Dantų bei dantų eilių defektų atstatymas fiksuotais protezais jau tapo šiandieninės odontologijos kasdienybe. Inovatyvių technologijų pagalba gydytojas odontologas nepatrauklų ir savo funkciją prastai atliekantį sąkandį gali išgydyti ir padaryti tiek mechaniškai patogų, tiek vizualiai gražų. Šis techniškai ir intelektualiai sudėtingas darbas reikalauja ypatingo dėmesio kiekvienai detalei. Todėl, iškilus dantų implantavimo būtinybei, nusiteikite, kad gydymo ir atstatymo procesas gali užtrukti.
Ar visada reikia nedarbingumo po dantų implantavimo?
Taigi, mano kalbinti praeiviai sakė, kad jie nesijaučia blogai po apsilankymo pas odontologą, o jei ir jaučiasi, suderina su darbdaviu ir šiaip pasidaro sau pusę laisvos dienos. Vilnietis savo nuomonę išsakė: „Jeigu, kaip dabar daro, kad visus dantis išrauna, tai turbūt. Kaip dirbt, jeigu 10-12 dantų išrauna iškart, tam, kad įstatytų implantus?“. Vilnietis pridūrė: „Mes, tarybinių laikų žmonės, prie tokių smulkmenų pripratę ir žinom, kad taip bus, tam pasiruoši. Be to, odontologas visada ir vaistų pasiūlo, jeigu rimtesnė paslauga. Taip, kad, net nemąsčiau tokių klausimų, niekada nepagalvojau, kad taip galėtų būti.
Kada odontologas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą?
Yra numatytos situacijos, kai odontologas turi galimybę išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Kalbant apie privačias odontologines klinikas, reglamentas galioja tik toms įstaigoms, kurios turi sutartį su ligonių kasomis ir „Sodra“. Tada nedarbingumą galima išduoti daugiausiai trims dienoms.
Žalgirio klinikos Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, veido ir žandikaulių chirurgas Nerijus Stukas komentavo: „Jei tai yra skubos tvarka atvykę pacientai ir jie atvyksta dienos metu, kai dirba poliklinikos, tada juos ambulatoriškai sugydome ir dėl nedarbingumo sprendžia gydytojas. Jei procedūra yra nepakankamai didelės apimties, tada galima pacientą tiesiog išleisti, o nedarbingumą jau paskiria šeimos gydytojas su tam tikra diagnoze. Jei gydytojas mato, kad atlikta intervencija tiesiogiai trukdo darbui, tad gali išduoti nedarbingumą vadovaujantis ligoninės reglamentu pagal diagnozę“.
Pasak gydytojo, jei paciento būklė sunkesnė, galima išduoti nedarbingumą ir daugiau nei 3 dienoms, jei situacija paprastesnė - tik vienai dienai, jei tai pacientui trukdo tą dieną atlikti darbą, bet kitą - jau netrukdys.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
„Jei nutinka taip, kad pagalba suteikiama nakties metu arba po poliklinikos darbo valandų ir žmogui už tą dieną reikėtų nedarbingumo, jį ir išduodame, jei liga sutrukdė tiesioginiam jo darbui. Toliau nedarbingumą, jei yra poreikis, jau tęsia šeimos gydytojas. Bet viskas labai priklauso nuo to, kad nutiko pacientui, jei tai kažkokia žaizdelė, kuri visiškai netrukdo dirbti, tą šeimos gydytojas įsivertina ir toliau nebetęsia nedarbingumo. Tada jis tai dienai išduodamas tik dėl to, kad buvo sutrukdytas darbo laikas“, - kalbėjo N. Stukas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad, vadovaujantis nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, asmens sveikatos būklės bei darbingumo vertinimą atlieka asmenį gydantis gydytojas.
„Todėl po odontologinių procedūrų nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik procedūrą atlikęs gydytojas, įvertinęs paciento galimybę dirbti“, - komentavo SAM.
Pasak N. Stuko, kalbant apie situacijas, kai nedarbingumą išduoda šeimos gydytojas, tai yra tiesiog koduojama kaip priežiūra po tam tikrų procedūrų.
