Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika.
„Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė. Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo.
Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus. Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Pagal įstatymą išvykti į užsienio valstybę nuolat gyventi su nepilnamečiu vaiku tėvas (motina) gali tik gavęs skyrium gyvenančio tėvo sutikimą ar teismo leidimą. Nepaisant nurodytų sąlygų ir vis tiek persikėlus gyventi su vaiku į užsienio valstybę, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu ir tokiu atveju vaiką gali tekti grąžinti.
Civiliniame kodekse nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Įstatymas dėl to jokių išimčių nenumato, vadinasi, kito iš tėvų rašytinis sutikimas arba teismo leidimas dėl persikėlimo gyventi su vaiku į užsienio valstybę yra būtinas ir tai visiškai nepriklauso nuo to, norima persikelti į kitą Europos Sąjungos valstybę, kurią nors iš Šengeno valstybių ar trečiąją šalį. Kito iš tėvų rašytinis sutikimas išvykti su vaiku gyventi į užsienio valstybę nereikalingas tik tuo atveju, kai laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia. Esant tėvų valdžios apribojimui, net ir neturint kito iš tėvų rašytinio sutikimo ar teismo leidimo, išvykus gyventi su vaiku į užsienį, jokių teisinių pasekmių neturėtų kilti.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Skaitytoja turėtų įsidėmėti, kad žodinis sutikimas dėl persikėlimo gyventi su vaikais į užsienį nėra tinkamas. Siekiant, kad išvykimas į užsienį nebūtų laikomas vaikų pagrobimu, rekomenduotina nedelsiant raštu kreiptis į vaikų tėvą dėl rašytinio sutikimo davimo kartu užfiksuojant aplinkybę apie žodinio sutikimo davimą. Jeigu rašytinio sutikimo vaikų tėvas neduos, turės būti inicijuojamas privalomas mediacijos procesas. Praėjus mediacijos procesui ir nesusitarus taikiai, turėtų būti kreipiamasi į teismą dėl leidimo išvykti su vaikais į užsienio valstybę kartu reikalaujant pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
Apibendrinus, išvykus gyventi į užsienio valstybę su vaikais gyventi neturint skyrium gyvenančio tėvo (motinos) rašytinio sutikimo ar teismo leidimo, gali tekti grąžinti vaiką nepriklausomai nuo to, ar užsienyje su vaiku esantis tėvas (motina) sutinka grįžti kartu su vaiku.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo
Siekiant apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas užsienio valstybėje, buvo priimta Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Konvencija). Tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos susitariančiosios valstybės centrinę įstaigą dėl pagalbos užtikrinti vaiko grąžinimą. Lietuvoje centrine įstaiga yra paskirta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Jei centrinė įstaiga gauna nustatytos formos prašymą, ir yra pagrindas manyti, kad vaikas yra kitoje susitariančioje valstybėje, centrinė įstaiga tiesiogiai ir nedelsdama perduoda prašymą tos valstybės centrinei įstaigai, kad būtų sužinota vaiko buvimo vieta, vaiko grąžinimo klausimas būtų išspręstas taikiai ar net būtų pradėtas teismo procesas dėl priverstinio vaiko grąžinimo.
Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija ir tarptautinė mediacija. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas. Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose.
Tačiau Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo skiriasi ir yra gerokai ribotas. JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą. Šie skirtumai, deja, dažnai nesuprantami, gali sukelti painiavą ir lemti klaidas.
Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį. Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai.
Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Vaikų priežiūra namuose
Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Svarbu žinoti, kad klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismas. Vadinasi, esant tokiam atvejui, kai vaikas buvo išvežtas iš Lietuvos į užsienio valstybę, Lietuvos teismai dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą nespręs - tai turėtų spręsti tos užsienio valstybės, į kurią buvo neteisėtai išvežtas vaikas, teismas.
