Šiame straipsnyje aptarsime vienkartines kompensacijas ir kitas išmokas, kurios gali priklausyti pensininkams Lietuvoje, įskaitant kompensacijas už grąžintas pensijas, vienkartines pašalpas, reabilitaciją ir slaugą. Taip pat panagrinėsime, kokia tvarka reikia vadovautis norint gauti šias išmokas.
Senatvės pensinio amžiaus sulaukęs asmuo gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus.
NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos.
Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vienkartinę pašalpą?
Kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio (asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (2,6 x 114 EUR=296,40 EUR) arba asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, - 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (1,9 x 114 EUR=216,60 EUR).
Slaugos poreikių nustatymo schema
Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustatys neterminuotą specialiųjų poreikių lygį.
Jei tokio asmens darbingumo lygis buvo 0-30 proc., jam bus nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35-55 - vidutinių.
Vienkartinės pašalpos
Vienkartinę pašalpą galėtumėte gauti tuo atveju jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir tik medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidoms, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 eur) dydį, kompensuoti.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją.
Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Pavyzdys: Vienkartinė tikslinė pašalpa Šakių rajono savivaldybėje
Gyv. Šakių rajono savivaldybėje vienkartinė tikslinė pašalpa gali būti skiriama ligos, operacijos ar traumos atvejais.
Operacijos ar traumos atveju pašalpa gali būti skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos.
Pašalpos dydis - Iki 6 BSI (228 Eur).
Taip pat skaitykite: Ar apmokestinamos vienkartinės pensijų išmokos Lietuvoje?
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją.
Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Pavyzdys: Vienkartinė tikslinė pašalpa Tauragės rajono savivaldybėje
Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur).
Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur).
Vienkartinė tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.
Prašymai-paraiškos teikiami asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga arba per įgaliotą asmenį.
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją.
Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Reabilitacija
Nebūtinai, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.
Taip, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.
Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija.
Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte.
Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0-25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija.
Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau - PSDF).
Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam.
Reabilitacijos galimybės
Vaistų kompensavimas
Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
- Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
- Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
- Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
- Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija).
Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.
Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“.
Jos skirtos pacientams, sergantiems retomis arba gyvybei grėsmę keliančiomis ligomis, kurie negali dalyvauti klinikiniame tyrime, o kitų gydymosi alternatyvų nėra.
Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
- Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
- Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
- Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Reikia suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti. Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Ketvirtas scenarijus - labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus.
Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.
Kaupimas II pensijų pakopoje: naujovės nuo 2026 m.
Nuo 2026 m. pradžios įsigalioja kaupimo II pensijų pakopos fonduose pakeitimai. Jie numato lankstesnę kaupimo tvarką ir atveria naujų galimybių. Taip pat išlieka pagrindiniai kaupimo II pensijų pakopoje pranašumai.
II pensijų pakopos privalumai, kurie išlieka:
- 3 % dydžio įmoka nuo kaupiančiojo atlyginimo su galimybe įmokėti daugiau;
- 1,5 % dydžio valstybės įmoka nuo ankstesnių metų vidutinio šalies atlyginimo (2025 m. - 30,33 euro/mėn.)
- Mokant papildomas įmokas kasmet galima susigrąžinti iki 300 eurų (GPM lengvata);
- II pensijų pakopos fonde sukauptos lėšos yra paveldimos.
Naujovės, kurios suteikia daugiau lankstumo:
- Nelieka automatinio įtraukimo, todėl dalyvavimas tampa savanoriškas;
- Įmokų sustabdymas 1 metų laikotarpiui su galimybe jį neribotai pratęsti;
- Galimybė 1 kartą per visą kaupimo laikotarpį atsiimti iki 25 % lėšų neviršijant paties įmokėtos sumos;
- Lankstesnė išmokų tvarka sulaukus pensinio amžiaus.
Savanoriško kaupimo principas
Iki šiol galiojęs automatinis įtraukimas į II pakopos pensijų sistemą kas trejus metus nuo 2026 m. pradžios bus panaikintas. Vietoje to bus taikomas nuolatinis kvietimo principas: kiekvienas potencialus II pakopos pensijų dalyvis bus informuojamas apie galimybę savanoriškai kaupti pensijai, bet sprendimą galiausiai priims pats. Taip siekiama suteikti didesnę apsisprendimo laisvę.
Vienkartinis dalies lėšų atsiėmimas
Nuo 2026 m. pradžios atsiras galimybė atsiimti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas prieš sulaukiant pensinio amžiaus. Šiuo atveju galios 2 pagrindiniai scenarijai:
Iki 25 % sukauptų lėšų
Galima atsiimti vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį visiems dalyviams. Suma negali viršyti paties dalyvio įmokėtų įmokų, o atsiimamai daliai valstybė taikys 3 proc. atskaitymą.
100 % sukauptų lėšų
Galima atsiimti likus mažiau nei 5 m. iki pensinio amžiaus ir sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos. Tikslų privalomo anuiteto dydį nustato „Sodra“.
Be to, visas lėšas bus galima atsiimti tais atvejais, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatoma sunki liga pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą ar paskiriama paliatyvi pagalba. Šiais atvejais lėšas iš II pakopos pensijų fondo bus galima atsiimti be papildomų mokesčių.
Lankstesnės išmokos sulaukus pensijos
Nuo 2026 m. pradžios įsigaliojantys pakeitimai taip pat numato lankstesnę tvarką dėl išmokų sulaukus pensinio amžiaus. Ji aktuali tais atvejais, kai pensijų fonde sukaupiamos mažesnės sumos.
Nuo kitų metų privalomo anuiteto minimali riba sudarys 10 proc., o maksimali riba - 50 proc. ankstesnių metų I ketv. vidutinės senatvės pensijos šalyje. Nesiekiančiai minimalios ribos ir maksimalią anuiteto ribą viršijančiai sumai bus galima pasirinkti pageidaujamą išmokų formą (vienkartinė išmoka, periodinės išmokos ar anuitetas).
Be to, net ir pensinio amžiaus sulaukę dalyviai galės atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų iš karto, jei tokia galimybe nepasinaudojo anksčiau. Ši išmoka nebus apmokestinta.
Pasitraukimas iš kaupimo II pensijų pakopoje
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. kaupiantiesiems bus sudaryta galimybė visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos sistemos. Tokiu atveju bus galima atgauti dalį savo sukauptos sumos:
- Galėsite susigrąžinti savo sumokėtas įmokas bei investicinį prieaugį;
- Įmokos iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ bus paverstos „Sodros“ pensijų apskaitos vienetais.
Pasitikrinti savo įmokėtas įmokas bei iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto gautas lėšas galima savo „Sodros“ paskyroje.
tags: #vienkartine #kompensacija #pensininkams #uz #grazintas #pensijas