Socialiniai Pagrindai PowerPoint Pristatymams: Įtraukusis Ugdymas ir Gyvenimo Įgūdžių Formavimas

Švietimo sistemoje ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiajam ugdymui ir gyvenimo įgūdžių formavimui. Tai neatsiejami aspektai, užtikrinantys kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos.

Įtraukusis Ugdymas: Pagrindiniai Aspektai

Įtraukusis ugdymas - tai atsivėrusi erdvė, orientuojanti tiek šeimas, tiek bendrojo ugdymo mokyklas veikti bendrai, darniai ir kūrybingai. Mūsų visuomenė jau yra pasiekusi raidos tarpsnį, kai švietimo prieinamumas kiekvienam asmeniui tapo realybe.

Įtraukusis ugdymas neįmanomas be:

• Vaiko pažinimo.
• Jo poreikių identifikavimo.
• Palankios ugdymo(si) aplinkos visiems ugdytiniams ir kiekvienam kūrimo.
• Atsižvelgiant į individualius ugdytinio poreikius - gabumus, negalias, raidos tempą, patirtinio ugdymosi stilių, turimą patirtį, šeiminę aplinką ir kitus skirtingumus.

Siekiant kokybiško įtraukiojo ugdymo, itin svarbu:

• Pedagogų pasiruošimas vykdyti įtraukųjį ugdymą, gebėjimas gerbti ir priimti kiekvieną asmenį.
• Šeimos ir ugdymo įstaigos pagarba grįstas bendradarbiavimas.
• Saugios aplinkos ugdytiniui užtikrinimas ir šeimoje, ir mokykloje.

Šeima turi tapti aktyvia ugdymo proceso dalyve.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

Teisiniai Aspektai ir Strategijos

Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK). JTNTK 24 straipsnyje teigiama, kad įtraukusis ugdymas užtikrina geriausias mokymosi sąlygas neįgalumo situacijoje esantiems asmenims, kryptingai kinta ir bendrojo ugdymo modeliai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje įtvirtintas principas, kad ES teisės aktais ir politikos priemonėmis būtų pasiekta visapusiška inkliuzija ugdymo erdvėje, t. y.

Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos vienas iš tikslų - užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius. Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“ teigiama, kad visuomenė turi pripažinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų teises, padėti jiems išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais, aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje, padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, išsaugoti ir stiprinti gyvenimo kokybę, socialinę, ypač vaikų, gerovę ir visiems lygias galimybes.

Gyvenimo Įgūdžių Ugdymas

Gyvenimo įgūdžiai - tai gebėjimai prisitaikyti visuomenėje ir elgtis pozityviai, individo gebėjimas veiksmingai susidoroti su kasdieninio gyvenimo poreikiais ir problemomis; tai tokie gebėjimai, kurie jauniems žmonėms padeda išlaikyti psichikos sveikatą ir pasitikėjimą savo jėgomis, kai jie susiduria su gyvenimo realijomis.

Gyvenimo įgūdžiai veikia vaiko sveikatą. Formuodami gyvenimo įgūdžius, galime padėti vaikams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemų.

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų ugdyti:

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

• Socialines normas, užtikrinančias savęs įtvirtinimo galimybes.
• Elgesio, bendravimo, jausmų suvokimo, savikontrolės, streso įveikimo įgūdžius.

Socialinis Emocinis Ugdymas

Socialiniai emociniai gebėjimai (vadinamasis emocinis intelektas, socialinis intelektas) - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Ugdymo įstaiga yra ta pagrindinė vieta, kurioje galima ankstyvoji socialinių ir psichologinių problemų profilaktika, o pedagogas gali padėti ugdyti vaiko gyvenimo įgūdžius, didinti jo psichinį atsparumą šioje aplinkoje.

