Teismo psichiatrijos ekspertizė yra svarbi teismo proceso dalis, leidžianti įvertinti asmens psichikos būklę ir jos įtaką teisiniams aspektams. Šiame straipsnyje apžvelgiama teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarka Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais.
Teisinis Reglamentavimas
Teismo psichiatrijos ekspertizės tvarką, teismo psichiatrų ekspertų teises ir pareigas reglamentuoja Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės daromos vadovaujantis:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu,
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu,
- Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu,
- Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu.
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymą Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VTPT) reglamentuoja Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai.
Teismo Psichologijos Ekspertizė
Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių. Teismo psichologas ekspertas neturi teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo, todėl tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę.
Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų
Teismo psichologas ekspertas - asmuo, turintis teismo psichologo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Teismo Psichologo Eksperto Vaidmuo
VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę ir vertindami tiriamojo psichikos sveikatos būklę, siekdami nustatyti tiriamojo psichikos sutrikimą, gali savarankiškai pavesti teismo psichologui ekspertui atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus. Teismo psichologo eksperto psichologinių tyrimų ir testų rezultatai turi būti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizės akte.
VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę, ir jos metu diagnozuodami tiriamajam psichikos sutrikimą, diagnozei nustatyti gali savarankiškai prašyti teismo psichologą ekspertą atlikti psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus. Teismo psichologas ekspertas gali nustatyti emocinės būklės bei individualių psichologinių ypatybių įtaką asmens gebėjimui aiškiai suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos kontroliuoti (sudarant sandorius).
Ekspertizės Atlikimo Vieta ir Tvarka
Ambulatorines teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes VTPT atlieka teismo psichiatrijos skyrių ekspertai pagal VTPT ekspertinių padalinių darbo reglamentą, patvirtintą VTPT direktoriaus 2014 m. spalio 6 d.
Tiriamųjų Asmenų Priėmimas
Tiriamieji asmenys priimami į ekspertinį skyrių, esant laisvų vietų. Atsakingas už tiriamųjų asmenų priėmimą ekspertas į ekspertinį skyrių priimamam asmeniui pildo formą Nr. 003-02/a „Ekspertinio tyrimo stacionare istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-121, joje nurodydamas trumpus anamnezės duomenis bei somatinę, neurologinę ir psichikos sveikatos būklę.
Taip pat skaitykite: Autizmo diagnostika
Apie atsisakymą priimti asmenį į ekspertinį skyrių atsakingas už tiriamųjų asmenų priėmimą ekspertas pažymi Ligonių registracijos priėmimo skyriuje apskaitos žurnale (forma Nr. 001/a). Ekspertizės tyrimo pabaigoje rašomas ekspertizės aktas, o jei negalima pateikti ekspertinės išvados - rašomas aktas, kad negalima pateikti ekspertinės išvados.
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei šiuos nuostatus.
Ambulatorinės ir stacionarinės ekspertizės daromos tarnybos patalpose. Ambulatorinės ekspertizės gali būti daromos kitose tiriamojo buvimo vietose, jeigu jose yra reikalingos sąlygos ekspertizei daryti, jeigu tokių sąlygų nėra, ekspertas apie tai informuoja ekspertizę paskyrusią instituciją.
Tarnybos vadovas turi užtikrinti, kad ekspertizės būtų padarytos laiku ir tinkamai.
Eksperto Teisės ir Pareigos
Ekspertas turi teisę:
Taip pat skaitykite: Apie socialinio darbuotojo profesiją
- gavus šaukimą, dalyvauti teismo posėdyje. Ekspertas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta, kad jo parodymai būtini ekspertizės aktui paaiškinti ar papildyti.
- išsaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus.
- tiriamiesiems, esantiems ekspertiniame skyriuje, suteikti būtinąją psichiatrinę pagalbą, o esant kitiems sveikatos būklės sutrikimams.
- nepažeisti tiriamojo asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, procesiniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
- gauti įstatymų numatytais atvejais išlaidų, susijusių su procesinių veiksmų atlikimu, atlyginimą.
Ekspertui draudžiama:
- daryti ekspertizę institucijos ar pareigūno, neturinčio teisės ją skirti, pavedimu.
Darydamas teismo ekspertizę, ekspertas turi būti nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais.
Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
Ekspertas, prisiekęs įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.
Už ekspertizės darymo nuostatų pažeidimą ir nesąžiningą eksperto pareigų vykdymą, už kuriuos netaikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, ekspertui gali būti paskirta drausminė nuobauda.
Teismo Ekspertizių Darymo Organizavimas
Teismo ekspertizių darymas organizuojamas laikantis šių principų:
- teisėtumo,
- žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo,
- eksperto nepriklausomumo,
- ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo,
- šiuolaikinio mokslo laimėjimų panaudojimo.
