Autizmas: Naujausi Tyrimai ir Perspektyvos

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris gali paveikti elgesį, socialinius įgūdžius ir psichoemocinę būseną. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Nors žodį „autizmas” girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Vienas iš dažniausių mitų - kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs.

Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Pažvelkime į naujausius tyrimus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, kurios gali padėti autizmu sergantiems asmenims ir jų šeimoms.

Autizmo Paplitimas ir Statistika

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų.

Lietuva - ne išimtis. 2013-2017 metų naujai nustatytų autizmo sutrikimų duomenys rodo, kad autizmo sutrikimų Lietuvoje daugėja sparčiau nei pasaulyje ir per artimiausius 5-10 metų autizmo sutrikimus turinčių vaikų oficialus skaičius irgi sieks 1,5-2 proc., o tai reiškia, kad autizmo sutrikimus Lietuvoje turės apie 10 tūkst.

Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime

Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus.

Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Svarbu pabrėžti, kad vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Pavyzdžiui, melagienoje rašoma, kad „daugiau nei 300 tyrimų duomenis apibendrinantis“ pranešimas „Autizmo spektro sutrikimo veiksniai“ (angl. „Determinants of Autism Spectrum Disorder“) paskelbė, kad „pagrindinis ir reikšmingiausias modifikuojamas autizmo rizikos veiksnys yra ankstyvas ir kombinuotas vaikystės skiepijimas“. Tai yra melas, nes skirtingi didelės apimties tyrimai, tyrę milijonų vaikų reakciją į įvairias vakcinas, nenustatė, kad vakcinos gali sukelti autizmą.

Vienas Kalifornijos tyrimas teigia, kad motinoms, gyvenančioms netoli greitkelių ir susidūrusioms su tarša, išmetamosiomis dujomis, gyvsidabriu ir sunkiaisiais metalais, padidėja rizika susilaukti autizmu sergančio vaiko. Taip pat, jau seniai žinoma, kad autizmu sergančių vaikų smegenys ne tik sugenda ir sutrinka, bet ir 95 % autistiškų vaikų turi virškinimo trakto problemų.

Ankstyvieji Autizmo Požymiai ir Diagnostika

Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.

Būdingiausi požymiai yra šie:

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

• Nesidomėjimas bendravimu
• Vėluojanti kalbinė raida
• Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams
• Riboti interesai
• Nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais
• Nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais
• Pasikartojantys judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas)
• Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams)

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Autizmo Testas Suaugusiems

Autizmo testas suaugusiems atliekamas taikant praktines užduotis, pacientui skiriant specialų klausimyną, arba žodines - pacientui kalbantis su specialistu tyrimo interpretacijai reikšmingomis temomis. Atliekant testą, stebimas paciento elgesys, kūno kalba ir jo valdymas, komunikaciniai ir socialiniai įgūdžiai, dėmesio sukaupimas, emocines reakcijas į dirgiklius ir prisitaikymas prie pokyčių, pojūčių (skonio, uoslės ir lytėjimo) atsakas, verbalinį ir neverbalinį bendravimą.

Įvertinus klausimyno duomenis, stebėjimo ir apklausos būdu gautus rezultatus, pateikiamas testo vertinimas ir diagnozės (ne)buvimas. Siekiant tiksliai nustatyti diagnozę, gali būti skiriami papildomi tyrimai.

Nustatymas suaugus gali padėti suprasti, kad varginantys sunkumai kyla ne dėl asmeninio nesugebėjimo, o dėl biologinių priežasčių. Tuomet tampa daug lengviau priimti save ir įveikti iki tol kamavusias neigiamas emocijas, pavyzdžiui, nevisavertiškumo jausmą.

Autizmo Gydymo ir Terapijos Metodai

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.

Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti

Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.

Taigi, kokie gydymo metodai gali būti taikomi? Štai keletas iš jų:

• Psichologinės ir pedagoginės priemonės (Welch valdymo terapija, Valdeno metodas, ABA metodas, Galler modelis ir daugelis kitų)
• Delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos
• Ergoterapija (padeda įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius)
• Sensorinė integracija (padeda valdyti sensorinius iššūkius)

Kamieninės Ląstelės ir Autizmas

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia kamieninių ląstelių terapija autizmui gydyti. Šioje srityje atliekami tyrimai rodo, kad regeneracinė medicina gali būti veiksminga kai kuriems autizmo spektro vaikams. Vis dėlto, svarbu paminėti, kad mokslo žinios apie tai iš esmės dar tik kuriamos, o gydymas padeda ne visiems vaikams. Be to, tai brangi procedūra, o kai kuriose šalyse šis gydymas laikomas neteisėtu.

Visuomenės Požiūris ir Parama Autizmu Sergantiems Asmenims

Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje. Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Todėl, labai svarbu nelaukti ir kreiptis į specialistus pastebėjus nerimą keliančius požymius.

Autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs, tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis. Jie pasižymi susikoncentravimu į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei.

Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą. Todėl, labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio ir skirkite tiems dalykams, kurie jį domina.

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Pasidalinkite šiuo straipsniu.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su specialistais.

Lentelė: Autizmo požymiai ir elgesio ypatumai

Požymis	Aprašymas
Socialiniai sunkumai	Sunku suprasti socialinius signalus, palaikyti pokalbį, užmegzti draugystę.
Komunikacijos sunkumai	Vėluojanti kalbinė raida, sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes.
Pasikartojantis elgesys	Stereotipiniai judesiai, lingavimas, padidėjęs rutinos poreikis.
Sensorinis jautrumas	Jautrumas garsams, šviesai, kvapams ar tekstūroms.
Riboti interesai	Per didelis susidomėjimas specifinėmis temomis.

tags: #autizmas #naujas #poziuris