Šiame straipsnyje nagrinėjama artimųjų, globojančių šizofrenija sergančius asmenis, patirtis tenkinant pagalbos poreikį tiek artimoje aplinkoje, tiek institucijose. Pripažįstama, kad sergančiųjų šizofrenija globa ir atsakomybė turėtų būti padalinta tarp artimųjų, sveikatos priežiūros ir socialinių tarnybų bei visuomenės.
Tyrimo kontekstas ir tikslai
Straipsnio tikslas - atskleisti artimųjų, globojančių šizofrenija sergančius asmenis, patirtį tenkinant pagalbos poreikį artimoje jiems aplinkoje ir institucijose. Tyrimo klausimai: Ką asmenų su šizofrenija artimiesiems reiškia artimos jiems aplinkos žmonių ir institucinė tarnybų pagalba? Kas skatina ir kas riboja artimuosius kreipiantis pagalbos?
Tyrimo metodika ir imtis
Pasirinktas kokybinis interpretacinis tyrimas. Tyrimo imtis: 7 tyrimo dalyvės - moterys, asmenų su šizofrenija globėjos. Atlikti pusiau struktūruoti interviu ir kokybinė turinio analizė, ieškant atsakymų į tyrimo klausimus. Semipristruktūruoti interviu suteikė galimybę išgirsti įvairialypes patirtis ir įžvalgas.
Artimųjų patirtis su pagalbos teikėjais
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad artimųjų patirtis, susijusi su pagalbos teikėjais yra įvairialypė, dinamiška, priklausoma nuo individualių globėjų nuostatų, sergančiojo šizofrenija globos raidos aplinkybių ar pokyčių. Pagalbos iš bendruomeninių dienos centrų priėmimas artimiesiems reiškia naudos ir vertingos pagalbos pajautimą. Accepting assistance from community - based day centers for relatives means getting the benefits and valuable help: improved guardian well - being, better quality of life and more opportunities for socialization.
Institucinės pagalbos prieinamumas ir kliūtys
Pastebėtas dienos centų paslaugų mieste prieinamumas ir pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis, tačiau stacionarių paslaugų, profesionalios konsultacijos artimiesiems prieinamumas kritinėmis sergančiojo globos situacijose yra apsunkintas. The availability service of community day centers in Lithuania has been noticed, but the availability of residential (nursing / guardianship) service and professional consulting remains complicated.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Artimieji patiria iššūkius, susijusius su socialinių ir sveikatos priežiūros tarnybų biurokratija, darbuotojų nesupratingumu, atmestiną požiūrį į juos, bendradarbiavimo ir informacijos stoką. Tai slopina artimųjų motyvaciją kreiptis pagalbos ir menkina pagalbos alternatyvų paiešką.
Neformalios pagalbos reikšmė
Pagalba artimoje šeimai aplinkoje tyrimo dalyvėms reiškia saugumą, mažesnę priklausomybę nuo sergančiojo globos, galimybę pailsėti, pasirūpinti savo poreikiais ar pomėgiais. Assistance of close relatives, friends for the guardians means less dependence on the guardianship of the person with Schizophrenia, the ability to rest, engage in the desired activity and take care of their needs or hobbies. Then there is peace, a sense of security and a joy of life.
Kodėl artimieji dažnai nesikreipia pagalbos?
- Atrodytų, kad artimieji patys turėtų ieškoti pagalbos ir palaikymo. Tačiau dažniausiai taip nėra, nes visuomenėje yra gausu klaidingų įsitikinimų, kurie artimuosius sulaiko nuo pagalbos ieškojimo.
- Štai tokių klaidingų įsitikinimų pavyzdžiai: Psichikos ligos užtraukia gėdą visai šeimai; Psichikos liga yra bausmė už netinkamą elgesį, gyvenimo būdą ar auklėjimą; Pagalba sergančiam yra neįmanoma (psichikos ligos nepagydomos).
