Šiame straipsnyje panagrinėsime socialinio lagerio žlugimo priežastis, atsižvelgiant į istorinius ciklus, kairiųjų idėjų raidą ir Rusijos vaidmenį šiuose procesuose.
Saturno/Neptūno Ciklai Ir Kairiųjų Idėjų Evoliution
Saturno / Neptūno ciklai susiję su kairiųjų idėjų gyvenimu bei evoliucija apskritai. Saturno / Neptūno ciklai labai tampriai siejasi su šalies, kurioje kairioji idėja įsikūnijo tiesiogiai, gyvenimu. Pirmą kartą XX amžiuje Saturnas ir Neptūnas susitiko 1917 metais rugpjūtį, kaip tik tuomet kai vyko VIII-asis Rusijos komunistų partijos (bolševikų), - tada jie vadinosi taip, - suvažiavimas, kuriame buvo nutarta, kad toliau būti taip kaip yra jau negali ir reikia revoliucijos.
Šis ciklas baigėsi ir kitas prasidėjo 1953 metais ir sutapo su SSRS vadovo Josifo Stalino mirtimi. Tada baigėsi kruvinojo bolševizmo ciklas ir prasidėjo socialistinis chruščiovinis-brežnevinis ciklas. Ne toks brutalus kaip buvęs prieš tai, tačiau vis tiek siekiantis dominuoti pasaulyje. Kairiųjų judėjimų vėliava vis dar plėvesavo virš Kremliaus, o Kremlius vis dar siekė dominuoti pasaulyje. Šis ciklas baigėsi ir dabartinis ciklas prasidėjo 1989 metais ir sutapo su viso socialistinio lagerio griūtimi ir komunistų partijos dominavimo SSRS ribose pabaiga.
Šiuo metu į pabaigą eina putinistinis kagėbistinis (arba FSB -stinis) ciklas.
Socialistinio lagerio žemėlapis
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Rusijos Transformacijos Ciklų Pabaigoje
Dabar reikia atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta su Rusija kiekvieno ciklo pabaigoje. Tos ciklo dalies metu Rusija, kaip socialinių ir ekonominių ryšių visuma, tarsi sutrūnija, degraduoja, nusilpsta. Rusijos 1917 metais niekaip negalima palyginti su Rusija 1905 ar net 1913 metais, kai ji buvo ekonomiškai stipri šalis ir sėkmingai skynėsi kelią pirmyn. Bolševikinio ciklo pabaiga - tai pokaris. Jeigu jūs gyventumėte to meto Rusijoje (Sovietų Sąjungoje), jūs, vaizdžiai tariant, gyventumėte viename bute su dar viena ar dviem šeimomis ir turėtumėte du vatinukus (vadinamas fufaikas) - vieną kasdienai, eiti į darbą, o kitą savaitgaliui, kai galima į kiną.
Chruščiovinio-brežnevinio ciklo pabaigą jau ir aš asmeniškai prisimenu kuo puikiausiai. Vaizdžiai tariant, raudonas kaklaraištis vis dar buvo po kaklu, bet kišenėje - jau špyga. Sovietiniam režimui. Sovietinei santvarkai. Viskam sovietiniam. Ekonomika buksavo, parduotuvėse buvo eilės ir visuotinis deficitas, gamybos našumas buvo siaubingas, iš Lenkijos atvežta kramtomoji guma atrodė kaip stebuklas ir bedantė valdžia jau nieko negalėjo padaryti gimstantiems sąjūdžiams arba kitiems panašiems judėjimams.
Ir štai artėja putinistinio ciklo pabaiga. Dar šių (2024-ųjų) metų vasarą galėjo atrodyti, kad sankcijos neveikia arba veikia prastai, šešėlinis tanklaivių laivynas milijardus atveža ir visa ekonomika tik žydi ir kvepia. Dabar, žiemos pradžioje, jau atsiranda vis daugiau ženklų, kad bėda ateina į karalystę - bulvės, vaistai ir benzinas brangsta ir brangsta, iždas senka, darbo rankų trūksta, komunalinis ūkis sutrūnijęs (nes nuo sovietmečio niekas į jį neinvestavo), o patriarchą vis dažniau pakeičia antrininkai.
Maža to, daugėja ir kitų silpnumo ženklų - panašiai kaip tolimais 1989-aisiais, šalys, kurios tarsi ir turėtų likti Rusijos traukos orbitoje, iš jos iškrenta: Siriją išlaikyti jėgų nebėra, Sakartvele kilo atviras maištas prieš promaskvietišką valdžią, Moldovoje promaskvietiškos jėgos nelaimėjo, Kazachstano prezidentas į Rusijos prezidentą tiesiai prieš televizijos kameras žvelgia iš aukšto, globėjiškai, o Rumunija pareiškė, kad šalies prezidento rinkimai įtakoti tokiu mastu, kad rezultatai naikintini. Visa tai - net nekalbant apie Ukrainą, kuri kaip gigantiškas ledo laukas atskilo nuo motininio ledyno ir tuoj tuoj nuplauks šalink.
