Operacijos temą jau buvome palietę aptardami priemones, padedančias spręsti tarpslankstelinio disko išvaržos problemą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ruoštis stuburo išvaržos operacijai ir pooperaciniam laikotarpiui, kokios reabilitacijos priemonės yra svarbios ir kaip pakeisti gyvenimo būdą, kad išvengtumėte pakartotinės išvaržos.
Visų pirma, norėčiau dar kartą visiems, gyvenantiems su stuburo išvarža priminti, kad operacija - kraštutinė priemonė. Ji daroma tik tais atvejais, kai ima nekrozuoti audiniai, pacientas nebegali savarankiškai judėti, skausmas yra nebepakeliamas, gresia infekcijos ar net pavojus gyvybei. Žinoma, daryti operaciją ar ne, spręsite ne jūs, o neurochirurgas.
Visais kitais atvejais teks kliautis ir padėtį lengvinti konservatyviomis priemonėmis.
Tikrai neverta puoselėti iliuzijų - pasidarysiu operaciją ir nebereikės man čia vargti su mankštomis, procedūromis, pratimais… Deja, pooperacinė realybė kur kas niūresnė ir jai būtina psichologiškai pasiruošti.
Taip pat skaitykite: Atsigavimo trukmė po stuburo išvaržos operacijos
Net jei operacija pavyks puikiai, ji pašalins tik pasekmes, o išvaržą išprovokavusias priežastis reikės šalinti toje pačioje salėje su tais pačiais pratimais.
Ir dar - po operacijos gyvenimas stipriai pasikeičia, tad teks dar labiau saugotis ir rūpintis savimi, nei prieš operaciją.
Pasiruošimas operacijai ir pooperacinis laikotarpis
Jei operacijos išvengti nepavyko, po jos negalima pamiršti, kad ką tik patyrėte rimtą intervenciją ir nuo to, kaip elgsitės pooperaciniu laikotarpiu priklausys didžioji dalis jos sėkmės. Jūs galite sau padėti, bet galite ir pakenkti.
Pirmoji rekomendacija - būtina sudaryti sąlygas žaizdai sugyti. Kalbu ne tik apie išorinę žaizdą, bet ir žaizdą stuburo diske.
Natūraliai susiformavus išvaržai, jai plyšus, taip pat būtinas ramybės laikotarpis, per kurį turi susifromuoti randas. Tik jis tokiu atveju susiformuoja kur kas greičiau, nei po chirurginės intervencijos.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Operuota vieta tampa dar labiau pažeidžiama, tad nesistebiu girdėdama istorijas apie vis toje pačioje vietoje atsinaujinančią išvaržą.
Tad kokios sąlygos būtinos žaizdos gijimui? Pirma - nusiteikite po operacijos du mėnesius nesėdėti. Vertikali kompresija spaudžia diską (ypač aktualu, jei operacija atlikta juosmeninėje dalyje) ir provokuoja deformaciją, neleidžia operuotai vietai gyti.
Po dviejų mėnesių sėdėjimą taip pat reikėtų riboti, grįžti prie jo palaipsniui.
Išprovokuoti deformacijas po operacijos gali ir tokie nekalti dalykai, kaip kosulys ar nusičiaudėjimas. Tad būtina išmokti saugiai tai daryti.
Taip pat labai svarbi sklandi žarnyno veikla. Negalima leisti užkietėti viduriams, tuštinimasis turi būti visada laisvas, nes padidėjęs spaudimas dubens srityje, nugaros apačioje, taip pat apsunkina gijimą.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Reabilitacija po stuburo išvaržos operacijos
Į gyvenimą po operacijos teks grįžti po truputį. Ir norint, kad grįžimas būtų sklandus ir neskausmingas privaloma griežtai paisyti gydytojų bei kineziterapeutų rekomenduotos buities ergonomikos.
Pirmus devynis mėnesius ir net metus (tiesą sakant, visą likusį gyvenimą) ji bus labai svarbi ir reikšminga.
Dar vienas svarbus etapas - raumenų stiprinimas, jų simetrijos atstatymas. Su atidžia specialistų priežiūra mankštintis galima pradėti praėjus dviem mėnesiams po operacijos (žinoma, kiekvienas atvejis individualus, tad būtina paisyti gydytojų patarimų).
Jokiu būdu nerekomenduoju reabilitacijos metu sportuoti savarankiškai ar pagal internete rastas programas - tai tiesiausias kelias paleisti operacijos rezultatus vėjais.