- Dažnai artimieji nesikreipia ir dėl to, kad paprasčiausiai nežino apie psichosocialinės pagalbos sau galimybes arba yra per daug susirūpinę, kaip padėti sergančiajam, užmiršdami save.
Sunkumų klasifikacija: objektyvūs ir subjektyvūs
Sunkumai, kurie kyla gyvenant kartu su psichikos liga sergančiu asmeniu skirstomi į bendruosius ir specifinius. Bendrieji yra panašūs daugeliui psichikos liga sergančių artimųjų, jie dar skirstomi į objektyvius ir subjektyvius sunkumus.
Objektyvūs sunkumai
- Materialiniai praradimai: mažėja sergančio asmens indėlis į namų ūkį, mažėja pajamos, kyla finansinės problemos; didėja išlaidos gydymui.
- Besikeičianti santykių kokybė šeimoje, nuolatinė emocinė įtampa, prarandama dalis socialinių kontaktų dėl neigiamo visuomenės požiūrio.
Subjektyvūs sunkumai
- Neigiami jausmai: kaltė, stresas, gėda, pyktis, depresija, baimė, nerimas, pasimetimas.
- Sielvartas ir suvokimas, jog kažkas labai reikšmingo yra prarasta.
Tėvų, vaikų ir sutuoktinių specifika
Tėvai dažniausiai ypač jautriai reaguoja į vaiko ligą. Suprasti tėvų jausmus svarbu, nes artimųjų patiriami neigiami jausmai ir noras jų išvengti dažnai yra ta priežastis, dėl ko artimuosius sunku įtraukti į gydymą ar pagalbos grupes. Tėvų dažniausiai patiriami neigiami jausmai yra: kaltė, sielvartas ir nusivylimas, bejėgiškumo jausmas, silpstanti tėvų fizinė sveikata ar psichologiniai ištekliai.
Ypač nepalankioje situacijoje yra mamos. Mamos patiria žymiai didesnį visuomenės spaudimą, dėl vaiko ligos greičiau praranda socialinius ryšius nei tėvai. Mamos dažniausiai daugiau laiko skiria vaiko priežiūrai, dėl to patiria daugiau neigiamų emocijų ir įtakų.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Vaikų patiriami sunkumai: pastovus stresas, ankstyvas tampimas suaugusiuoju, atsisakymas pomėgių ir mokyklos veiklų, baimė tapatintis su sergančiu tėvu ir galimi bendraamžių priekabiavimo atvejai.
Sutuoktinių patiriami sunkumai dažnai susiję su dilema likti ar palikti: santuokinis ryšys gali nesuteikti tokios neišvengiamybės kaip tėvų ir todėl sprendimai būna sudėtingesni.
Šeimų tipologija pagal reagavimo būdus
Pagal reagavimo būdus šeimas galima suskirstyti į keletą tipų:
- Ieškantys pagalbos - aktyviai domisi, ieško sprendimų, dalyvauja gydyme.
- Globėjai - emocionaliai įsitraukę, perima daug atsakomybės; rizika - hipergloba mažina sergančio asmens savarankiškumą.
- Saugi grupė - šeima suvokia save kaip vienintelę saugią terpę; rizika - ribojami socialiniai kontaktai.
- Namų ūkio prižiūrėtojai - emociniai ryšiai praktiškai nutrūkę; rizika - artimųjų išsekimas.
- Konfliktiška šeima - kerštas ir priekaištai ligoniui; rizika - ligos atkryčiai ir vienišumas.
Rekomendacijos ir pagalbos formos
Pagalba šeimai turi būti kompleksiška ir apimti pagalbą ligoniui, šeimos edukaciją, krizių įveikimo mokymą, kasdieninių gyvenimo įgūdžių mokymą, socialinę pagalbą ir pan. Dėmesys sergančiam asmeniui: gerėjanti arba stabili sergančio asmens būsena padeda subalansuoti šeimos santykius, todėl svarbu siekti, kad ligonio būklė būtų stabili.