Pagrindas teismo ekspertizei daryti yra ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis.
Jeigu ekspertizę daryti pavedama kelioms ekspertinėms įstaigoms, tai visi klausimai, susiję su ekspertizės darymo organizavimu, sprendžiami ekspertinių įstaigų vadovų susitarimu, nepažeidžiant įstatymais jiems nustatytų teisių ir pareigų.
Kol nėra gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis ekspertizei daryti, ekspertai nevykdo jokių ekspertinių tyrimų, kitų veiksmų, susijusių su ekspertize (ekspertinės medžiagos priėmimo, tiriamojo asmens priėmimo į ekspertinį skyrių stacionarinei ekspertizei ir kt.).
Jeigu nutartyje dėl ekspertizės darymo ekspertams pateiktas klausimas (klausimai) nesuprantamas ar nepakankamai aiškus, ekspertai turi pateikti teismui, skyrusiam ekspertizę, prašymą klausimo išaiškinimui. Jeigu klausimo išaiškinimas nepateiktas, ekspertai gali į jį neatsakyti, tačiau savo išvadoje privalo nurodyti, kodėl klausimas nesuprantamas.
Ekspertizei turi būti pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodyta medžiaga. Ekspertų prašymas pateikti papildomą medžiagą, paaiškėjus medžiagos trūkumui, nedelsiant siunčiamas ekspertizę skyrusiam ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui.
Bylos medžiaga ekspertizės darymo laikotarpiu patikima ekspertams. Teismas, skyręs ekspertizę, gali išreikalauti bylos medžiagą, nepadarius ekspertizės, tik raštiškai suderinęs su tarnybos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu. Jeigu bylos medžiaga ekspertizės metu laikinai iš ekspertų paimama, laikotarpis nuo bylos medžiagos paėmimo iki jos grąžinimo ekspertams gali būti neįskaitomas į ekspertizės darymo terminą.
Ekspertų prašymus ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą turi pasirašyti tarnybos vadovas arba ekspertinio padalinio vadovas. Prašymas rašomas dviem egzemplioriais. Vienas siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui per prokurorą, skyrusiam ekspertizę, kitas įdedamas į ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelę ar ekspertinio tyrimo stacionare istoriją. Faksu pateiktas prašymas taip pat įdedamas į minėtus dokumentus.
Jeigu tarnybos vadovo prašymu į ekspertinės komisijos sudėtį įtraukiamas ekspertas ar ekspertai, nedirbantys tarnyboje, teisėjas ar teismas turi nurodyti tai nutartyje.
Tiriamojo asmens dalyvavimą ekspertizėje turi užtikrinti ekspertizę skyręs teismas ar teisėjas ar jo pavedimu kita institucija. Išsamiau tiriamojo asmens atvykimo į ekspertinę įstaigą klausimai sprendžiami tarnybos vadovo ar jo įgaliotų asmenų ir teismo ar teisėjo, prokuroro susitarimu.
Tiriamajam asmeniui nustatytu laiku neatvykus arba nepristačius jo į ekspertinę įstaigą, raštu informuojamas teismas, skyręs ekspertizę.
Kiekvienam, atvykusiam į ekspertizę asmeniui, turi būti jam suprantama forma paaiškintas jo atvykimo į ekspertinę įstaigą tikslas, apie tai pažymint ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje. Minėtame dokumente taip pat pažymima, jei dėl asmens psichikos būklės jam atvykimo tikslo paaiškinti neįmanoma.
Ekspertizės darymas įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį, kai sprendžiamas priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo jiems klausimas nepriklausomai nuo tiriamojo asmens ar kitų asmenų valios yra privalomas.
Asmuo, kuriam CPK nustatyta tvarka sprendžiamas veiksnumo apribojimo klausimas, vengiantis teismo psichiatrijos ekspertizės, teismo nutartimi ekspertizei gali būti siunčiamas priverstinai.
Kitiems asmenims, išskyrus asmenis, nurodytus aukščiau, ekspertizė gali būti daroma tik jiems ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.744 straipsnyje numatytais atvejais jų atstovams pagal įstatymą sutikus. Priverstinai daryti ekspertizę jiems negalima.
Tais atvejais, kai ekspertizei daryti būtinas asmens ar jo atstovo pagal įstatymą sutikimas daryti ekspertizę, sutikimas pateikiamas raštu ekspertizę skiriančiam teisėjui ar teismui ir siunčiamas ekspertams kartu su nutartimi skirti ekspertizę. Sutikimas daryti ekspertizę turi būti patvirtintas ir tiriamajam asmeniui atvykus į ekspertinę įstaigą, išskyrus atvejį, kai davęs sutikimą tiriamojo asmens įstatyminis atstovas nelydi tiriamojo. Sutikimas gali būti duotas ir žodžiu, pažymint tai ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
Ypatingais atvejais, kai raštiškas sutikimas ekspertizės skyrimo metu nebuvo gautas, tiriamasis asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą gali pateikti raštišką sutikimą prieš ekspertinio tyrimo atlikimą, dalyvaujant tarnybos vadovui ar tarnybos ekspertinio padalinio, kuriame daroma ekspertizė, vadovui.
