Vis daugiau žmonių Lietuvoje pasiryžta pradėti savo veiklą - kurti tai, kas jiems prasminga, reikalinga jų aplinkai ar išpildo seną svajonę. Tačiau viena pagrindinių kliūčių pradedantiesiems verslininkams išlieka ta pati: finansavimas. Laimei, Lietuvoje yra įvairių galimybių gauti finansavimą socialiniam verslui, pradedant valstybės parama ir baigiant alternatyviais finansavimo šaltiniais.
Alternatyvūs finansavimo šaltiniai
Tradiciniams bankams tampant vis konservatyvesniems, mažoms ir vidutinėms įmonėms (SVV) tenka ieškoti greitesnių ir lankstesnių sprendimų. Verslo paskolų rinkoje vis labiau įsitvirtina alternatyvūs finansuotojai. Panašiose situacijose atsidūrę verslininkai dalijasi gerąja patirtimi apie alternatyvų finansavimą: paskolas verslui teikiančias įmones, skolos fondus, sutelktinio finansavimo platformas, kitus alternatyvius finansuotojus.
Valstybės parama per INVEGA
Tokio tipo pagalbą siūlo ir valstybė - INVEGA sukūrė ir administruoja populiarias alternatyvaus finansavimo priemones: investavo į įvairius rizikos ir privataus kapitalo fondus, iš kurių atliekamos milijoninės investicijos, taip pat verslui siūlo paskolas „Avietė“ ir „Alternatyva“, kurios yra teikiamos per partnerius. Šias paskolas teikiančių bendrovių atstovai pažymi, jog toks alternatyvus finansavimas ypač patrauklus jaunam, mažam ir socialiniam verslui.
Sutelktinis finansavimas
Sutelktinis finansavimas yra alternatyvus būdas verslui gauti finansavimą. Per sutelktinio finansavimo platformas (SFP) galima investuoti į jose viešai paskelbtus įvairius verslo projektus. SFP valdo sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO). Lietuvoje šiuo metu jų yra 18. Operatorių veiklą prižiūri Lietuvos bankas Sutelktinio finansavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvoje vykdyti veiklą gali tik į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įtraukti SFPO.
Sutelktinio finansavimo paskirtis
Svarbiausia sutelktinio finansavimo paskirtis - pritraukti lėšų verslo projektams, t. y. gauti paskolų, parduoti išleistus vertybinius popierius. Svarbu žinoti, kad finansuojamas projektas turi turėti parengtą finansavimo planą, o surinktos lėšos negali būti naudojamos vartojimo poreikiams tenkinti. Taip pat būtina žinoti, jog sutelktiniu finansavimu nelaikoma veikla, skirta labdarai ir (arba) paramai gauti.
Taip pat skaitykite: Nauji iššūkiai socialinės apsaugos srityje
Sutelktinio finansavimo platformos ir jose suteikiamos paskolos ypač naudingos verslams, kuriems reikia papildomos injekcijos pinigų srautams suvaldyti ar pasinaudoti naujomis galimybėms: plėsti paslaugas, produkciją, pritraukti naujus klientus ar žengti į naujas rinkas. Investavimas į projektus yra paprastas: prisiregistravus prie sutelktinio finansavimo operatoriaus platformos galima investuoti į pavienes paskolas arba suformuoti portfelį pagal pasirinktus kriterijus, į kurį investuojama automatiškai. Pastarasis variantas itin patogus, kadangi nereikia prisijungti prie platformos kiekvieną kartą kai norite investuoti į naują paskolą.
Sutelktinio finansavimo platformos operatorius atsakingas už visą finansavimo ciklą: nuo reikiamų dokumentų surinkimo, iki paraiškos analizės, pinigų išmokėjimo ir darbo su paskolas grąžinti vėluojančiais verslais.