Šeimos narių mokymas ir įtraukimas į gydymą turi užtikrinti, kad šeimos nariai gautų kuo daugiau informacijos apie artimojo ligą, jos priežastis, eigą, gydymo metodus. Informacija apie medikamentus ir gydymo alternatyvas, ligos atkryčio požymius, kaip reaguoti krizinių situacijų metu yra būtina.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Nemokamai parsisiuntę metodines rekomendacijas artimieji galės susipažinti su Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema, psichikos dienos centrais ir jų veikla, sužinoti, kokios yra nemokamos ambulatorinės paslaugos ir kaip jos teikiamos. „Labai dažnai susiduriu su atvejais, kai šeimos, ypač regionuose, nežino, kur kreiptis, todėl vienoje vietoje pateikti informaciją apie įvairius pagalbos būdus labai svarbu.
Kaip padėti artimiesiems - praktiniai patarimai
- Neneikite, neslopinkite savo emocijų, kalbėkitės su kitais šeimos nariais.
- Jei esate vienas, dalinkitės su tais, kas gali jus išklausyti, padėti.
- Susirinkite žinias apie įvairias galimybes, atsižvelgdami į mokslinį patikimumą.
- Priimkite žmogiškas atsakomybės ribas ir susitelkite į tai, ką galite padaryti realiai.
- Palaikykite savo fizinę sveikatą: miegas, poilsis, tinkamas maistas, buvimas gryname ore.
- Įsitraukite į savitarpio pagalbos grupes ar forumus; dalyvavimas grupėse gali padėti daugumai neigiamų išgyvenimų įveikti.
Profesionalų ir institucijų vaidmuo
Specialistai, dirbantys su šeimomis, turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, nurodyti, į ką atkreipti dėmesį. Metodinės rekomendacijos specialistams nurodo, į ką atkreipti dėmesį apsilankius šeimoje, kad pagalba būtų maksimaliai tiksli ir naudinga, nešabloniška, atsižvelgiant į konkrečius sergančiojo ir šeimos poreikius.
„Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie biopsichosocialinį gydymo modelį. „Bio“ - tai medikamentai; „psicho“ - psichologinė aplinka; „socialinė“ - socialinės garantijos ir žinios, kur ir kokią pagalbą gali gauti tiek psichikos liga susirgęs žmogus, tiek ir jo artimieji. Jei kuri nors pagalbos dalis neveikia, tiek paciento, tiek šeimos būklė blogėja.“
Kaip pagerinti pagalbos prieinamumą
- Didinti informuotumą apie dienos centrų, ambulatorinių paslaugų ir savitarpio grupių veiklą, ypač regionuose.
- Mažinti biurokratines kliūtis ir gerinti bendradarbiavimą tarp socialinių ir sveikatos priežiūros institucijų.
- Užtikrinti lengvą prieigą prie profesionalios konsultacijos ir stacionarių paslaugų kritinėse situacijose.
- Plėsti šeimos edukacijos programas, teikti praktines rekomendacijas artimiesiems apie kasdienės priežiūros įgūdžių formavimą.
Emociniai procesai artimųjų patirtyje
Pačią pirmą akimirką, išgirdus žinią, patiriamas šokas, pasimetimas, nerimas, baimė prarasti savo artimą. Toliau laukia apsauginė neigimo reakcija, pyktis, derybos, depresija ir galop priėmimas. Šie etapai parodo, kad artimieji taip pat pereina sunkius emocinius procesus ir jiems reikalinga parama.
Pabaigos mintys (be užbaigiamo skyriaus)
Psichikos ligos veikia ne vien sergantį asmenį, bet ir su juo gyvenančius artimuosius, draugus, globėjus. Todėl svarbu į psichikos sutrikimus žvelgti ne vien iš sergančiojo, bet ir iš artimųjų pozicijos, kad būtų galima suprasti, kokios pagalbos reikia sergančiam asmeniui ir jo šeimai. Kai šeimos nariai jaučiasi tvirčiau, gali su artimuoju gyventi kartu ilgiau ir prasmingiau.
tags: #pagalba #psichikos #ligomis #serganciuju #artimiesiems