Užgulusi nosis, čiaudulys, nuovargis, astma - tai yra alergijos požymiai, kurių ignoruoti neįmanoma. Kvėpavimo takų alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, atsirandantis dėl pernelyg aktyvios organizmo reakcijos į kontaktą su šiaip nekenksmingomis medžiagomis, esančiomis ore. Ji pasireiškia nosies, akių ir bronchų uždegimu. Vystantis alerginiam procesui, imuninės sistemos ląstelės pradeda neadekvačiai reaguoti į nekenksmingas medžiagas taip, lyg jos būtų organizmo priešas.
Alerginės ligos yra didėjanti sveikatos problema visame pasaulyje. Kasdien mūsų organizmas kontaktuoja su daugybe svetimų medžiagų. Imuninė sistema reaguoja į jas visas, siekdama apsaugoti mus nuo išorės dirgiklių. Paprastai šių reakcijų nejaučiame. Tačiau kartais imuninė sistema sukelia iškreiptas padidėjusio jautrumo reakcijas į vieną ar kelias išorės medžiagas. Šį susirgimą sukelia alergenai. Tai svetimos aplinkos medžiagos - antigenai, kurie iššaukia padidėjusį imuninės sitemos atsaką. Alergenų labai daug.
8 iš 10 sergančiųjų alergija išmoksta gyventi su savo liga, o daugiau kaip 4 iš 10 liga net nediagnozuojama. Pagrindiniai kvėpavimo takų alergenai, esantys ore - tai namų dulkių erkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ir pelėsiai. Įkvėpti jie sukelia nosies, akių, gerklės ir bronchų uždegiminę reakciją, t.y. Kvėpavimo takų alergijos yra dažniausios alergijos Europoje. Alerginiu rinitu pasaulyje serga 400-500 milijonų žmonių.
Alergija paprastai pasireiškia vaikystėje ir gali tęstis visą gyvenimą. Iš pradžių ligonis tampa jautrus maistui. Maisto alergija, kuri yra labai paplitusi tarp kūdikių, vėliau paprastai susilpnėja ar net išnyksta. Bet jautrumas įkvepiamiems alergenams išlieka, ir sukelia kvėpavimo takų alergiją, minėtąjį rinitą ar astmą. Europoje 1 iš 5 įsergančiųjų kvėpavimo takų alergija vargina sunki ar vidutiniškai sunki ligos forma.
Būti puikios formos sergant kvėpavimo takų alergija - sunku. Liga turi įtakos miegui, sukelia mieguistumą dienos metu ir slopina gebėjimą koncentruotis. Taip mažinamas darbo našumas. Kvėpavimo sistemos alergijos yra dažniausia nedarbingumo priežastis Europoje. Daugelis alergiškų žmonių prisitaiko prie savo būsenos, ji tampa įprasta kasdienio gyvenimo dalis. Bet ligoniai nesupranta, kokia sunki yra alergija yra ir kaip ji veikia profesinį gyvenimą ir laisvalaikį. O pagalvoti apie tai būtina, ir pagalvojus - kreiptis į gydytoją alergologą.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Alergiški pacientai ne tik kenčia nuo šios sekinančios ligos, turinčios didelę įtaką jų gyvenimo kokybei, karjeros siekiams, asmeninio tobulėjimo ir gyvenimo būdo pasirinkimui, bet taip pat yra didelė našta sveikatos ekonomikai ir makroekonomikai dėl milijardų neproduktyvių darbo ir nedarbingumo dienų. Didžiausias sergamumas yra alerginiu rinitu su klinikiniais simptomais 20-40 metų amžiaus grupėje, siekia 45 proc. Šie rodikliai vienodai kelia nerimą visame pasaulyje. Beveik pusę milijardo žmonių vargina rinitas ir apie 300 milijonų - bronchų astma. Didelė alergiškų pacientų dalis (15 - 20 proc.) gyvena sirgdami sunkia sekinančia alerginės ligos forma, nuolat bijodami mirties nuo galimo bronchų astmos priepuolio ar anafilaksinio šoko.
Vis labiau šylantys pavasariai skatina ne tik daugintis žiedadulkes platinančius augalus, bet ir paankstina jų atsiradimą. Taigi, alergijos sezonas ne tik prasideda anksčiau, bet ir baigiasi vėliau nei būdavo įprasta. Kai kurie ekspertai mano, kad mūsų gyvenimo būdas tapo per daug "švarus", todėl imuninei sistemai kyla sunkumų atpažįstant kenksmingas medžiagas nuo nekenksmingų. Daugelis iš mūsų praleidžia vis mažiau laiko lauke. Miestai auga kaip ant mielių. Iki 2030 metų planuojama, kad 60% pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Vidutiniškai 90% dienos kiekvienas iš mūsų praleidžiame patalpoje - su šildymo ar oro kondicionavimo sistemomis.
Alergijų įtaka yra žalinga tiek konkrečiam pacientui, tiek ir visai visuomenei. Pacientai susiduria su nenumaldomu jų gyvenimo kokybės, miego, nuotaikos, darbingumo, gebėjimo mokytis ar bendrojo asmenybės vystymosi blogėjimu. Visuomenė dabar susiduria su tokio masto išlaidomis, su kuriomis ji greit nebepajėgs susidoroti. Nors alergijos tyrimų kaina nėra didelė, taip pat reikia pasirūpinti gydymu ir šiek tiek, o kartais - net kardinaliai pakoreguoti savo gyvenimo būdą.
