Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė atkreipia dėmesį į socialinės paramos svarbą ir iššūkius Lietuvoje. Jos įžvalgos apima paramą šeimoms, ypač auginančioms vaikus, socialinio darbo specialistų vaidmenį ir bendrą socialinę padėtį šalyje.
Socialinė Parama Šeimoms
Kūdikio susilaukusi šeima iš valstybės gali tikėtis dvejopos paramos. Jei motina prieš vaikelio gimimą dirbo, jai pagal galiojančius įstatymus priklauso motinystės pašalpa.
Lietuvoje nuo šių metų liepos 1dienos, ji, tiesa, kiek apkarpyta, bet vis tiek siekia 90 procentų buvusio atlygio pirmaisiais vaiko metais ir 75 proc. antraisiais vaiko metais. Iki tol buvusi išmokų mokėjimo sistema buvo kur kas dosnesnė - 100 proc. motinos arba tėvo uždarbio iki vaikui sukaks vieneri, o antraisiais jo gyvenimo metais 85 proc. buvusio vieno iš tėvų atlyginimo.
Taip pat tokia šeima gali tikėtis ir vienkartinės paramos. "Visoms naujagimių susilaukiančioms šeimoms, nepriklausomai nuo to, ar tėvai susituokę ar ne, skiriama vienkartinė pašalpa, kuri siekia 1430 Lt. Vėliau, jeigu šeimos pajamos vienam žmogui neviršija 525 Lt, vaikui iki dviejų metų kas mėnesį mokami „vaiko pinigai“ - 97,5 Lt. Nuo dviejų iki septynerių metų augantis vaikas remiamas 52 Lt per mėnesį", - pasakoja Vilniaus miesto socialinės paramos centro direktorė Solveiga Jankauskaitė.
"Vaikui visų pirma turi būti nustatyta tėvystė, tik tada jis gali pretenduoti į valstybės socialinę paramą, - aiškina S. Jankauskaitė. - Maksimali jam priklausanti išmoka gali siekti 315 Lt per mėnesį. Vienam žmogui iš tokių pinigų pragyventi labai sunku, tačiau jeigu tai yra daugiavaikė šeima, tuomet kartais iškyla dilema, ar verta eiti dirbti už minimumą, kai parama yra didesnė", - sako pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: seksualinio smurto analizė
"Negali sakyti, kad visi piktnaudžiauja, labai priklauso nuo situacijos. Tikrai padaugėjo šeimų, prašančių valstybės socialinės paramos, tačiau aš tai labiau siečiau su ekonominiu nuosmukiu, nes prašančiųjų pagalbos tikrai buvo mažiau, kai šalies situacija buvo geresnė, - aiškina ji. - Kitas dalykas, kuris kelia nerimą, tai labai nedidelė minimali alga, kuri neskatina žmonių ieškotis darbo. Jeigu tu gali gauti paramą, ypač daugiavaikėse šeimose, kuri yra didesnė už minimalų darbo užmokestį, tai kodėl turėtum eiti dirbti?"- retoriškai klausia ji.
"Aišku pasitaiko, kad nurodoma klaidinga informacija, taip tikintis gauti daugiau pinigų. Kartais, jei mums kyla įtarimas, patikriname, tačiau tai padaryti ne visada paprasta", - sako S. Jankauskaitė.
Renkuosi Lietuvą | Socialinė parama ir išmokos
Pašnekovė svarsto, kad nustatyti, ar moteris tikrai augina vaiką viena ir neslepia sugyventinio, paprasčiau mažesniuose miesteliuose, nes ten žmonių bendruomenės glausdesnės, visi žino, kas su kuo gyvena. O didesniuose miestuose tenka pasitikėti ant dokumentų sudėtais parašais.
Kita problema, kuri gali kilti nesusituokusiai porai atsiradus vaikų, tėvystės nustatymas. Kaip pažymi Socialinės paramos centro vadovė S. Jankauskaitė, norint gauti valstybinę pašalpą, būtina patvirtinti vaiko tėvystę.
Statistika
Statistikos duomenimis, Europoje ne santuokoje gimsta daugiau kaip trečdalis vaikų (35,1 proc.) Lietuvoje 2008 metais santuokoje gimė 44 vaikai, o nesantuokinių buvo 56. Naujausiais tyrimai rodo, kad pagal ne santuokoje gimusių naujagimių skaičių Europos Sąjungoje pirmauja Estija.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Estija - 59%
- Lietuva - 28%
- Graikija - 5,9%
2008 metais šioje šalyje gimė daugiau kaip pusė nesantuokinių vaikų (59 proc.), Lietuvoje šis skaičius siekė - 28 proc. Mažiausiai nesantuokinių kūdikių gimė Graikijoje - 5,9 proc.
Socialinio Darbo Iššūkiai
Socialinio darbuotojo profesija atsirado pasaulyje prieš gerą šimtą metų kaip pilietinės visuomenės ir demokratijos plėtros valstybėse išdava, siekiant padėti silpniausioms socialinėms grupėms būti visaverte visuomenės dalimi. Ši profesija egzistuoja visose demokratinėse valstybėse, ir, priešingai - jos atstovų nerasime autoritariniuose režimuose.