Ikimokyklinis amžius yra spartaus fizinio, psichinio, socialinio vystymosi laikotarpis. Ikimokyklinio amžiaus vaikas drąsiai išbando įvairias naujas sritis, jis greitai pamiršta nesėkmes ir įsitraukia į kitą veiklą su dar didesniu užsidegimu. Beje, begalinis vaiko iniciatyvumas yra varžomas naujai atsiradusio gėdos suvokimo. Vaikas jau gali lengviau suprasti kitų požiūrį, netgi sugeba juos užjausti ir paguosti, rūpintis jų jausmais.

Praktiniai Metodai ir Veiklos

Geriausias gyvenimo įgūdžių ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai bendraujant su vaiku jo kasdieninėje veikloje. Mažieji pratinasi padengti stalą, nuvalyti dulkes, sutvarkyti žaisliukus ir darbo vietą, suklijuoti suplyšusias knygutes, prižiūrėti augalus gamtos kampelyje ir pan. Atsižvelgiama į jo galimybes ir fizines jėgas.

Organizuojant sveikatos ugdymą neapsiribojame vien tik žinių perteikimu. Suteikdamos vaikams žinių apie kūną, ugdome pasitikėjimą savimi ir savo jėgomis, padedame suvokti save kaip savitą ir ypatingą. Siekiame, padedame vaikams pamatyti, kokią jie daro pažangą. Vaikas sužinojęs daugiau apie save, bus atidesnis ir jaunesniam broliui ar seseriai, savo grupės draugams. Apsilankome medicinos kabinete, matuojame kūną, sveriamės.

Tinkamai suformuoti asmens higienos įgūdžiai svarbūs siekiant išlaikyti sveikatą. Asmens higienos taisyklių laikymasis - daugelio ligų profilaktika. Tvarkingumo būtinybę, kūno bei aprangos švarą diktuoja ne tik higienos reikalavimai, bet ir žmonių santykių normos. Tyrinėdami ir atrasdami vaikai aiškinasi higienos taisyklių laikymosi svarbą. Atlieka tyrimus: "Kas kenkia mano dantukams?", "Ar švarios mano rankelės?" ir kt. Žaidybinėse situacijose vaikai imituoja prausimąsi, rankų plovimąsi, šukavimąsi, drabužėlių priežiūrą. Organizuojame išvyką "Su vanta - pirties karaliene" į Kairių miestelio gyventojos I.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Lopšelyje-darželyje padedame vaikams suvokti, kas yra šeima, kas kokias pareigas joje turi, pratiname rūpintis kitais, atsakingai atlikti jiems pavestus darbus. Mityba - tai ne tik fiziologinis poreikių tenkinimas, svarbi yra ir valgymo kultūra. Gerbti žmogui ir tiems kas pagamino valgį. Mokomės atsipalaiduoti, nusiraminti.

Grūdinimasis - puiki susirgimų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė. Daugiausia nelaimingų atsitikimų tenka vaikams iki septynerių metų. Nuo trejų iki septynerių traumos pasitaiko tris kartus dažniau nei kūdikystėje. Lopšelyje-darželyje suteikiame vaikams žinių ir formuojame įgūdžius, kurių jiems reikės namuose, kieme, gatvėje. Mokome vaikus pasirūpinti savimi, aiškinamės, kas ir kodėl yra saugu, o kas ne, ko vaikai negali daryti ir kodėl.

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad žmogaus sveikata 20% priklauso nuo gyvenamosios aplinkos. Svarbu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai susipažintų su svarbiomis ir visuomenei reikšmingomis problemomis, sugebėtų jas pažinti, vertinti, spręsti.

Iš pirmo žvilgsnio rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pasirodyti mažai svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vaikai įgyja žinių apie galimus pavojus dėl neatsargaus vaistų vartojimo, netinkamo buitinių cheminių medžiagų vartojimo, kokios yra neigiamos rūkymo bei alkoholio vartojimo pasekmės. Formuojamos nuostatos: saugoti ir stiprinti sveikatą, laikytis saugos buityje, vengti kenksmingų medžiagų ir rizikingo elgesio.