Kadangi dėl vaiko grąžinimo sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, pasitaiko situacijų, kai net ir nustačius neteisėtą vaiko išvežimą, vaikas gali būti negrąžintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jeigu nuo vaiko pagrobimo praėjo daugiau kaip vieneri metai ir (ar) yra įrodyta, kad vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos. Ar vaikas prisitaikė prie naujos aplinkos, vertinama individualiai.
Manytina, kad jeigu vaikas jau kurį laiką užsienyje gyvena, lanko užsienyje ugdymo įstaigą, turi ten draugų ir kita, turėtų būti laikoma prisitaikymu prie naujos aplinkos. Žinoma, prisitaikymui reikia laiko ir įprastai vos kelių mėnesių laikotarpis nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas prisitaikė, tačiau praėjus vieneriems metams vaikas jau gali pradėti jaustis geriau naujoje aplinkoje užsienyje ir būti prie jos pripratęs.
Vaikas gali būti negrąžinamas iš užsienio ir tais atvejais, kai pats vaikas prieštarauja būti grąžintas ir kai vaikas jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Vaiko prieštaravimas kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas skirtingai, nes vaikas gali būti nepakankamai brandus, kad galėtų tinkamai suformuluoti savo nuomonę. Be to, vaiko nuomonei gali daryti įtaką tėvas (motina) ar kiti tretieji asmenys.
Į užsienio valstybę neteisėtai išvežtas vaikas gali būti negrąžintas esant didelei rizikai, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Siekiant įrodyti esant didelę riziką, gali būti pateikiami įrodymai dėl smurto namuose. Vaiką paėmęs vienas iš tėvų gali teigti, kad didelė tiesioginės žalos rizika kyla dėl fizinės, seksualinės ar kitokios prievartos prieš vaiką. Kuklesnės gyvenimo sąlygos nėra pagrindas konstatuoti didelei rizikai, kuriai esant vaikas neturėtų būti grąžintas.
Taigi, jei vaiką paėmęs vienas iš tėvų teigia negalintis grįžti su vaiku į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę dėl savo sunkios finansinės padėties, pavyzdžiui, dėl to, kad jo gyvenimo lygis būtų žemesnis, jis negali susirasti darbo toje valstybėje arba susiklostė kitokios nepalankios aplinkybės, paprastai to nepakanka nutarčiai dėl vaiko negrąžinimo priimti.
Vaikas taip pat gali būti negrąžintas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, jeigu vaiko tėvas (motina), kuris prieštarauja vaiko neteisėtam išvežimui į užsienio valstybę, vaiko išvežimo metu nesinaudojo globos teisėmis (nebendravo su vaiku, juo nesirūpino ir kita) arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas į užsienio valstybę gyventi.
Konvencija nėra taikoma, kai vaikui sukanka 16 metų.
Vaiko grąžinimas nereiškia, kad vaikas bus grąžintas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai).
Vaiko tėvai, valstybės institucijos ir teismai visada turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus visuose sprendimuose, kurie gali turėti įtakos vaikui, įskaitant sprendimą vaiką grąžinti. Teismo posėdis turi būti vykdomas žodžiu ir turi būti išklausyti abu tėvai (arba teisėti globėjai). Teismas taip pat turi išklausyti vaiką, jei įmanoma, atsižvelgdamas į jo amžių ir brandą.
Teismas gali nuspręsti tik ar vaikas turėtų grįžti į valstybę, kurioje jis anksčiau gyveno. Teismas nepriims sprendimo dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, nenustatys su kuo vaikas turėtų gyventi. Šie klausimai yra nagrinėjami tėvų valdžios bylose ir juos gali spręsti nacionalinis teismas po vaiko grąžinimo. Tokiu atveju tėvų valdžios atskyrimo procesą teisme turėtų pradėti suinteresuotas asmuo.
Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Tarptautinė mediacija
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas.
Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis.
Ką daryti jau gyvenantiems užsienyje tėvams?
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi.
Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį.
Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
