Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 2010 metais. JTANK svarbi tuo, jog reglamentuoja specifinę žmogaus teisių grupę - asmenų su negalia teises.
Išskirtinė JTANK 12 straipsnio 1 ir 2 dalių reikšmė yra ta, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, dar kartą patvirtina, kad neįgalieji visais atvejais turi teisę būti laikomi teisės subjektais ir pripažįsta, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.
Konvencija griežtai pasisako prieš galimybę bet kokia forma riboti asmens teises, nes taip asmuo tampa ne teisių subjektų, o teisiniu objektu, negalinčiu priimti pagrindinių teisinių sprendimų, susijusių su jo gyvenimu.
Todėl Jungtinių Tautų asmenų su negalia komiteto (Komitetas) bendrojo komentaro pastaboje aiškiai nurodoma, kad ribojant asmens teisinį veiksnumą pažeidžiamos jo teisės ir orumas.
Komitetas pabrėžia, kad valstybės, ratifikavusios Konvenciją, turi užtikrinti paramą priimant sprendimus, o ne riboti galimybes priimti sprendimus.
Taip pat skaitykite: Paliatyvi slauga užsienyje
Ši parama gali būti įvairi: nuo pagalbos suprantant informaciją iki įgaliojimo turėti pagalbininką, Taigi globos modelį turėtų pakeisti pagalbinis sprendimų priėmimas, t. y. pagalbininkas asmeniui su negalia padėtų įgyvendinti jo valią.
Svarbu ir tai, kad Šalys, Konvencijos narės, turėtų pagal savo išgales užtikrinti, kad padėjėjai ar pagalbininkai nepriimtų sprendimų už neįgaliuosius ar nepiktnaudžiautų įtaka jiems priimant sprendimus.
Problemos derinant JTANK su Lietuvos teise
Viena svarbiausių problemų derinant minėtųjų Konvencijų ir Konstitucijos nuostatas - netinkamas Lietuvos pasiruošimas JTANTK ratifikavimui.
Pagrįstai galima teigti, kad prisiimdama šiuos įsipareigojimus Lietuva ne iki galo įvertino jų mastą ir galimybę juos suderinti ne tik su įstatymais, bet ir pačia Konstitucija.
Pažymėtina, jog JTANTK ir jos fakultatyvieji protokolai buvo priimti beveik be išlygų. Vienintelė padaryta išlyga buvo padaryta šios Konvencijos 25 straipsniui, kuris apima sveikatos teisinius klausimus.
Taip pat skaitykite: Tvarumo ataskaita: „Rimi Lietuva“ indėlis
Daugiau išlygų Lietuva, ratifikuodama Konvenciją, nenumatė. Kitos valstybės pasielgė lanksčiau. Pavyzdžiui, Estija, ratifikuodama JTANTK, numatė 12 straipsnio išlygą.
2021 metais vertinant Estijos 2014 m. ataskaitą Komitetui, Estijos Vyriausybė dar kartą pabrėžė, kad Estija ir toliau laikosi deklaracijos, priimtos ratifikavus JTANTK: „Estijos Respublika aiškina Konvencijos 12 straipsnį taip, kad jis nedraudžia apriboti asmens aktyvaus teisinio veiksnumo, jei toks poreikis kyla dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Apribodama asmenų, kurių aktyvus teisinis veiksnumas apribotas, teises, Estijos Respublika veikia pagal savo vidaus įstatymus“.
Tuo tarpu Suomija nusprendė laikytis dar konservatyvesnės pozicijos. Nekvestionuotina tai, jog itin aukštų žmogaus teisių standartų prisiėmimas vertinamas vienareikšmiškai teigiamai, tačiau ateityje ratifikuojant kitas konvencijas būtina skirti daugiau dėmesio suderinimui su vidaus teise.
Kita problema yra tai, kad EŽTK yra dominuojanti konvencija Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT ) jurisprudencijoje aiškinant žmogaus teisių kontekstą.
Taip pat skaitykite: Kelionės po Lietuvą pensininkams
Konstitucijos ir EŽTK sąsajos
Kaip įtvirtinta Konstitucijos 18 straipsnyje, žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. LRKT doktrinoje nurodoma, jog prigimtinis pobūdis pasižymi tuo, kad žmogaus teisės nėra susijusios nei su tauta, nei su teritorija.
Aiškindamas ir taikydamas šį straipsnį bei plėtodamas žmogaus teisių doktriną, LRKT remiasi EŽTK ir EŽTT formuojama praktika.
Konstitucinės teisės specialistė prof. Toma Birmontienė pažymi, kad Konvencija ir EŽTT jurisprudencija atlieka svarbų vaidmenį plėtojant LRKT formuojamą žmogaus teisių doktriną.
