Viešasis administravimas yra svarbi kiekvienos demokratinės valstybės dalis ir palyginus neseniai susiformavusi studijų kryptis, kurios formavimuisi įtaką darė ne viena pasaulio valstybė.
Šio teksto tikslas - aptarti viešąjį administravimą kaip socialinį mokslą ir jo santykį su kitais socialiniais mokslais, taip pat viešojo administravimo raidą bei patį viešąjį administravimą kaip akademinę discipliną.
Viešasis administravimas kaip socialinis mokslas ir akademinė disciplina
Ilgą laiką viešasis administravimas buvo suprantamas kaip atskira mokslo šaka, tačiau jis buvo vadinamas ne viešojo administravimo mokslu, bet tiesiog administravimo mokslu, kurį sudarė viešojo administravimo mokslinė disciplina, viešoji politika ir administracinė teisė.
Viešasis administravimas kaip akademinė disciplina apima viešųjų valstybės sprendimų įgyvendinimo būdus, viešųjų paslaugų administravimą, administracinių sprendimų priėmimo procesų tyrimą ir viešojo sektoriaus institucijų valdymo tobulinimą.
Ryšys su politikos mokslais
Viešasis administravimas kaip viešųjų valstybės sprendimų įgyvendinimo būdas yra labai glaudžiai susijęs su politikos mokslais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų apžvalga
Politologija (taip pat politikos mokslas arba politikos mokslai) yra socialinis mokslas nagrinėjantis politikos teoriją ir praktiką, aprašantis ir analizuojantis politines sistemas ir politinį elgesį.
Terminas kilęs iš senosios graikų kalbos žodžio polis - „miestas, valstybė“, išvestinis žodis politikos tarp kitų reikšmių turi ir piliečio, dalyvaujančio sprendžiant miesto-valstybės reikalus, prasmę.
Viešasis administravimas kaip viešųjų sprendimų įgyvendinimo mechanizmas yra susijęs su politinių sprendimų turiniu, o viešojo administravimo struktūrą lemia valstybės istorinės bei geografinės aplinkybės, valstybės kultūros išsivystymo bei konstitucinės sąrangos ypatybės.
Politikos mokslai kaip neatskiriama viešojo administravimo dalis labiausiai akcentuojama prancūzų viešojo administravimo mokyklos modelyje.
Ryšys su administracine teise ir teisės mokslais
Administracinė teisė ir teisės mokslai sudaro vieną iš pagrindinių viešojo administravimo intelektualinių šaltinių, nes administracinė teisė reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, sprendimų priėmimo procesus ir institucijų atsakomybes.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai viešajame administravime
Nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija išgrynino viešojo administravimo turinį, iš dalies susiaurindamas viešojo administravimo sritis ir kai kurias sritis reglamentuodamas kaip veiklą, kuri nors ir privalomai vykdoma visuose viešojo administravimo subjektuose, tačiau taip pat gali būti vykdoma ir privačiuose subjektuose.
Taip pat nustatytas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas tam tikrų teisinių formų viešojo administravimo subjektams.
Ryšys su vadybos, organizacijų studijų ir žmogiškųjų išteklių mokslais
Siekiant tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų valdymą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras, svarbu taikyti vadybos ir organizacijų studijų principus.
Nors išskiriami tik trys svarbiausi mokslai, darančius įtaką viešajam administravimui, tačiau viešojo administravimo mokslo formavimuisi bei raidai taip pat nemažą įtaką turi socialiniai, kultūriniai, istoriniai veiksniai, organizacijų turimi žmogiškieji ištekliai ir daugybė kitų faktorių.
Viešųjų paslaugų administravimo tobulinimas, viešųjų paslaugų sąvokos tikslinimas ir administracinių sprendimų priėmimo proceso konkretizavimas yra vadybos ir organizacinio valdymo klausimai, kuriuos nagrinėja šios kryptys.
Taip pat skaitykite: socialinės-ekonominės aplinkos įtaka viešiesiems projektams
Viešųjų paslaugų, informacijos ir administracinio proceso ryšiai
Tikslinti viešųjų paslaugų administravimą, tikslinti viešosios paslaugos sąvoką, kad būtų galima lengviau identifikuoti viešąsias paslaugas ir jas atskirti nuo administracinių paslaugų ir kitų funkcijų - tai praktiniai klausimai, reikalaujantys teisinio ir administracinio reguliavimo suderinimo.
Patobulintas asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo reglamentavimas, atsisakant perteklinio prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, numatant, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinės pagal Viešojo administravimo įstatymą ir Vyriausybės patvirtintas taisykles ar kitus įstatymus įgyvendinančius teisės aktus.
Įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose įtvirtinant tik materialines normas, susijusias su dokumentų pateikimo būdais ir prašymų ar skundų nenagrinėjimo pagrindais, siekiama supaprastinti procedūras ir pašalinti perteklinį reglamentavimą, kuris trukdė efektyviam administravimui.
Teisiniai pokyčiai ir viešojo administravimo reforma
Priimta Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m., atspindi bandymą išgryninti viešojo administravimo mastą ir patikslinti sąvokas, kad jos būtų vienodai suprantamos.
Nauja Viešojo administravimo įstatymo redakcija įstatymų leidėjas išgrynino viešojo administravimo turinį, taip pat viešojo administravimo sritys papildytos nauja sritimi - administracinių sprendimų priėmimu, kartu pakeičiant administracinio sprendimo sąvoką, šią prilyginus buvusiai individualaus administracinio akto sąvokai, ir detaliau reglamentuojant administracinių sprendimų priėmimo procesą.
Tai reiškia, kad vien viešojo administravimo veiklos vykdymas savaime neleis tam tikro subjekto priskirti viešojo administravimo subjektų grupei, o aiškesnės ribos padeda atskirti viešojo ir privataus sektoriaus funkcijas.
Istoriniai ir kultūriniai veiksniai viešojo administravimo raidai
Viešojo administravimo struktūrą lemia valstybės istorinės bei geografinės aplinkybės, valstybės kultūros išsivystymo bei konstitucinės sąrangos ypatybės.
Viešasis administravimas yra formavęsis skirtingose pasaulio valstybėse įvairiais keliais, todėl jo raida ir mokslinio tyrimo pobūdis priklauso nuo šalies tradicijų, institucinių modelių ir teisinių sistemų.
Viešasis administravimas ir kiti socialiniai mokslai
Nors dažnai išskiriamos trys pagrindinės mokslo šakos, darančios įtaką viešajam administravimui - viešojo administravimo mokslinė disciplina, viešoji politika ir administracinė teisė - praktikoje viešajam administravimui įtaką daro ir sociologija, ekonomika, psichologija, istorija bei kultūrologija.
Sociologija padeda suprasti visuomenės struktūras ir viešojo elgesio modelius, ekonomi ka vertina viešųjų paslaugų efektyvumą ir kaštus, psichologija tyrinėja institucijų veiklos žmogaus aspektus, o istorija ir kultūrologija suteikia kontekstą valdymo sprendimams.
Praktiniai administracinio reguliavimo tikslinimai
Siekiant tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų valdymą, svarbu išgryninti viešojo administravimo mastą, patikslinti viešojo administravimo, administracinio reglamentavimo ir viešųjų paslaugų sąvokas, kad jos būtų vienodai suprantamos.
Taip pat būtina konkrečiau reglamentuoti administracinių sprendimų priėmimo procesą, atsisakyti perteklinio prašymų pateikimo ir nagrinėjimo reglamentavimo, tikslinti kitas teisinio reguliavimo nuostatas, atsižvelgiant į praktinio taikymo problemas ir atnaujinti ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reglamentavimą.
Lentelė: Viešojo administravimo ryšio su mokslais santrauka
| Socialinis mokslas | Ryšys su viešuoju administravimu |
|---|---|
| Politologija | Viešųjų sprendimų turinys ir politinių sistemų įtaka administravimo struktūroms |
| Administracinė teisė | Teisinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, viešųjų paslaugų teisinis pagrindas |
| Vadyba ir organizacijų studijos | Institucijų valdymo modeliai, žmogiškųjų išteklių valdymas, efektyvumo didinimas |
| Sociologija | Visuomenės struktūros ir viešo elgesio analizė |
| Ekonomika | Viešųjų paslaugų finansavimas ir efektyvumo vertinimas |
Akademinė disciplinos raida ir praktikos implikacijos
Viešasis administravimas kaip akademinė disciplina nagrinėja viešojo sektoriaus institucijų veiklą, administracinių sprendimų priėmimo procesus ir viešųjų paslaugų administravimą.
Naujas teisinis reguliavimas ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai padeda aiškiau apibrėžti viešojo administravimo sritis, reglamentuoti administracinių sprendimų priėmimą ir supaprastinti asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimą.
Aiškesnės nuostatos padeda praktiškai identifikuoti viešąsias paslaugas, atsirinkti jas nuo administracinių paslaugų ir kitų funkcijų, o tai sudaro prielaidas efektyvesniam ir skaidresniam viešojo sektoriaus valdymui.
Viešojo administravimo mokslui svarbu atsižvelgti tiek į teorines žinias, gaunamas iš politikos, teisės ir vadybos, tiek į praktinius aspektus - administracinių procedūrų supaprastinimą, institucijų modernizavimą ir viešųjų paslaugų prieinamumo gerinimą.
tags: #viesojo #administravimo #disciplinos #rysys #su #kitais