Migracijos, savižudybių, nepakantumo apraiškų, agresijos, priklausomybių ir kitų socialinių problemų keliamos grėsmės didina aukštos kvalifikacijos socialinio darbo specialistų poreikį: reikia profesionalų, gebančių atpažinti socialinių problemų užuomazgas, vykdyti realią socialiai silpnų visuomenės grupių atstovų integraciją, dalyvauti formuojant efektyvią ir veiksmingą socialinę politiką, siekti ir pasiekti konkrečių pokyčių probleminėse situacijose, o juo labiau vykdyti prevencinį darbą.
Mūsų dienų socialinio darbo profesijos situacija primena laikus prieš keliolika metų, kai Lietuva dar tik formavosi kaip demokratinė valstybė, kūrėsi socialinės apsaugos sistema, pradėtos formuoti socialinio darbo studijų programos ir šios specialybės atstovai turėjo išsikovoti savo vietą ir pripažinimą visuomenėje, atsinešusioje ir autoritarinio režimo likučius.
Skaitant kai kuriuos socialinę politiką atstovaujančių institucijų informacinius pranešimus ar girdint viešus pasisakymus susidaro įspūdis, kad nežinoma ar pamirštama socialinio darbo kaip profesijos esmė bei “dvigubas mandatas” - ne tik padėti asmeniui ar šeimai atgauti savigalbos jėgas, bet ir įtakoti socialinę politiką, viešąją aplinką, kad ji būtų palankesnė žmogaus gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Primityvus socialinio darbo profesijos supratimas Lietuvos viešojoje erdvėje riboja šios profesijos atstovų galimybes praktiškai realizuoti universitetinių studijų metu įgytas žinias.
Paradoksalu, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už šalies socialinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, efektyvų socialinių problemų sprendimą, kuris neįsivaizduojamas be kompetentingų socialinio darbo profesionalų, šių metų vasario 11 d. išplatino pranešimą spaudai, kuriame socialiniai darbuotojai prilyginami namų tvarkytojams.
Profesijos nuvertinimas nacionaliniu lygmeniu, žemas atlyginimas, yra veiksniai, lemiantys, kad Socialinio darbo programos universitetuose praranda galimybę pritraukti studentus į šias studijas.
Socialinė Padėtis Lietuvoje
Žemiau skurdo ribos pernai gyveno kas penktas žmogus Lietuvoje. Šiemet įvairiai socialinei paramai buvo skirta 362,6 mln. litų, tačiau papildomai jau rugpjūtį prireikė 42 mln. litų. Šiuo metu skaičiuojama, kiek dar prireiks lėšų.2010-iesiems socialinei paramai numatyta 503 mln. litų.
Šiemet vilniečių, besikreipiančių socialinės pašalpos, skaičius, palyginti su 2008 metais, išaugo daugiau nei du, o vien rugsėjį - net penkis kartus.
Kaip sakė Vilniaus socialinės paramos centro (SPC) direktorė Solveiga Jankauskaitė, prašančiųjų banga ėmė didėti šių metų pradžioje.
Besikreipiančiųjų į miesto socialinės paramos skyrių tiek daug, kad nepriteklių kamuojamiems žmonėms tenka registruotis, imti taloną ir laukti beveik tris mėnesius eilėje.
Artėjant žiemos sezonui ir su nerimu laukiant sąskaitų už šildymą, šalies gyventojai prisiminė valstybės teikiamą paramą. Besikreipiančiųjų dėl socialinių išmokų ir kompensacijų už šildymą sulaukiama vis daugiau.
„Besikreipiančių asmenų skaičiaus didėjimą pradėjome stebėti jau šių metų pradžioje. Į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą 2008 m. I-III ketvirčiais dėl socialinės pašalpos prašymus pateikė 4310 asmenų, 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu dėl socialinės pašalpos pateikti 9762 asmenų prašymai, tai yra 55,85 proc. Dėl kompensacijų besikreipiančiųjų padaugėjo 34,5 proc. Pastebėta, kad asmenų susidomėjimas galimybe gauti paramą ypač išaugo nuo 2009 m.
Artėjantis šildymo sezonas Marijampolėje privertė sukrusti ieškoti kompensacijų už šildymą mažas pajamas gaunančius marijampoliečius. Žmonės užgulė seniūnijas, nutįso eilės.
Į Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių per rugsėjį kreipėsi 884 prašytojai, net 720 iš jų yra nauji. Kompensacijų už šildymą, šaltą ir karštą vandenį šį rugsėjį paprašė žmonės, kurių atlyginimai, pernai buvę vidutiniai, dabar yra sumažinti iki minimalių.
Socialinė Parama Mokiniams
Kiekvienais metais sostinės mokyklų valgyklose susirenka vis daugiau mokinių, kuriems skiriamas nemokamas maitinimas. Socialinės paramos centro duomenimis, rugsėjo pabaigoje nemokamas maitinimas jau buvo skirtas 8301 vaikui (5668 šeimų). Prašymus dėl nemokamo maitinimo bei socialinės paramos mokiniams šeimos gali pateikti per visus mokslo metus, todėl pagalbos sulaukiančių vaikų skaičius šiais metais gali dar išaugti.
Socialinės paramos centras prognozuoja, kad 2011 m. nemokamai mokyklose maitinsis apie 10 tūkst.
tags: #solveiga #jankauskaite #socialines #paramos #centri #direktore