Ugdant sveikatos saugojimo kompetenciją, vaikai ne tik įsisąmonina sveikos gyvensenos pagrindus, bet taip pat formuojasi jų gyvenimo įgūdžiai: savarankiškumas, pasitikėjimas ir savikontrolė, gebėjimas laikytis taisyklių, susirasti draugų, bendrauti bei spręsti problemas ir kt. Leiskime jiems netrukdomai vystytis, ieškoti, kurti ir atrasti.

Rekomendacijos Pedagogams

Dirbdami su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokiniais, pedagogai turėtų laikytis bendrų rekomendacijų, kurių vykdymas padės ir SUP turinčiam vaikui, ir kitiems klasės mokiniams jaustis saugiai, siekti geriausių rezultatų. Mokytojams rekomendacijos padės sėkmingiau organizuoti ugdymo(si) procesą, kad kiekvienas klasės mokinys, nepaisant jo gebėjimų, patirtų sėkmę.

Pateikiant ugdomąją medžiagą, svarbu:

• Pateikti įvairiais būdais (vaizdu, garsu, judesiu).
• Pasiremti gyvenimiškais pavyzdžiais, analogijomis, diagramomis.
• Panaudoti įsiminimo strategijas ir pan.

Naudojant teigiamus pastebėjimus skatinti neigiamai besielgiančiuosius elgtis tinkamai (vaikščioti po klasę, būti arti prie problemą galinčio sukelti mokinio (paliesti jo petį), kai pradeda reikštis netinkamas elgesys, jį ignoruoti, pagirti tuos, kurie elgiasi tinkamai. Taip skatinamas natūralus tinkamo elgesio kopijavimas. Pamokyti mokinį tinkamo elgesio.

Koncentracija

• Nereikalauti dirbti grupėse, bendrauti, bendradarbiauti, kurti dialogus su klasės draugais, jei mokinys to padaryti negali dėl sutrikimo (įvairiapusio raidos; kalbos ir kalbėjimo; klausos).
• Užduotis keisti į galimas įvykdyti (būti laikrodininku, iliustratoriumi grupėse, pasiruošti perskaityti duotą tekstą, kurį mokinys galės paskaityti kaip įžangą pristatant grupės darbą, nupiešti veiklą ar tuo metu atlikti kitą, su veikla susijusią aiškią užduotį ir pan.
• Mokyti mokinį kaip tinkamu būdu atkreipti mokytojo dėmesį.
• Mokyti mokinį kelti ranką, kai nori ką nors pasakyti.
• Atsakysiu, reaguosiu, kai prieš klausdamas(-a) ar pasakydamas(-a), pakelsi ranką.
• Kai mokinys pakelia ranką, būtina paskatinti žodžiu ar kitaip.

Žodyno Turtinimas

• Nereikalauti kalbėti sudėtingais sakiniais, pasakoti daug, ilgai.
• Jei mokinys kalba netinkamai (tonas, sakinio struktūra, netinkami žodžiai), pamokyti, kaip reikėtų kalbėti, pasakyti, pagirti, kai kitą kartą panaudoja išmoktą būdą.
• Įtraukti mokinį kalbėjimo užduotyse maksimaliai pagal jo gebėjimus (nereikalauti komunikuoti taip, kaip mokinys negali to padaryti dėl savo sutrikimo, ar tokia intonacija, kurios jis negeba perteikti).
• Jeigu matoma, kad net padedant mokinys negeba atsakyti į klausimą, nereikalauti teisingo atsakymo.
• Leisti kalbėti pagal iš anksto sudarytą planą, schemą, pasitelkiant vaizdines priemones, paveikslėlius.
• Nežinomus, sunkesnius žodžius paaiškinti vaizdžiai, parodant piešinius ar pan.
• Jei mokiniui sunku pasakoti, pasakojimą keisti atsakinėjimu į klausimus.
• Vykstant pokalbiui padėti mokiniui pasakyti tai, ką jis nori pasakyti, tačiau ne tiesiogiai taisyti jo kalbą, o po jam pasisakius pateikti taisyklingą variantą, pasitelkiant užuominas ir paskatinimus.
• Skatinti pokalbius, kai jų turinys pagrįstas mokinio pomėgiais ar jam rūpimais dalykais.
• Nereikalauti argumentuoti, pagrįsti savo nuomonės, jei mokinys negali to padaryti.
• Grupuoti mokinius su motyvuotais, norinčiais ir gebančiais dirbti mokiniais skirti laiko atsakymui.
• Vengti klausimų, į kuriuos atsakymai turi būti ilgi ir sudėtingi.
• Neišsamų, nenuoseklų, bet iš esmės teisingą atsakymą vertinti teigiamai.
• Kuo daugiau kalbėtis su vaiku: aptarti, ką mato, patyrė, ką jaučia.
• Susieti naują informaciją su turimomis žiniomis, pavyzdžiui, paraginti mokinius aptarti tai, ką jie jau žino.

