Nuo 2010 m. balandžio 1 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos nedarbingumo pažymėjimus išduoda tik per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS). Tai nustatyta Vyriausybei pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems nutarimų pakeitimams.
Šis sprendimas palengvina gyventojams ir gydytojams nedarbingumo pažymėjimų išdavimą bei užbaigimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad naudą pajus taip pat ir darbdaviai. Per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą internetu jie galės gauti informaciją apie savo darbuotojų nedarbingumo laikotarpius, buhalteriai nebeturės vežioti nedarbingumo pažymėjimų į „Sodros“ teritorinius skyrius.
Gydymo įstaigoms nereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, o gydytojui pildant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą dalis laukų užsipildys patys, tad bus sugaištama mažiau laiko. Nesunkios ligos atveju gydytojas galės užbaigti nedarbingumą, žmogui ir neatvykus į polikliniką antrą kartą, dėl to sumažės eilės. Be to, naudojantis EPTS ligos pašalpą bus galima paskirti greičiau nei per 15 dienų.
Taigi, kaip elgtis su elektroniniu nedarbingumo pažymėjimu? Štai keletas patarimų ir situacijų:
- Darbuotojo veiksmai: Darbuotojas paskambina ir praneša, kad susirgo ir gavo el. biuletenį.
- Darbdavio veiksmai: Prisijungiama prie Sodros, pasižiūrima ir atsispausdinama ta lentelė kaip biuletenio šaknelė prie tabelių prisisegti. Kitą tokį atspausdintą nešama buhalterijai, kad jau gali paskaičiuoti, kai ateis ta paskutinė diena (nes anksčiau Sodros sistema nepriims).
Tačiau, pasitaiko ir klaidų. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Na o jei darbuotojas paskambina per pietų pertraukėlę ir pasako, o išsiblaškiusi darbuotoja (tegul administratorė) pamiršta, jog darbuotojas taip 'pranešė' apie savo nedarbingumą ir niekas nepateikia to NP-SD pranešimo per 10 dienų. Kur darbuotojui ieškoti teisybės, jis sakys aš gi pranešiau! Todėl manau, jog darbuotojo 'pranešimas' įmonei apie gautą elektroninį nedarbingumą turėtų būti įforminamas raštiškai - prašymu, segama į atskirą papkutę. Bet kada iškilus 'pateikimo-nepateikimo' klausimui visi atsakymai bus joje.
Taigi, kiekviena įmonė, atsižvelgdama į savo specifiką bei savo administratorės asmenines savybes, nustato savo tvarką. Raštu, e-paštu, žmona skambina ar pan. Nereikia manyti, jog yra kokių nors universalių receptų visiems gyvenimo atvejams.
Pas mus Sodroje paaiškino taip, kad formą NP-SD reikia užpildyti tada, kai jau žmogus nori gauti pašalpą ir pildo prašymą. Pvz., pas mane darbuotoja prabuvo mėnesį, nors ir toliau serga, aš užpildžiau, nunešė prašymą ir gavo pinigus. Dabar prabus vėl apie mėnesiuką ir vėl taip pat.
Jei užpildžius NP-SD dėl nėštumo atostogų, rodo klaidą "nenurodytas pranešimo pateikimo priežasties atvejis 1 lape", patikrinkite, ar teisingai užpildytas B6 laukelis. Manoma, kad ten tik ligos atveju, neskiriant pašalpos, priežastis rašoma.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Sodra gali susekti, jei ligonis buvo ES šalyje, ypač jei skrido lėktuvu. Jie turi kažkokį sąryšį su lėktuvų keleivių registracijos sistema ar pan.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Jei įmonėje retai sergama, procesas nuo darbuotojo el. nedarbingumo pažymėjimo gavimo iki Sodros pašalpos skyrimo gali atrodyti sudėtingas. Štai keli klausimai ir atsakymai:
- Kada gydytojas turi išrašyti el. nedarbingumo pažymėjimą, kai žmogų paguldo į ligoninę? Jei darbuotojas pranešė, kad jis ligoninėje, tačiau prisijungiant prie EDAS nematoma info apie darbuotojo laikinąjį nedarbingumą, tai gali būti dėl to, kad ligoninės dar išrašo popierinius biuletenius.
- Kada darbuotojas turi apskaičiuoti ligos pašalpą už pirmąsias 2 d. d. ir pateikti NP-SD? Kai darbuotoją išrašys iš ligoninės ir išduos el. nedarbingumo pažymėjimą.
- Jei darbdavys suteikia darbuotojui 100 proc. pašalpą už pirmąsias 2 d. d., ar jis turi parašyti įsakymą dėl pašalpos skyrimo?
- Iš darbuotojo reikalaujama tik užpildyti prašymą skirti ligos pašalpą ir tiek? Taip, darbuotojas užpildo prašymą Sodrai.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ ir „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimai parengti įvertinus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas. Jais patikslinamos nuostatos dėl socialinio draudimo kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo metodikos bei reikalavimai motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydžiams apskaičiuoti.
Sveikatos priežiūros ir Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose elektroninio nedarbingumo pažymėjimo sistema turi būti sukurta ir įdiegta remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-2012 metų programa.
Diegiant naująją sistemą, nutarta, jog „Sodra“ kompensuos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms faktines saugaus elektroninio parašo įsigijimo išlaidas, neviršijančias 100 litų už vieną išduodamą saugų elektroninį parašą. Šiuo metu nedarbingumo pažymėjimams spausdinti „Sodra“ skirdavo per metus apie milijoną litų.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius aspektus:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
| Veiksmas | Atsakingas | Pastabos |
|---|---|---|
| Pranešimas apie nedarbingumą | Darbuotojas | Geriausia raštu |
| Patikrinimas EDAS sistemoje | Darbdavys | Informacija apie darbuotojo nedarbingumą |
| NP-SD formos pildymas | Darbdavys | Kai darbuotojas kreipiasi dėl pašalpos |
| Prašymo pašalpai pateikimas | Darbuotojas | Sodrai |
Vienas dalykas, kurio niekada neturėtumėte daryti, jei išeinate medicininių atostogų
tags: #ar #galima #atsispausdinti #nedarbingumo #pazymejima