Faktoringas
Alternatyvūs finansuotojai teikia finansavimą daugybe formų: verslo paskolas, kredito linijas ir kt. Vienas iš tokių būdų - finansavimas faktoringu. Pasak Justo Šaltinio, bendrovės „Factris LT1“ direktoriaus, į faktoringo paslaugą įeina visas papildomų paslaugų paketas: faktoringo sandorio rizikos vertinimas, kliento užsakovų finansinės būklės monitoringas, gautinų sumų ir skolų administravimas, o papildomai apdraudus gautinas sumas - ir prekinio kredito draudimas su 100 proc. išieškojimu, jei užsakovas (pirkėjas) tampa nemokus.
„Faktoringo teikėjas, pavyzdžiui, mūsų finansų įstaiga, „nuperka“ įmonės sąskaitas, kurias su 30-120 d. atidėjimu ji išrašo kitoms įmonėms. Taip įmonei suteikiama apyvartinių lėšų greičiau, nei kad sąskaitą apmokėtų pirkėjas. Pavyzdžiui, jei sutartyje numatyta, kad pirkėjas sąskaitą pardavėjui už suteiktas prekes ar paslaugas apmokės per 60 d., tai faktoringo teikėjas savo klientams tokias sąskaitas paprastai apmoka per 1 darbo dieną. Taip operatyviai lėšas gavusi įmonė-pardavėja jas gali tuoj pat įdarbinti: įsigyti reikalingų žaliavų kitiems gaminiams gaminti, atnaujinti įrangą, padengti kasdienes išlaidas ir t. t. O vėliau pagal sutartą atidėjimo terminą įmonės užsakovai-pirkėjai sąskaitą apmoka faktoringo teikėjui“, - pasakojo J.Šaltinis.
Anot „Factris LT1“ vadovo, alternatyvus finansavimas ypač aktuali pagalba smulkiajam ar vidutiniam, ypač sparčiai augančiam, dirbančiam su stipriais užsakovais, verslui. Tokiam jaunam ir bent 6-12 mėnesių veiklos istorijos neturinčiam verslui beveik nėra galimybių gauti finansavimą iš tradicinių šaltinių, pavyzdžiui, bankų.
Taip pat skaitykite: Socialinės apsaugos sistema Lietuvoje
Faktoringo bendrovei ypač svarbus kliento-pardavėjo partneris, jo verslo istorija ir skaičiai. Anot pašnekovo, norint pasinaudoti faktoringo paslauga pirmiausia reikia įsivertinti poreikius, pasiruošti naujausias finansines ataskaitas bei informaciją apie vieną ar kelis pirkėjus, su kuriais įmonė dirba ir kurių sąskaitoms finansuoti nori panaudoti faktoringo.
Sėkmės istorijos
„Sakartvelo maistas“
Padėjo išgyventi karantiną Kartvelų virtuvės patiekalais vilniečius ir miesto svečius džiuginantis restoranas „Sakartvelo maistas“ įkurtas 2020 m. pavasarį. Kaip liūdnai pajuokauja jo direktorė Daiva Narbutienė - pačiu „tinkamiausiu“ metu, vos prasidėjus pandemijai. Išpildyti svajonę ir atidaryti maitinimo įstaigą jai pavyko pasinaudojus alternatyviu finansavimu. Jaunas verslas kreipėsi į vieną iš sutelktinio finansavimo platformų operatorių ir gavo 4 tūkst. eurų paskolą. Baigus ją išmokėti bendrovė kreipėsi dėl dar vienos - 6 tūkst. eurų vertės paskola šįkart buvo suteikta pagal INVEGOS priemonę „Avietė“.
„Juokingos tos mūsų sumos, tačiau buvo be galo reikalingos būtent tuo metu. Gauti pinigų iš bankų nepavyko - atsitrenkėme kaip į sieną, net mažesni bankai nenorėjo duoti. Iš dalies juos suprantu - restoranų verslas rizikingas, o dar pandemija. Pati esu daug metų dirbusi viename iš Lietuvoje veikiančių bankų, todėl žinau, jog su jaunais verslais niekas nenori turėti reikalų“, - teigė D.Narbutienė.