„Tam yra atskiri ligonių kasų kodai kaip tolesnė ar chirurginė, ar skubioji priežiūra ir pan. Bet gydytojams reikia gerai įsivertinti, ar išties reikia to nedarbingumo. Bent kalbant apie Žalgirio klinikoje teikiamą skubią odontologinę pagalbą, procedūros būna labai minimalios, nebent yra kažkoks didesnis pūlinys, bet jei paprasčiausias nuskausminimas, žmogus toliau kreipiasi į savo polikliniką, kur gydosi dantis arba privačią kliniką, kurių kiekvienos nuostatos skiriasi. Kai kurios jų išvis negali išduoti nedarbingumo“, - pabrėžė jis.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Pasak pašnekovo, nors dauguma privačių klinikų turi sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, mat yra suinteresuotos atlikti protezavimą su valstybės kompensacija, tačiau nedarbingumai yra dalinami retai.
„Kiek konkrečiai yra tokių įstaigų, kurios turi sudariusios šias sutartis, sunku pasakyti. Be to, sutartis su ligonių kasomis yra vienas dalykas, dar turėtų būti atskira sutartis ir su „Sodra“. Šiaip kokioje įstaigoje bedirbtų, specialistai šiandien stengiasi, kad intervencijos būtų kuo mažesnės apimties ir jų žala pacientui mažesnė. Stengiamės, kad būtų kuo mažiau tinimo ir panašiai. Aišku, to ne visada įmanoma išvengti, bet išties labai retas atvejis, kad nedarbingumus dalintume dirbdami privačiose klinikose. Jei procedūra yra didesnės apimties, pacientas jau yra stacionarizuojamas Žalgirio klinikoje ar kitoje ligoninėje ir tada pagal stacionaro taisykles nedarbingumą galima išduoti ir ilgesniam laikotarpiui, priklausomai kokia tinimo rizika ir atsigavimo poreikis“, - kalbėjo N. Stukas.
Kitaip sakant, jei pacientui planuojamas sudėtingesnis danties ar net kelių šalinimas, implantavimas ar kitos tokios procedūros, po kurių įprastai reikia laikytis tam tikro gijimo režimo, jausdamasis nedarbingas laisva diena turi pasirūpinti pats.
„Dar pirmos konsultacijos metu prieš, pavyzdžiui, implantaciją pasakome, kad yra tinimo rizika, vertėtų pasiplanuoti kelias laisvesnes dienas, jei įmanoma, ir panašiai. Dažniaus nedarbingumas jau išduodamas, jei įvyksta kažkokia komplikacija ar net žmogus yra jau stacionarizuojamas ligoninėje“, - komentavo chirurgas.
Gydytoja, burnos chirurgė Ieva Gentvilienė sakė, kad nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas po chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, protinių dantų šalinimo, prarasto kaulo šalinimo, taip pat, kai pacientas guli ligoninėje dėl įvairių uždegimų, traumų bei atliekant implantacijas.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
„Tokios didesnės chirurginės intervencijos tikrai reikalauja ilgesnio gijimo, įvertindami paciento būklę tą nedarbingumo pažymėjimą galime išduoti“, - sakė I. Gentvilienė.
Nedarbingumo pažymėjimas dažniausiai išduodamas iki savaitės trukmės, o jei jį reikia pratęsti, tą prašoma atlikti pas šeimos gydytojus. „Tačiau, jei pacientas guli pas mus stacionare, išduodame visam gulėjimo laikotarpiui ir pratęsiame tiek, kol pacientas galės nuvykti pas šeimos gydytoją“, - kalbėjo gydytoja.
Pasak pašnekovės, žmonės nepiktnaudžiauja tokia galimybe ir dažnai nė nepaprašo nedarbingumo, tad gydytojai po operacijų patys paklausia, ar reikia pažymėjimo. „Dažniausiai išrašo specialistas, atlikęs procedūrą. Gydytojo odontologo darbe nelabai dažnai reikia išrašyti tokius pažymėjimus, tai gali būti kartą per metus. Jei klinika nesudariusi sutarties su Sodra, pacientas nukreipiamas pas šeimos gydytojas. Taip dažniausiai būna, kai nutinka staigus uždegimas“, - sakė pašnekovė.
Po paprasto plombavimo pacientui neturėtų būti skiriamas nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau, jei operacija sunkesnė, kai skiriami vaistai nuo skausmo, antibiotikai, veidas gali tinti, pažymėjimą tikrai galima gauti.
