Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija - tai pirmoji privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, susijusi būtent su negalia. Konvencija Jungtinėse Tautose buvo priimta 2006 metais, o Lietuva ją ratifikavo 2010 metais. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Šiuo įstatymu buvo ratifikuota 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvus protokolas.
Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Į šios Konvencijos rengimą buvo aktyviai įsitraukę patys žmonės su negalia, o jos nuostatos numato, kaip žmogaus teisės, kylančios iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, turėtų būti įgyvendinamos asmenų su negalia atžvilgiu.
Europos Sąjungos ir nacionalinės sistemos ryšys
Kadangi Europos Sąjunga yra Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, ji sukūrė sistemą, padedančią spręsti ES kompetencijai priklausančius klausimus. Ši sistema pradėjo veikti 2013 m., o jos pagrindą sudaro Komisijos pasiūlymas, kuriam 2012 m. Europos Komisija priklausė ES sistemai iki 2015 m. pabaigos. Po Neįgaliųjų teisių komiteto (NTK) galutinių pastabų dėl ES sistema buvo patobulinta, o nariai aktyviai dalyvauja įgyvendinant konvenciją ES lygiu.
ES sistemos nariai dalijasi informacija ir atsižvelgia į vienas kito veiklą. ES sistemos pirmininkas skiriamas vieneriems metams rotacijos pagrindu, o sekretoriatas - dvejiems metams, koordinuojantis posėdžių organizavimą ir pasirengimą jiems. ES sistemos nariai susitinka ne mažiau kaip du kartus per metus.
Šiai ES sistemai pritaria ir ES valstybių narių nacionalinės stebėsenos sistemos, kurios atsakingos už Neįgaliųjų teisių konvencijos skatinimą, apsaugą, stebėseną ir jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Šių sistemų sąveika užtikrina nuolatinį ryšį ir bendradarbiavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Lietuvoje veikianti sistema ir iššūkiai įgyvendinant konvenciją
Lietuvoje įvairių Konvencijos nuostatų ir principų įgyvendinimas vyksta nuolat įvairiose srityse, tačiau tam procesui reikia nuolatinės priežiūros ir kontrolės. Šią valstybės politiką įgyvendina valstybinės institucijos, tokios kaip Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vyriausybė ir visos ministerijos.
Kas ketverius metus Lietuva Jungtinėms Tautoms teikia oficialią ataskaitą apie Konvencijos straipsnių įgyvendinimo eigą. 2016 m. balandžio 6-7 dienomis Neįgaliųjų teisių komitete vyko Lietuvos ataskaitų vertinimas, o balandžio 22 d. paskelbtos Baigiamosios išvados ir rekomendacijos.
Tačiau nepaisant Konvencijos ratifikavimo, žmonės su negalia Lietuvoje vis dar susiduria su įvairiomis kliūtimis viešajame gyvenime. Ne visi pastatai ar viešos erdvės yra prieinamos, pastebimos diskriminacinės nuostatos, ypač intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu. Ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia, kai jų gyvenimas neretai projektuojamas tik socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose - bet ne visuomenėje ir bendrose aplinkose.
Pagalbinis sprendimų priėmimas ir (ne)veiksnumo problemos
Šiai dienai aktuali problema - veiksnumo klausimas, kuris nėra derinamas su nacionaline teise. Šių aspektų suderinimas iki šiol nėra pasiektas, nors po Konvencijos ratifikavimo praėjo jau penkiolika metų. Ši parama asmenims su negalia gali būti įvairi: nuo pagalbos suprantant informaciją iki galimybės turėti pagalbininką sprendimų priėmimui. Globos modelį turėtų pakeisti pagalbinis sprendimų priėmimas, kai pagalbininkas padeda asmeniui su negalia įgyvendinti jo valią.