Juolab kad LRKT dar 1995 m. sausio 24 d. išvadoje EŽTTK apibūdino kaip ypatingą tarptautinės teisės šaltinį, kurio tikslas - visuotinis, t. y. siekiama pripažinti, ginti ir įgyvendinti žmogaus teises ir laisves.
LRKT pažymėjo, kad tikslo požiūriu Konvencija atlieka tokią pat funkciją, kaip ir konstitucinės žmogaus teisių garantijos, nes Konstitucija įtvirtina šias garantijas šalyje, o Konvencija - tarptautiniu lygiu.
Todėl savaime kyla klausimas, kaip suderinti dvi Konvencijas - EŽTK ir JTANK - su Konstitucija?
Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija dar 2022 m. subūrė darbo grupę, kurioje dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su skirtingomis negaliomis.
Jau tada nevyriausybinės organizacijos kėlė klausimą, kad reikia keisti Konstituciją, nes įstatymuose panaikinta „neveiksnumo“ sąvoka vis vien išlieka Konstitucijoje.
Vienas galimų sprendimų yra minėtųjų Konstitucijos straipsnių pakeitimas. Tačiau Lietuva jau yra priėmusi įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti.
Juolab kad 2016 metais Komitetas priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos pirminės ataskaitos pagal JTANK. Buvo komentuojamas jau minėtasis JTANTK 12 straipsnis.
Komiteto pastabose (25 ir 26 pastaba) sakoma: „Komitetui labai didelį susirūpinimą kelia Konvencijos 12 straipsniui prieštaraujančios teisinės nuostatos, numatančios galimybę atimti arba apriboti asmenų su negalia teisinį veiksnumą, bei tuo apribojančios teisę į laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo davimą gydymui, teisę susituokti, teisę sukurti šeimą, įsivaikinti ir auginti vaikus.
Todėl toks sureguliavimo mechanizmas laikytinas netinkamu.“ Kitas būdas teisinei problemai spręsti galėtų būti Konstitucijos reinterpretacija.
Juk sparčiai vystantis ekonomikai, technologijoms, keičiantis visuomenės vertybėms, iki tol egzistavę žmogaus teisių standartai kinta, t. y. jiems keliami vis aukštesni reikalavimai.
Panašiu reinterpretacijos atveju galima laikyti LRKT 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą, kuriuo įtvirtinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų.
Antrasis sprendimas susijęs su EŽTK ir JTANTK suderinamumu. Žinoma, šiuo atveju LRKT savo jurisprudencijoje galėtų paaiškinti apie EŽTK ir JTANK - kaip darančias ypatingą poveikį Konstitucijai.
Galimai išaiškinimas bus siejamas su tuo, jog nėra pagrindo priešinti šių Konvencijų. Bus ieškoma sąlyčio taškų ir abi Konvencijos bus pripažįstamos kaip papildančios vieną kitą.
Konstitucija ir EŽTK numato galimybę riboti asmens veiksnumą. Akivaizdu, jog Konstitucijai ypatingą įtaką daro EŽTK ir EŽTT jurisprudencija, nes tai Konstitucijos dinamikos pagrindas.
Tuo tarpu JTANTK 12 straipsnis ir Komitetas įtvirtino žmogaus kaip subjekto, t. y. neapribojamo veiksnumo principą. Lietuva, prisiimdama JTANTK teisinius įsipareigojimus, neabejotinai žengė į priekį asmenų su negalia teisių kontekste.
Tačiau neginčijama, kad nebuvo tinkamai pasiruošta įgyvendinti JTANTK. (Ne)veiksnumo klausimas iki šiol nėra suderintas su nacionaline teise, nors po Konvencijos ratifikavimo praėjo jau penkiolika metų.
Šiuo metu geriausias sprendimo būdas būtų kreiptis į LRKT dėl išaiškinimo ir galimo Konstitucijos 34 str. 3 d., 56 str. 2 d., 63 str. 4 d. reinterpretacijos, nepaliekant nuošalyje EŽTK 8 str. 2 d. ir JTANTK 12 str.
Institucijos atsakingos už Konvencijos įgyvendinimą
2010 m. gruodžio 8 d. Nr. 1. Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Aplinkos ministeriją, Ūkio ministeriją, Teisingumo ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Kultūros ministeriją, Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentą, Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos pagal kompetenciją - atsakingomis už Konvencijos įgyvendinimą institucijomis.
tags: #lietuva #ratifikavo #jungtiniu #tautu #neigaliuju #teisiu