Kada nedarbingumą gali išduoti šeimos gydytojas?
SAM komentavo, kad po odontologinių procedūrų nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti tik procedūrą atlikęs gydytojas, įvertinęs paciento galimybę dirbti.
Pasak N. Stuko, kalbant apie situacijas, kai nedarbingumą išduoda šeimos gydytojas, tai yra tiesiog koduojama kaip priežiūra po tam tikrų procedūrų. Bet gydytojams reikia gerai įsivertinti, ar išties reikia to nedarbingumo.
Dantų implantavimo mitai ir tiesa
Mitas: Dantų implantai yra skausmingi ir rizikingi.
Tiesa: Dantų implantai atstoja danties šaknį, todėl užkertamas kelias žandikaulio kaulo nykimui ir kitiems patologiniams procesams, gresiantiems po dantų netekimo. Jie gaminami iš aukščiausios rūšies titano ir kitų kokybiškų metalo lydinių, kurie yra biologiškai suderinami su žmogaus organizmu.
Mitas: Implantacijos procedūra - tai labai sudėtinga ir ilga procedūra, po kurios pacientams reikalingas nedarbingumas.
Tiesa: Įprastai, jei paciento žandikaulio būklė tinkama, implantacija yra vertinama kaip nesudėtinga intervencija, kuriai užtenka vietinės nejautros, nenaudojama narkozė. Trukmė - iki valandos. Po implantacijos gali būti skiriamas trumpas antibiotikų kursas, galimas nedidelis, trumpalaikis patinimas, nedidelis skausmas operuotoje vietoje.
Mitas: Dažnu atveju organizmas implantų „nepriima“ ir jie neprigyja.
Tiesa: Dantų implantacija viena iš patikimiausių gydymo metodikų medicinoje - gydymo sėkmės procentas siekia 96-99%. Gydymo sėkmę įtakoja (tačiau ne apriboja) paciento burnos higiena, dantenų storis ir žandikaulio kaulo kiekis/kokybė, rūkymas, tokios ligos kaip diabetas ir osteoporozė, spindulinis gydymas ir pačio implanto kokybė.
Mitas: Implantas yra matomas aplinkiniams.
Tiesa: Dantų implantai itin tiksliai atkartoja tikruosius dantis. Ant implantų tvirtinamos dirbtinių dantų karūnėlės yra tvirtos, ilgaamžiškos ir tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis visiškai prilygsta natūraliems dantims.
Gijimo procesas po dantų implantavimo
Tarp implanto įsriegimo ir nuolatinio danties protezavimo procedūrų (kol pacientas laukia savo danties ant implanto) yra galimybė turėti laikiną dantį. Jei protezuojamas dantis yra galinėje burnos dalyje, tai nekelia daug rūpesčių, nes ši vieta nėra itin matoma. Tačiau, jei implantu atkuriamas priekinis prarastas dantis ar dantų grupė, pacientai dažnai pasirenka laikiną dantį, kad estetiškai uždengtų atsivėrusį tarpą. Tam yra keletas pasirinkimų: plokštelinis protezas arba tiltelis (dirbtinis dantis stiklo pluoštu fiksuojamas prie gretimų sveikų dantų), arba dirbtinis dantis, kuris yra prisukamas į dar neprigijusį implantą.
Įsriegus dantų implantus, reikalingas laikas jo oseointegracijai, tai yra - susijungimui su jį supančiu kaulu. Priklausomai nuo kiekvieno paciento individualios sveikatos būklės, šalutinių ligų, žalingų įpročių (pavyzdžiui, jei pacientas rūko, gijimo procesas stipriai sulėtėja) bei burnos higienos efektyvumo, implanto prigijimui prireikia skirtingo laiko. Kaip rodo praktika, apatinis žandikaulis sugyja per maždaug trijų mėnesių laikotarpį. Viršutiniame žandikaulyje įsriegti dantų implantai gyja lėčiau - kartais tam prireikia ir pusės metų.
Laikotarpis, reikalingas dantų implantams prigyti, priklauso nuo to, per kiek laiko dantų implantas oseointegruosis, arba susijungs su jį supančiu kaulu. Kai oseointegracija baigiasi, tuomet ant implanto gali būti atliekamas dantų protezavimas. Kiekvienam pacientui prireikia skirtingo laikotarpio. Paprastai apatinio žandikaulio gijimo laikas būna maždaug 3 mėnesiai. Įstatyti į viršutinį žandikaulį dantų implantai sugyja per 3-6 mėnesius. Apatinis žandikaulis sugyja greičiau, nes jo kaulinis audinys yra tankesnis palyginus su viršutiniu.