Šiuo metu yra apytikriai apskaičiuota, kad Europoje yra daugiau kaip 150 milijonų pacientų, ir numatoma, kad kitame dešimtmetyje bus daugiau kaip 250 milijonų pacientų, kas įrodo, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti neatidėliotinų veiksmų. Viena iš tokių naujovių, sparčiai plintanti ir Lietuvoje, yra molekuliniai alergenų tyrimai, leidžiantys itin tiksliai (iki molekulinio lygmens) ištirti, kas iš tiesų sukelia alergiją. Norėdami užtikrinti, kad šis kraujo tyrimas alergijai nustatyti būtų prieinamas nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, pasirūpinome, jog alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems būtų pasiekiami ir kituose miestuose įsikūrusiose klinikose - jų sąrašas pateikiamas kontaktų skiltyje.
Kas yra alergija? Priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Alergijos diagnostika ir alergenų tyrimas
Alergijos tyrimai dažniausiai atliekami kai ilgiau nei kelias savaites jus vargina alergijai būdingi simptomai: odos niežulys, paraudimas, bėrimas, priepuolinis, įkyrus čiaudulys, kosulys, akių ašarojimas ir paraudimas, apsunkintas kvėpavimas, viduriavimas, pilvo raižymas. Tačiau šiais ar panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos, todėl alergenų tyrimas padės išsiaiškinti tikrąsias priežastis.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Atliekant alergijos tyrimus visiškai sveikam žmogui, gali būti tokia situacija, kad nustatomas įsijautrinimas tam tikriems alergenams, nors žmogus nejaučia jokių alergijos simptomų. Vadinasi, organizmas kol kas puikiai toleruoja konkrečius alergenus ir į juos audringai nereaguoja. Tačiau tai reiškia, kad toks žmogus turi didelę riziką kažkada susirgti viena iš alerginių ligų, todėl svarbu žinoti, jog žmogui visuomet privalu pažinti savo alergijas, jas nuolat stebėti ir atsižvelgiant į pasireiškiančius klinikinius simptomus, jų vystymąsi bei tyrimų rezultatus koreguoti gyvenimo būdą, prireikus parinkti konkrečiam žmogui tinkamiausius gydymo būdus.
Dažniausiai nustatoma alergija maistui (karvės pienui, kiaušiniams, žuviai, riešutams, kviečiams ir kt.) ir alergija įkvepiamiems alergenams (dulkių erkutėms, žiedadulkėms, pelėsiniam grybui, naminiams gyvūnams). Dažniausiai alergiją žmonėms sukelia maistas, dulkių erkutės, pelėsių sporos, augalų žiedadulkės, gyvūnų kailis ir pleiskanos.
Verta paminėti, kad alergijos priežastys yra susijusios su paveldimumu. Mokslinių studijų metu apskaičiuota, jog šeimoje, kurioje vienas iš tėvų serga alergine liga, tikimybė, kad alergiškas bus ir gimęs vaikas, yra triskart didesnė nei nealergiškų tėvų šeimoje, o jei šeimoje alerginėmis ligomis serga abu tėvai - ši tikimybė išauga net 5 kartus.
Be genetinių veiksnių, manoma, kad įtakos turi ir pakitusi mūsų gyvenamoji aplinka - perdėtas sterilumas, perdirbtas maistas, užterštas oras ir daugybė kitų, kurie nebūtinai patys savaime yra alergijos sukėlėjai, bet gali būti veiksniai, paaštrinantys alergijos eigą.
Padidėjęs streso lygis taip pat gali paveikti imuninę sistemą ir padidinti įsijautrinimą alergenams ir / ar galimybę alergijai vystytis. Alergenų tyrimai padeda nustatyti, ar yra alergija, kas ją sukelia. Alergijos tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, kuriuos kamuoja alergijai būdingi simptomai ir tiems, kurių šeimose yra alergiškų žmonių, nes alergiją 85 proc.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Kaip pasiruošti alergologiniams tyrimams?
Alergijos tyrimai bus tikslesni, jei juos atliksite alergijos paūmėjimo periodu.
Kaip sužinoti tyrimų rezultatus?
Dažniausiai atliekamų tyrimų rezultatai bus parengti per 1-2 val. Pavieniai specifinių alergenų tyrimai siunčiami į Vokietijos laboratorijas, jų rezultatai parengiami per 20 d. d. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba Jums pageidaujant atsiųsime el. paštu.
Specifinė alergenų imunoterapija
Specifinė alergenų imunoterapija - efektyvus alerginės slogos, astmos gydymo būdas. Metodo esmė - pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, kol organizmas prie jo pripranta ir imuninė sistema nebereaguoja į alergeną. Imunoterapija atkuria imuninės sistemos balansą - sumažina imunoglobulino E gamybą. Nors tai ilgas kelias - gydymas užtrunka nuo 3 iki 5 metų, šiuo metu yra vienintelis, galintis sustiprinti organizmo imuninį atsaką į alergenus. Kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo geresnio efekto sulaukiama. Gydant šiuo metodu pasiekiama ilgalaikės ligos remisijos ar net pasveikstama.
tags: #nedarbingumas #del #alergijos