Svarbu ir tai, kad šalys - Konvencijos narės - turi užtikrinti, jog pagalbininkai nepriimtų sprendimų už neįgaliuosius ir nepiktnaudžiautų įtaka jiems priimant sprendimus. Šio principo įgyvendinimas susiduria su problemomis, nes teisinės nuostatos dėl asmenų veiksnumo apribojimo Lietuvoje vis dar išlieka.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Teisiniai iššūkiai derinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją su Lietuvos teise
Vienas iš svarbiausių sunkumų - netinkamas Lietuvos pasiruošimas JT neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimui. Lietuva ne iki galo įvertino įsipareigojimų mastą ir galimybes juos suderinti su nacionaliniu teisiniu reguliavimu, ypač su Konstitucija.
JT neįgaliųjų teisių konvencija buvo ratifikuota beveik be išlygų. Priešingai, kitos valstybės, pavyzdžiui Estija, šioje srityje pasirinko lankstesnį požiūrį, numatydamos išlygas 12 straipsniui. Estijos Vyriausybė yra įsipareigojusi apriboti asmens teisinį veiksnumą tik pagal nacionalinius įstatymus, jei tai būtina dėl asmens gebėjimų suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus.
Suomių pozicija buvo dar konservatyvesnė, aiškiai ribojanti asmens veiksnumą pagal nacionalinius teisės aktus. Tuo tarpu Lietuvoje iki šiol laukiamas teisinis derinimas ir Konstitucijos atitinkamų straipsnių (34 str. 3 d., 56 str. 2 d., 63 str. 4 d.) reinterpretacija ar pakeitimas, atsižvelgiant į EŽTK 8 str. 2 d. ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 str. nuostatas.
Konstitucijos ir tarptautinių konvencijų sąveika
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje, žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės ir nepriklauso nuo tautybės ar teritorijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT) aiškindamas šį straipsnį remiasi Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencija. Prof. Toma Birmontienė pažymi, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija kartu su EŽTT jurisprudencija atlieka svarbų vaidmenį plėtojant LRKT formuojamą žmogaus teisių doktriną.
LRKT dar 1995 m. pripažino EŽTK kaip ypatingą tarptautinės teisės šaltinį, skirtą visuotiniam žmogaus teisių ir laisvių pripažinimui, gynimui ir įgyvendinimui. Todėl Konvencija veikia kaip papildomas žmogaus teisių garantų visumos elementas. Kyla svarbus klausimas, kaip suderinti EŽTK ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją su Konstitucija. Šio klausimo sprendimą bando rasti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dirba su negalios klausimais.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Dalis nevyriausybinių organizacijų yra įsitikinusios, kad reikia keisti Konstituciją, nes Konstitucijoje vis dar išlikusi „neveiksnumo“ sąvoka, nors įstatymuose ji panaikinta. Kitas sprendimo būdas galėtų būti Konstitucijos reinterpretacija, kaip tai jau įvyko su LRKT 2025 m. balandžio 17 d. nutarimu, kuris įtvirtino partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų.
Galimas suartėjimas tarp EŽTK ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos turėtų būti pagrįstas jų papildomumu ir tarpusavio sąlyčio taškais, o LRKT jurisprudencija - paskata Konstitucijai įgyvendinti aukštesnius žmogaus teisių standartus.
Institucijos atsakingos už konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje
Šią valstybės politiką įgyvendina kelios institucijos, iš kurių svarbiausia - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat svarbus vaidmuo tenka Vyriausybei ir visoms ministerijoms, kurios bendradarbiauja siekdamos įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.
Neįgaliųjų teisių komitetas, stebintis Konvencijos įgyvendinimą, vertina oficialias valstybių ataskaitas ir alternatyvias, nevyriausybinių organizacijų parengtas ataskaitas. Lietuvos pateikta informacija buvo vertinama 2016 m., o Komiteto baigiamosios išvados ir rekomendacijos paskatino peržiūrėti kai kurias teisinio reguliavimo sritis.
(LIT) ECHR - Europos Žmogaus Teisių Konvencija (Lithuanian Version)
Visi, kurie susiduria su diskriminacija bet kokios negalios pagrindu, gali remtis šios Konvencijos nuostatomis ir apginti savo teises Lietuvos teisinėje sistemoje.
tags: #kada #lieuva #ratifikavo #jungtiniu #tautu #neigaliuju