Tačiau būtent mažiems ir jauniems verslams labai svarbu turėti galimybę pasiskolinti greitai. O sutelktinio finansavimo platformos ir jų siūlomos alternatyvaus finansavimo galimybės tai ir suteikia. „Nepaisant visų karantinų, mes dirbome. Turėjome vieną tikslą - neužsidaryti, kad žmonės mūsų nepamirštų. Gauta finansinė pagalba tam padėjo - galėjome išgyventi sunkiausią laiką, kai ruošėme maistą tik išsinešimui“, - prisiminė verslininkė.
„Lauko darželis“
Kad ne tik standartinė banko paskola ar valstybės subsidija leidžia išspręsti įvairias kasdienes problemas ir planuotis ateitį įsitikino Vilniuje veikiančios viešosios įstaigos „Lauko darželis“ įkūrėjas Žilvinas Karpis. Socialinį verslą - privačią mokyklą - turintis vyras pasakojo ne vieną kartą pasinaudojęs alternatyvia pagalba verslui. Paskutinė paskola, gauta pernai pagal INVEGOS priemonę „Alternatyva“, buvo skirta darželio plėtrai - įkurtos papildomos grupės.
Taip pat skaitykite: Globos namų reforma
„Apie „Alternatyvos“ paskolas sužinojau iš pažįstamų, kurie jau buvo naudojęsi ir rekomendavo, kaip efektyvų būdą gauti pinigų, kai jų reikia čia ir dabar. Kai jau ir pats turiu patirties, galiu patvirtinti, kad tai tikrai labai patogus ir greitas kelias socialiniams verslams, kurių dažnas yra viešoji įstaiga, kaip kad mes, „užlopyti skyles“ ir ištverti sunkiausius momentus, o atsigavus plėstis“, - patirtimi pasidalijo Ž.Karpis.
Pašnekovo teigimu, be kitų privalumų, jis išskyrė ir integruotus nuotolinius sprendimus. „Visus dokumentus buvo galima pateikti nuotoliniu būdu, pasirašyti mobiliuoju parašu, pats procesas (nuo pridavimo iki pinigų atsiradimo sąskaitoje) užtruko ne ilgiau kaip kelios paros. Tai didžiulis patogumas, kai dirbi sau ir neturi prabangos daug laiko skirti ne tiesioginei veiklai“, - tikino darželio įkūrėjas.
Valstybės požiūris į alternatyvų finansavimą
Valstybė mato alternatyvaus finansavimo poreikį ir prieš keletą metų pradėjo skatinti alternatyvaus finansavimo rinką Lietuvoje. INVEGA turi dvi sėkmingai veikiančias paskolų priemones „Alternatyva“ ir „Avietė“. Pastaroji priemonė Europos mastu pripažinta sėkmės pavyzdžiu. Jos gerąja praktika naudojamasi kitose Europos Sąjungos šalyse.
Pasak INVEGOS generalinio direktoriaus pavaduotojos ir Verslo plėtros direktorės Ingos Beiliūnienės, priemonės „Alternatyva“ ir „Avietė“ skirtos smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams, kurie negali pasiskolinti iš tradicinių finansuotojų arba kuriems lėšų reikia greitai. Paskolos „Alternatyva“ atveju, verslininkai gali pasiskolinti savo verslo poreikiams už ne didesnes kaip 7 proc. palūkanas iki 60 mėn. terminui. Finansavimas teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Paskolas „Avietė“ įmonės gali gauti apyvartiniam kapitalui finansuoti arba investicijoms. INVEGA skiria iki 40 proc. lėšų arba ne daugiau nei 10 000 Eur, o likusią paskolos sumą finansuoja sutelktinio finansavimo platformų investuotojai.
„Paskolų finansavimas privačių investuotojų ir valstybės lėšomis padeda verslui dar greičiau gauti paskolas rinkos sąlygomis. Be to, įmonės, gavusios paskolas ir pateikusios paraiškas INVEGAI, gali gauti iki 95 proc. palūkanų kompensaciją ir susimažinti palūkanų naštą“, - teigė INVEGA atstovė.
„Alternatyvos“ paskolos yra labai populiarios. Šiuo metu jomis jau pasinaudojo 1318 įmonių, kurioms suteikta paskolų už 106 mln. eurų (valstybės dalis sudaro 101 mln. eurų). „Avietės“ paskolomis pasinaudojo 860 įmonių. Jos gavo 15 mln. eurų finansavimą, kuriame 8 mln. eurų yra valstybės pinigai.