Po to, kai implantas įstatomas į žandikaulį, gijimo procesas vyksta visiškai nejudinant danties implanto. Įsivaizduokite, kad sugipsuojamas lūžęs kaulas. Kadangi kaulas auga lėtai, prireikia maždaug 3 mėnesių apatiniam žandikauliui sugyti, ir maždaug keturių viršutiniam.
Patarimai po dantų implantavimo:
- Vartokite vaistus nuo skausmo.
- Pasistenkite kuo daugiau ilsėtis.
- Patinimą sumažinti padės ledas.
- Valgykite tik skystą bei pakankamai pravėsusį maistą.
- Po kelių dienų jau galima sugrįžti ir prie įprastos burnos higienos.
Komplikacijos po dantų implantavimo
Nors ir retai, tačiau dantų implantavimo operacijos metu gali kilti komplikacijų. Dantų implantų komplikacijos gali kilti jei implantas įstatomas į vietą, kurioje nepakanka kaulo. Galimas rezultatas - kyšanti iš kaulo implanto sriegio dalis. Kadangi turi įvykti pilnas oseointegracijos arba kitaip vadinamas kaulo sugijimo su dantų implantu procesas, tai nėra palanki situacija, kuri dažniausiai pataisoma sekančios chirurginės operacijos metu. Taip pat aplink operuotą vietą arba joje gali išplisti infekcija. Dažniausiai šiai galimybei užkertamas kelias pacientą prieš operaciją gydant antibiotikais. Jei vis gi infekcija kyla, dažniausiai danties implantą organizmas atmeta.
Iki 3 proc. atvejų implantai gali būti atmetami. Uždegimas gali prasidėti, jei pacientas netinkamai rūpinasi burnos higiena ir dėl to kaupiasi apnašos.
Skilęs dantų implantas - dar viena dažnai pasitaikanti dantų implantų nefunkcionalumo priežastis. Paprastai įtrūkimai atsiranda pacientams, kurie griežia arba kandžioja dantimis. Asmenys, turintys parafunkcinių įpročių, turėtų apsvarstyti galimybę nešioti dantų apsaugas, kad apsaugotų dantų implantus, o taip pat ir kitus dantis.
Vienas iš danties implanto gedimo rodiklių - implanto judėjimas pasibaigus gijimo procesui. Implantas turėtų būti visiškai suaugęs su kaulu ir absoliučiai nejudėti. Dar vienas problemos požymis - aplink implantą esančių dantenų skausmas, patinimas, ar kiti infekcijos požymiai.
Švelniai patapšnojus per dantų implantą su dantų gydymo įrankiu ir odontologas iš tam tikro garso nusprendžia, ar implantas jau visiškai suaugo su kaulu, ar aplink implantą kaulo dar trūksta.
Svarbu! Norint sumažinti komplikacijų riziką, svarbu ne tik tinkama priežiūra, bet ir kokybiškų dantų implantų pasirinkimas, kurie užtikrina geresnį prigijimą ir ilgaamžiškumą.
Jei vis gi jūs griežiate arba kandžiojate dantimis ir norite įsidėti vieną ar kelis dantų implantus, siūlyčiau jums įsigyti dantų apsaugą (naktines apsaugas), kad apsaugotumėte savo investiciją. Jei sistemingai nešiosite apsaugas, jūs ilgai išsaugosite savo dantų implantus, karūnėles, o taip pat ir dantis.
Kiek laiko tarnaus dantų implantai?
Dėl daug įvairių aplinkybių, įtakojančių dantų implantų gerovę, sunku nuspėti, kiek laiko jie jums tarnaus. Galima teigti, kad jei pacientas, kuriam įstatomas dantų implantas, yra sveikas, gerai prižiūri savo dantis, reguliariai juos valo ir lankosi pas dantų gydytoją, ko gero, dantų implantai jam tarnaus visą likusį gyvenimą. Daugumai pacientų ši hipotezė pasitvirtina, tačiau ne viskas gyvenime būna tobula. Jei pacientas serga cukralige ir prastai prižiūri savo dantis, dantų implantas gali taip ilgai ir neatlaikyti.