Po operacijos savo gyvenimą teks susieti su specialistais, kineziterapeutais, specifine mankšta, jei norėsite kuo kokybiškiau gyventi - turėsite kliautis jais ir reguliariai rūpintis harmoningu raumenynu.
Po operacijos (ir ne tik) dažnai įsijungia apsauginiai mechanizmai, spazmuojantys raumenį, neleidžiantys daryti tam tikrų judesių arba pilnos jų amplitudės.
Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikėtų reabilitacijos laikotarpį mankštintis tik prižiūrimiems specialistų, kurie žino, kaip saugiai išvaduoti žmogų iš to kompensacinio mechanizmo.
Reabilitacija po pilvo išvaržos operacijos dažniausiai pradedama praėjus dviem savaitėms po operacijos, tačiau, siekiant kuo greitesnio atsistatymo, gali būti pradedama ir anksčiau.
„Pirmosiomis savaitėmis svarbiausi uždaviniai - skausmo mažinimas ir laikysenos korekcija, siekiant sumažinti spaudimą į pilvo sieną. Taip pat labai svarbu mokytis teisingai atlikti judesius kasdienių veiklų metu, palaikyti optimalią širdies-kraujagyslių sistemos veiklą - tam skiriamas dozuotas fizinis krūvis“, - paaiškino S. Bizauskaitė.
Pacientas kartu su kineziterapeutu aptaria galimas rizikas ir kaip jų išvengti, mokomas taisyklingos daiktų kėlimo, kvėpavimo technikos bei čiaudėjimą ar kosėjimą palengvinančių padėčių.
Kineziterapijos metu elektrostimuliacijos pagalba gali būti skatinamas lengvas raumenų susitraukimas neatliekant fizinių judesių. Taip pradėjus treniruotis, rezultatų pasiekiama greičiau.
Kaip sakė kineziterapeutė, šis laikotarpis dažniausiai laikomas tikrąja reabilitacijos pradžia, mat nuo antros savaitės didinamas fizinis aktyvumas.
„Visi pratimai atliekami be skausmo. Pirmiausia pacientas mokomas teisingo svorių kėlimo technikos, diafragminio kvėpavimo, tempimo pratimų. Didelis dėmesys skiriamas laikysenos korekcijai, siekiant išvengti per didelių apkrovų pilvo sienai“, - kalbėjo specialistė.
Pacientui atliekamas kineziterapinis ištyrimas ir pagal gautus duomenis sudaroma individuali pratimų programa, atsižvelgus į jo laikyseną, raumenų jėgą ir kitus svarbius veiksnius.
Taip pat įvertinami dubens dugno raumenys, didelis dėmesys skiriamas dubens dugno raumenų treniravimui.
„Išlieka tie patys principai kaip ir ankstesnėmis savaitėmis, tik palaipsniui didinamas krūvis - tinkamai dozuojamas krūvis užtikrina geresnį operuotos zonos ir pažeistų audinių gijimą. Didelis dėmesys skiriamas pilvo raumenų koordinacijai gerinti, skiriamas aplink operuotą zoną esančių audinių miofascialinis masažas“, - pasakojo kineziterapeutė S. Bizauskaitė.
Jeigu pacientas patiria pooperacinių komplikacijų ir gijimas yra lėtesnis, krūvis mažinamas ir grįžtama prie 2-4 savaitės programos. Vis dar ribojamas didesnių svorių kilnojimas.
Šiuo laikotarpiu labai svarbu skatinti randinio audinio gijimą, todėl taikomos įvairios fizioterapijos procedūros.
Praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėmis po abdominalinės operacijos, reabilitacija tęsiama panašiai kaip ir anksčiau, tik šiuo laikotarpiu pacientas gali papildomai būti siunčiamas mankštai vandenyje.
Tinkami atliekami pratimai gali padėti sumažinti stuburo išvaržos sukeliamą skausmą, sustiprinti nugaros ir liemens raumenis ir pagerinti stuburo funkciją.
Juosmeninės dalies tiesimas stovint gali padėti sumažinti tarpslanksteliniams diskams tenkantį spaudimą:
- Stovėkite tiesiai.
- Uždėkite rankas ant klubų.
- Švelniai stumkite klubus į priekį, kad ištiestumėte apatinę nugaros dalį.
- Laikykite 2-3 sekundes.
„Katės ir karvės“ pratimas padeda ištempti ir atpalaiduoti nugaros raumenis:
- Atsiklaupkite ant keturių.