Raštiškas sutikimas daryti ekspertizę turi likti ekspertinio ambulatorinio tyrimo kortelėje ar ekspertinio tyrimo stacionare istorijoje.
Asmuo, davęs raštišką sutikimą ekspertizės darymui, gali vėliau ir atsisakyti nuo ekspertizės darymo. Tokiu atveju ekspertinė išvada gali būti pateikta pagal gautų tyrimų rezultatus, jei tik jų pakanka. Jei esamų tyrimų nepakanka, ekspertai surašo aktą apie negalimumą pateikti ekspertinę išvadą.
Ekspertams draudžiama:
- naudoti ekspertinius tyrimo metodus, keliančius pavojų tiriamojo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, žeminančius žmogaus orumą, taip pat diagnostikos metodus, kuriuos įstatymas draudžia taikyti medicinos praktikoje,
- versti tiriamąjį asmenį vartoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje neregistruotus vaistus, atlikti su juo biomedicininius eksperimentus.
Ekspertizių Skirstymas
Priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines. Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė daroma tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose. Neakivaizdinė ekspertizė skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė - mirusiems asmenims.
Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, savo nuožiūra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
Vienasmenę ekspertizę daro vienas ekspertas, kuris ištiria tiriamąjį ir pateikia išvadas. Vienasmenė ekspertizė daroma ambulatoriškai. Vienasmenė ekspertizė gali būti daroma tik pirminės ekspertizės metu, kai ją paskiria vyresnysis komisijos ekspertas arba skyriaus viršininkas.
Ekspertinę komisiją sudaro du ir daugiau ekspertų.
Pirminė ambulatorinė ekspertizė, paskirta komisijai, paprastai daroma pagal regioninį paskirstymą, o pakartotinei ekspertizei daryti tarnybos vadovas sudaro ekspertų komisijas, išskyrus atvejus, kai teisėjas arba teismas pats sudaro ekspertų komisiją.
Jei teisėjas ar teismas nenurodo konkrečios ekspertų komisijos sudėties, ekspertus į komisiją skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ekspertų komisija priklausomai nuo iškeltų ekspertizės klausimų suderina numatomų tyrimų tikslus, jų atlikimo eiliškumą, apimtį. Kiekvienas komisijos ekspertas savarankiškai atlieka tyrimus, įvertina savo ir kitų komisijos ekspertų rezultatus, savo kompetencijos ribose formuluoja išvadas pagal pateiktus klausimus. Vienas iš komisijos ekspertų gali atlikti eksperto organizatoriaus (komisijos pirmininko) funkcijas, tačiau jo procesinės funkcijos negali skirtis nuo kitų ekspertų funkcijų.
Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo gali skirti teismo psichiatrijos komisijos pirmininką tuo atveju, kai ekspertizės komisijoje yra trys ir daugiau ekspertų. Komisijos pirmininkas, turėdamas eksperto teises ir pareigas, siekdamas objektyviai, pilnai ir visapusiškai ištirti visas daromos ekspertizės dalyko aplinkybes, organizuoja bendrą ekspertizės komisijos darbą.
Teisėjo ar teismo nurodymas pavesti ekspertizę komisijai yra privalomas tarnybos vadovui. Tačiau komisijos narių skaičių, personalinę sudėtį, taip pat komisijos pirmininką skiria tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai teisėjas ar teismas komisijos sudėtį patvirtina pats.
Įtrauktas į komisijos sudėtį ekspertas neturi teisės atsisakyti daryti ekspertizę, išskyrus atvejus, kai ekspertas privalo prašytis nusišalinamas nuo ekspertizės darymo šių nuostatų 8.5 punkte numatytais atvejais, taip pat dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių.
Prieš pradedant ekspertizę, tiriamasis asmuo, taip pat kiti asmenys, dalyvausiantys ekspertizėje, supažindinami su ekspertinės komisijos sudėtimi.
Komisijai išnagrinėjus ekspertizės rezultatus ir ekspertų nuomonėms sutapus, pateikiamas bendras ekspertizės aktas, jeigu nuomonės skiriasi, ekspertas, nesutinkantis su kitų nuomone, pateikia atskirą ekspertizės aktą.
tags: #venge #atlikti #ambulatorine #psichiatrijos #ekspertize