Neįgaliųjų teisių konvencija (angl. Convention on the Rights of Persons with Disabilities) - tai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtas tarptautinės teisės dokumentas, įpareigojantis valstybes užtikrinti neįgaliųjų teises ir laisves.
Tekstas priimtas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, o Konvenciją sudaro 50 straipsnių. Konvencija siekiama skatinti, apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Įsigaliojo 2008 m. gegužės 3 d. (kartu įsigaliojo ir Konvencijos fakultatyvinis protokolas), kai prie Konvencijos prisijungė 20 valstybių.
Konvencijos tikslai ir principai
Konvencijoje nustatyta, kad neįgaliaisiais laikomi visi asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.
Konvencija nesukuria naujų teisių, tik aiškiai išdėsto, kokie reikalavimai taikomi, kad neįgalieji galėtų naudotis savo teisėmis oriai ir be diskriminacijos. Konvencijoje atskirai minimi neįgalūs vaikai, neįgalios moterys ir mergaitės bei įvairios diskriminacijos formos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisių apsauga Lietuvoje: Konvencijos ratifikavimo analizė
Pabrėžiama visuomenės švietimo kovojant su stereotipais, prietarais ir ydinga praktika, susijusia su neįgaliaisiais (įskaitant dėl lyties ir amžiaus), svarba.
Valstybės įsipareigoja priimti Konvencijos įgyvendinimui skirtus bei panaikinti ar pakeisti neįgaliuosius diskriminuojančius įstatymus, įtvirtinti Konvencijos laikymąsi valdžios institucijose, kitose įstaigose, užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą ir į ją atsižvelgti visuose valstybės lygmenyse (politikoje, politinėse programose).
Numatyta valstybių pareiga stebėti, kad asmenys ar privačios įmonės nediskriminuotų asmenų dėl negalios, remti asmenis ir įmones, kuriančius bei gaminančius visiems prieinamus daiktus, teikiančius visiems tinkančias paslaugas, užtikrinti neįgaliesiems prieinamumą prie informacijos apie jų gyvenimą ir darbą galinčius palengvinti daiktus bei paslaugas.
Neįgalieji ir neįgaliuosius mokantys, jiems padedantys, su jais dirbantys asmenys turi būti supažindinti su šia Konvencija. Priimdamos sprendimus dėl neįgaliųjų valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti su neįgaliaisiais.
JT neįgaliųjų teisių konvencija – ar žinome, koks tai teisės aktas?
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų Teisių Komitetas
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas sudaro 18 ekspertų; pusė jų renkami 4 m. kadencijai, pusė - 2 m. Komitetas prižiūri, kaip laikomasi Konvencijos nuostatų, svarsto valstybių kas 4 m. ataskaitas.
Taip pat skaitykite: 19-tas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnis Lietuvoje
Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių komitetas yra 18-kos nepriklausomų ekspertų institucija. Šis komitetas stebi, kaip yra įgyvendinamos 2006 m. Valstybei ratifikavus atitinkamą Konvencija, ji prisiima įsipareigojimą laikytis toje Konvencijoje įtvirtintų žmogaus teisių standartų.
Tačiau tai nėra pakankama garantija, kad atitinkami žmogaus teisių standartai toje valstybėje bus iš tikrųjų pripažįstami, nes praktika rodo, kad valstybės ne visada yra linkusios laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Todėl be ratifikavimo valstybė privalo prisiimti papildomą pareigą periodiškai teikti ataskaitas atitinkamos konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčiam komitetui, kad šis galėtų vertinti kaip valstybė laikosi savo įsipareigojimų pagal konvenciją.
Tačiau Komitetai, gavę valstybės ataskaitas vien jomis nesivadovauja. Siekiant objektyviai ištirti ir įvertinti, kaip valstybės laikosi atitinkamų žmogaus teisių standartų, pasitelkiami ir kiti šaltiniai - nevyriausybinių organizacijų ataskaitos apie atitinkamų žmogaus teisių padėtį (dar vadinamos „šešėlinėmis“ ataskaitomis), Jungtinių tautų institucijų bei tarpvyriausybinių organizacijų nuomonės ir vertinimai, akademinių institucijų vertinimai ir žiniasklaida.
Remiantis visais šiais šaltiniais, bendradarbiaudami su atitinkamų valstybių, pateikusių savo ataskaitas, atstovais, komitetai pateikia savo vertinimą bei rekomendacijas, kurios nors teisiškai nėra privalomos, politiškai yra labai svarbios.
Individualios peticijos
Komitetas nagrinėja individualias peticijas dėl Pakte įtvirtintų teisių pažeidimų. Būtina sąlyga, kad valstybė, prieš kurią yra nukreipta peticija, būtų 2006 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl žmonių su negalia teisių valstybė narė. Taip pat valstybė turi būti išreiškusi sutikimą pagal papildomą protokolą.
Taip pat skaitykite: Konvencijos iššūkiai Lietuvoje
Nėra būtina turėti advokatą, kuris paruoštų individualią peticiją, asmuo tai gali padaryti savarankiškai ir pats.
Galutiniai komitetų sprendimai, dėl peticijų yra vieši.
Reikalavimai individualiai peticijai:
- Besikreipiantis asmuo (arba asmuo, kurio vardu pateikta peticija) yra tariamo pažeidimo auka. Turi būti įrodyta, kad tariama auka yra asmeniškai/tiesiogiai nukentėjusi nuo žmogaus teisių pažeidimo įvykdyto valstybės, konvencijos dalyvės, pareigūnų.
- Turi būti išnaudotos visos vidaus teisinės gynybos priemonės. Šis reikalavimas turi išimčių, tokiomis priemonėmis bus nelaikomos neefektyvios, neprieinamos ar užtrunkančios per ilgai teisinės gynybos priemonės.
- Komitetas, nėra apeliacinė institucija, todėl į ją negalima kreiptis dėl to, kad būtų peržiūrimas valstybėje narėje priimtas sprendimas atitinkamoje byloje.
- Peticijoje turi būti nurodyta pagrindinė asmeninė informacija: aukos vardas, pavardė, pilietybė, gimimo data, adresas.
- Būtinai turi būti nurodyta valstybė narė, prieš kurią yra nukreiptas skundas.
- Kartu su peticija turi būti pateikiamos dokumentų susijusių su skundu kopijos (pvz: Nacionalinių teismų priimtų sprendimų kopijos). Dokumentų kopijos turi būti pateikiamos chronologine tvarka (t.y. pagal jų datą).
- Peticijos apimtis neturėtų būti didesnė kaip 50 lapų (be priedų).
Lietuvos ratifikavimas
Lietuva Neįgaliųjų teisių konvenciją ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d. (įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d., kartu įsigaliojo ir Fakultatyvinis konvencijos protokolas).
Chronologija:
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 2010-05-27 | Ratifikuota |
| 2010-09-17 | Įsigaliojo |
| 2024-10-24 | Paskelbta TAR |
tags: #18 #jungtiniu #tautu #neigaliuju #teisiu #konvencija