmas yra teisės samprata, skirta demokratinei teisinei valstybei. Jis atitinka teisės sampratos santykio su valstybe pobūdį bei įtaką teisėkūrai, kadangi teisinis personalizmas yra grindžiamas rinkos ekonomikos ir demokratinio visuomenės susitvarkymo principais.
Teisinio personalizmo naujumas pasireiškia galimybėmis atitikti šiuolaikinio žmogaus teises ir poreikius, būti praktiškai naudingu, permąstant paveldimas teisės sampratas ir orientuojantis į naujas visuomenės vertybes.
Santykiuose tarp individų svarbu pripažinti individų lygybę vertybių, interesų ir laisvių prasme. Juridizuojant mainų lygiavertiškumą, teisė pagal teisinį personalizmą yra apibrėžiama teisių ir pareigų pusiausvyra arba vienove.
Subjektinė teisė pasireiškia kaip individo pastangos apsaugoti savo interesus visuomenėje nuo kitų individų. Subjektinę teisę sudaro du veiksniai - vertybinis ir norminis. Vertybinis teisės lygmuo yra asmens įsisąmoninti interesai, o norminis teisės lygmuo yra asmens reikalavimas iš kitų pagarbos savo vertybėms.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
tags: #teisinis #reguliavimas #kaip #socialinio #reguliavimo #rusis