Šios rekomendacijos padės pedagogams sėkmingiau integruoti įtraukųjį ugdymą į savo praktiką ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę sėkmingai ugdytis ir tobulėti.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ypatumai ir rekomendacijos

Sutrikimas	Apibūdinimas	Sunkumai	Galios	Rekomendacijos
Įvairiapusiai raidos sutrikimai	Sutrikimai pasireiškia kokybiniais socialinio bendravimo ir komunikacijos sutrikimais bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos pobūdžiu.	Suprasti ir taikyti verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, suvokti abstrakčią informaciją, dirbti nestruktūruotoje aplinkoje.	Atlikti užduotį, veiklą pagal sudarytą schemą, planą, aiškų pavyzdį, analogiją, analizuoti detalią informaciją, dirbti pagal nekintančią struktūrą.	Užduotis keisti į galimas įvykdyti, struktūruota aplinka, rutina, monotonija.
Elgesio ir/ar emocijų sutrikimai	Tai heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija.	Planuoti savo veiklą, numatyti savo poelgių pasekmes, kontroliuoti savo poelgius, priimti ir laikytis klasės taisyklių.	Dirbti pamokoje, kai užmegztas teigiamas santykis su mokiniu, suprasti instrukcijas, nuorodas, jei būna susikaupę, atlikti užduotį, veiklą pagal sudarytą schemą, planą.	Teigiamas santykis su mokiniu, aiškios taisyklės ir jų laikomasi, paskatinimai ir aiškios galimos pasekmės.
Mokymosi sutrikimai: bendrieji ir specifiniai (skaitymo, rašymo)	Bendrieji - pasireiškia tuo, jog dviejų ar daugiau dalykų mokymosi pasiekimai gerokai prastesni. Specifiniai - tai heterogeniška grupė sutrikimų, kurie pasireiškia žemesniais skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus.	Organizuoti ir interpretuoti gaunamą vaizdinę ar garsinę informaciją, dirbti savarankiškai, ilgai mokosi skaityti, rašydami daro daug įvairaus tipo klaidų.	Atlikti užduotį, kai informacija pateikta vaizdžiai, dirbti naudojantis atramine medžiaga, suprasti medžiagą, kai ji pateikiama ir vaizdu, ir žodžiu, atrasti loginius ryšius.	Informacija pateikta vaizdžiai, atraminė medžiaga, medžiaga pateikiama ir vaizdu, ir žodžiu, loginiai ryšiai.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos	Tai heterogeniška sutrikimų grupė, kuriai priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Asmenims būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai.	Tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai.	-	-

Ši lentelė apibendrina pagrindinius SUP aspektus ir rekomendacijas, kurios gali būti naudingos pedagogams, siekiantiems užtikrinti įtraukųjį ugdymą.

tags: #kas #yra #socialiniai #pagrindai #powerpoints