- Giliai iškvėpkite ir lėtai išrieskite nugarą aukštyn - kaip pikta katė.
„Miręs vabalas“ - pratimas, skirtas liemens raumenims, ypač skersiniam pilvo raumeniui ir nugarą tiesiantiems raumenims:
- Atsigulkite ant kilimėlio ištiestomis į viršų rankomis, kad susidarytumėte statmeną kampą su liemeniu.
- Sulenkite klubus ir kelius 90 laipsnių kampu, pakeldami kojas nuo žemės.
- Jūsų liemuo ir šlaunys turi sudaryti statų kampą, kaip ir šlaunys su blauzdomis.
- Įtempkite liemens raumenis, prispausdami apatinės nugaros dalį prie kilimėlio.
- Išlaikykite šią padėtį viso pratimo metu.
- Dešinę ranką ir kairę koją laikykite pradinėje padėtyje, tada lėtai tieskite kairę ranką atgal, virš galvos ir link grindų, tuo pat metu ištiesdami dešinįjį kelį ir klubą, siekdami dešiniu kulnu link grindų.
- Judėkite lėtai ir tolygiai, venkite sukti ar judinti klubus ir juosmenį.
Kaip išvengti išvaržos atsinaujinimo?
Operacija - labai svarbus signalas apmąstyti savo gyvenimo būdą. Tiesą sakant, susimąstyti jau turėjote šiek tiek anksčiau, nes išvaržos nenutinka staiga (traumas šį kartą palikime nuošaly). Išvarža gali formuotis 5, 7, 17 ir daugiau metų.
Ne vienas yra linkęs susigyventi su simptomais, juos ignoruoti ir rimtai nepriimti kūno siunčiamų signalų.
Žinoma, kartais išvarža dirgina ne vien skausmo skaidulas, bet pasireiškia nusilpusiais raumenimis, asimetrijos atsiradimu, tad skausmo galima ir nejausti.
Išvaržų taip pat ir nepaveldime, bet galime paveldėti silpnesnį jungiamąjį audinį. Visais atvejais sumažinti riziką ir išvengti operacijos galite laiku pasirodę specialistui ir atkakliai bei reguliariai vykdydami jų rekomendacijas.
Na, o jei gyvenimo būdas atvedė prie operacijos, atlikus to gyvenimo būdo analizę reikėtų pakeisti esminius dalykus.
Todėl svarbu laikytis prevencijos priemonių - tinkamos stuburo biomechanikos, fizinio aktyvumo, svorio kontrolės.
Stuburo degeneracinių susirgimų progresavimą gali sąlygoti sunkus fizinis darbas, viršsvoris, nuolatinė, ilgai trunkanti sėdima padėtis ir mažas fizinis aktyvumas, dėl to ypač dažnai degeneracinės stuburo ligos pasireiškia tolimųjų reisų vairuotojams“, - sako A. Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ gydytojas neurochirurgas.
Gyvenkite judriai. Nebūtina užsiimti profesionaliu sportu. Pakaks mankštintis, aktyviai leisti laisvalaikį. Sportuodami stiprinkite ne tik nugaros, bet ir pilvo raumenis.
Taisyklingai kelkite svorį. Negalima svorio kelti ištiestomis rankomis. Ypač pavojinga, jei keldami svorį ištiestomis rankomis dar ir pasisukate.
Nekaupkite svorio ant liemens. Kitaip tariant, neauginkite pilvo.
Nenumokite ranka į savo psichoemocinę būklę.
„Pats stuburo diskas neturi kraujotakos. Visas maisto medžiagas jis gauna iš aplinkinių audinių - daugiausia iš raumenų. Jei kraujotaka bus normali, tada ne taip greitai vystysis degeneraciniai pakitimai, negreitai sustandės diskas. Mat jis kaip amortizatorius. Disko viduje yra želės konsistencijos medžiaga. Ji tokia ir turi išlikti.
Pratimai po išvaržos operacijos – dr. Fullington
Nedarbingumas ir neįgalumas po stuburo išvaržos operacijos
Nedarbingumo pažymėjimas dėl stuburo išvaržos gali būti išduotas, kai paciento būklė reikalauja ilgesnio gydymo periodo, intensyvesnės reabilitacijos, ar kai simptomai yra pakankamai stiprūs, kad trukdytų atlikti įprastą darbo veiklą. Šis dokumentas patvirtina, kad asmuo laikinai negali dirbti dėl savo sveikatos būklės.
tags: #nedarbingumas #po #isvarzos #operacijos