Augantį alternatyvaus finansavimo poreikį mato ir bankų sektorius. Kaip nurodė Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jovita Aleksiūnė, alternatyvus finansavimas daro akivaizdų teigiamą poveikį ekonomikai - nauji finansiniai modeliai sukuria ne tik naujas galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui, bet ir sąlygas efektyvesnei ūkio subjektų konkurencijai, taip prisidėdamas prie ekonomikos augimo ir padėdamas smulkiajam verslui įsitvirtinti atitinkamoje rinkoje.
„Pavyzdžiui, sutelktinis finansavimas taip pat skatina inovacijas, didina visuomenės įsitraukimą į projektų įgyvendinimą, sukuria finansuotojams galimybes investuoti į projektus, kuriuos jie pasirenka patys savo investicijoms, prisideda šviečiant visuomenę, kadangi sudaro sąlygas jos nariams tiesiogiai ir nesudėtingai valdyti savo investicijas“, - sakė J.Aleksiūnė.
Finansavimo galimybės 2025 metais
Kokia parama verslui 2025 metais yra prieinama realiai? Vietos veiklos grupių (VVG) kvietimai yra vienas iš labiausiai prieinamų šaltinių, kurie padeda finansuoti smulkius verslus regionuose. VVG parama dažniausiai skiriama ne žemės ūkio veiklai: mažoms dirbtuvėms, paslaugų verslams, amatininkystei, kaimo turizmui, socialiniam verslui ar vietos infrastruktūros gerinimui. Finansavimas gali siekti nuo 5 000 iki 100 000 eurų, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir konkrečios VVG strategijos.
2025 metų rugpjūtis ir rugsėjis - puikus laikas pradėti ruoštis paraiškai, nes būtent šiuo laikotarpiu dauguma VVG skelbia naujus kvietimus. Kadangi kiekviena VVG turi savo prioritetus, tikslus ir finansavimo sąlygas, svarbu ne tik žinoti apie kvietimą, bet ir suprasti, ar jūsų verslo idėja jį atitinka.
Be VVG, Lietuvoje taip pat veikia įvairios paskolų ir kompensacijų priemonės, kurios padeda įsigyti įrangą, įsirengti patalpas, grąžinti dalį darbuotojų atlyginimų ar sumažinti kitas veiklos pradžios sąnaudas. Verslo pradžios finansavimas nebūtinai turi būti vien subsidija - dažnai galima derinti keletą skirtingų priemonių ir taip užtikrinti stabilų startą.
Paramos programos
Kai kurios šalys teikia įvairias finansavimo galimybes per valstybines paramos programas. Tai gali būti subsidijos, paskolos su mažomis palūkanomis ar kitos formos parama, skirta skatinti verslo plėtrą arba tam tikrus projektus. Jei ketinate pasinaudoti valstybinėmis paramos programomis, svarbu būti gerai informuoti apie šias programas ir atitikti jų reikalavimus.
Finansinės priemonės „Verslumo skatinimas 3“ tikslas - paskatinti verslumą ir savarankišką užimtumą, suteikiant palankias finansavimo galimybes jaunam verslui. Ši priemonė orientuota į įmones, kurios yra registruotos ir veikia ne ilgiau kaip vienerius metus. Kreditai teikiami iki 2027 m.
ES investicijos
2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradėjo naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas - beveik 8 mlrd. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. Pasinaudoti ES investicijų finansavimo galimybėmis galite sekdami esamus es investicijų kvietimus.
Lentelė: INVEGA paskolų priemonės
| Priemonė | Tikslas | Suma | Palūkanos |
|---|---|---|---|
| Alternatyva | Verslo poreikiams | Iki 60 mėn. terminui | Ne didesnės kaip 7 proc. |
| Avietė | Apyvartiniam kapitalui arba investicijoms | Iki 40 proc. arba ne daugiau nei 10 000 Eur | Nustatomos rinkos sąlygomis |
tags: #finansavimas #socialiniam #verslui