Amžiaus apribojimai
Ne, nėra jokių amžiaus apribojimų norint turėti dantų implantus. Mums senstant vienintelis galimas rūpestis yra galimybės pasveikti. Kuo vyresni esame, tuo daugiau laiko gali prireikti, kol dantų implantas visiškai susijungs su jį supančiu kaulu. Kitas problema gali būti esamo kaulo kokybė. Prieš įstatant dantų implantą, jūsų odontologas įvertins jūsų žandikaulio kaulo būklę.
Rūkymas arba tabako kramtymas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių kyla dantenų ligos, rūkymas gali įtakoti ilgalaikį danties implanto gerbūvį. Nors dantų implantuose negali atsirasti skylių, dažnai jiems pritrūksta kaulo ir implantas nebefunkcionuoja. Idealus pacientas dantų implantologijai yra sveikas, nerūkantis asmuo. Tai nereiškia, kad jei jūs rūkote, negalėsite įsistatyti dantų implanto. Yra daugelis gydytojų, kurie rūkantiesiems įstatys dantų implantus sėkmingai. Jei jūs rūkote ir svarstote apie galimybę įsistatyti dantų implantus, turėtumėte žinoti, kad operuota vieta ir danties implanto integracija su jį supančiu kaulu gali užtrukti ilgiau, nei truktų nerūkančiam žmogui. Nikotinas lėtina gijimo procesą.
Jei norite sužinoti daugiau apie dantų implantavimą, rekomenduojame pažiūrėti šį vaizdo įrašą:
Svarbūs dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti apie dantų implantus – faktai apie dantų implantus
Valstybinės garantijos ir kompensacijos
Valstybinės ligonių kasa (VLK) primena, kad teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas sveikatos priežiūros (taip pat - ir odontologo) paslaugas turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) asmenys. Dėl odontologo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), prie kurios asmuo yra prisirašęs.
„Įprastai pirminio lygio odontologo paslaugos, kaip ir šeimos gydytojo paslaugos, teikiamos toje pačioje įstaigoje. Jei minėtoje įstaigoje odontologo nėra, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, koks odontologinis kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas PSD apdraustiems toje įstaigoje prirašytiems asmenims“, - aiškino ligonių kasų specialistai.
VLK nurodo, kad įprastai, jei pacientui prireikia specializuotos odontologinės pagalbos, pirminio lygio gydytojas odontologas išrašo siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti. „Siuntimą gydytojo odontologo specialisto konsultacijai išrašyti gali ne tik gydytojas odontologas, tačiau ir gydytojas specialistas. Siuntime nurodoma trumpa anamnezė, objektyvūs duomenys, atlikti tyrimai, taikytas gydymas, preliminari diagnozė, siuntimo konsultuoti tikslas ir kokio gydytojo odontologo konsultacijos yra siunčiamas pacientas“, - aiškina ligonių kasos.
Jei šeimos gydytojas įtaria odontologines problemas, jis visų pirma pacientui pasiūlo užsiregistruoti pas pirminio lygio gydytoją odontologą (siuntimas nereikalingas). „Jis įvertins paciento būklę pagal savo kompetenciją, o esant poreikiui siųs gydytojo odontologo specialisto konsultacijai gauti“, - paaiškino ligonių kasų specialistai.
Siuntimo, jei kreipiamasi į sutartį su ligonių kasomis sudariusią įstaigą, reikia PSDF lėšomis kompensuojamoms specializuotoms sveikatos priežiūros paslaugoms, t. y., odontologų specialistų konsultacijoms, dienos chirurgijos odontologijos paslaugoms, stacionarinės odontologijos paslaugoms. Gydytojo odontologo specialisto konsultaciją pagal savo kompetenciją teikia antrinio ar tretinio lygio gydytojas endodontologas, gydytojas ortodontas, gydytojas odontologas ortopedas, gydytojas periodontologas, gydytojas burnos chirurgas, gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas, gydytojas vaikų odontologas.
Be siuntimų pas antrinio ir tretinio lygio gydytoją odontologą specialistą pacientai gali lankytis, jeigu:
tags: #nedarbingumas #del #implantavimo