Ir dar vienas dalykas. Carinis ciklas pasibaigė Rusijos valdovo Nikolajaus II mirtimi - jis buvo nužudytas su visa šeima. Bolševikinis ciklas baigėsi šalies valdovo Josifo Stalino mirtimi - sakoma, kad insulto ištiktas jis daugiau nei parą išgulėjo savo šlapimo baloje, nes sargyba tarsi bijojo į asmenines patalpas užeiti, tarsi norėjo į jas nieko neleisti. Socialistinio ciklo pabaigoje vienas paskui kitą mirė keturi iš eilės Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniai sekretoriai. Michailas Gorbačiovas mirti tiesiog negalėjo, nes buvo fiziškai per jaunas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ir štai ateina putinistinio ciklo pabaiga. Atsiribojant nuo personalijų, tenka konstatuoti, kad šalis Rusija, kaip socialinių, ekonominių ir visokių kitokių ryšių sistema ima staigiai ir smarkiai kriošti tiesiog akyse, kad ir ką propaganda sakytų. Kartu galima mintimis apžvelgti kiek visokiausio plauko bjaurybių ir artimoje Rusijos aplinkoje, ir Artimuosiuose Rytuose, ir kitose pasaulio vietose 2025 metais liks be finansavimo arba be kitokio palaikymo ir turės suktis kaip išmano.
Kairioji Idėja XXI Amžiuje
Grįžtant prie kairiosios idėjos apskritai, pirmiausia reikia paklausti apie ką ji? Kairioji idėja yra apie teisingą gėrybių paskirstymą. XX amžiaus pradžioje buvo gamyklose triūsę vargetos pažemintieji bei nuskriaustieji, - jie kūrė pridėtinę vertą buržujams kapitalistams. Todėl būtent proletarai maištavo dėl teisingo galutinės naudos paskirstymo. O XXI amžiaus pradžioje kairioji idėja yra apie ką? Santechniką, kuris uždirba ir gyvena geriau nei universiteto dėstytojas? Tikrai ne. Įmonės darbuotoją, kuris ant dar vieno stogo montuoja dar vieną saulės bateriją? Irgi ne. Iš tiesų XXI amžiaus pradžioje kairiąją idėją atstovauja sunkiai laiptais (tebūnie lėktuvo) užlipantis senelis Joe Bidenas ir jokių savo idėjų neturinti beveidė Camala Harris. Tokia tat ir kairioji idėja.
Todėl 2025 metais stebėsime jos (kairiosios idėjos) mirtį. Ir neapsigaukime - kažkokia nauja forma ji atsigaus 2026-aisiais. O kol kas galima teigti, kad dešiniųjų pažiūrų Donaldo Trumpo atėjimą lėmė ne tiek dešiniųjų jėgų stiprybė, kiek visiškas kairiųjų jėgų (JAV demokratų) neįgalumas. Ką padarysi - ciklo pabaiga.
Todėl aš ir sakiau: 2025-ieji - tai pabaigos pradžia. Tiksli pabaiga šiame cikle - 2026 metų vasaris.
SSRS Nostalgija Rusijoje
„Levada centro“ apklausos, atliktos 2018 metais, duomenimis, SSRS nostalgija Rusijoje pasiekė 10 metų maksimumą. 2021 metų gruodį, Rusijos įsiveržimo į Ukrainą išvakarėse, dėl SSRS subyrėjimo apgailestavo 63 proc. apklaustų Rusijos gyventojų. Didžiausias SSRS besiilginčių rusų skaičius - tarp žmonių, vyresnių nei 55 metai - 84 proc. Tačiau ir tarp jaunuolių nuo 18 iki 24 metų dėl SSRS subyrėjimo apgailestauja kas ketvirtas.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Sprendžiant iš sociologinių apklausų, pozityvus požiūris į sovietinę praeitį stiprėja ne tik tarp vyresniosios kartos atstovų, bet ir tarp tų, kurie neturėjo asmeninės gyvenimo SSRS patirties. Kremlius suinteresuotas selektyviai naudoti sovietinės praeities elementus, kad sustiprintų esamą valdžią ir pateisintų autoritarinę politiką bei tarptautinę agresiją. Iš jų atsijojami valdžios institucijoms nereikalingi elementai, tarkime, masinės represijos.
Kadangi trauma liko atvira, ji vis dar kelia daug emocijų žmonėms. O propaganda naudoja šią temą, nes tai veiksminga, tai veikia. Rusijoje nebuvo kritiškų diskusijų šiomis temomis, žmonės neišreflektavo SSRS žlugimo ir po to sekusių skausmingų procesų.
Suvenyrų parduotuvė Maskvoje
Nostalgijos SSRS Priežastys Ir Pasekmės
Nostalgija SSRS manipuliuojama, siekiant užtikrinti režimo veiksmų legitimumą, įskaitant ir įsiveržimą į Ukrainą. Šio naratyvo panaudojimo sėkmė rodo: tai skausminga patirtis, trauma, kuri nebuvo išgydyta.
| Priežastys | Pasekmės |
|---|---|
| Propaganda | Režimo legitimumo užtikrinimas |
| Neišgydyta trauma | Emocinis poveikis žmonėms |
| Praeities idealizavimas | Iškreiptas pasaulio vaizdas |
"Nepanaikinome praeities prakeiksmo"
Visa mūsų psichinė visata labiau nukreipta į praeitį nei į ateitį. Praeities sudievinimą gerai išreiškia formulė „Mes turėjome didžią valstybę“. Tačiau niekas nesusimąsto apie kainą, kurią už tai sumokėjome. Ir ar apskritai galime vadinti didžia valstybe tą, kuri buvo sukurta ant kraujo ir gyveno vien smurtu ir totaline mobilizacija, su begaline vergove tiek valdant carams, tiek bolševikams - kolchozinės baudžiavos ir miestiečių registracijos forma.
Tai, kad neturime ateities vizijos, yra labai rimtas dalykas. Štai kodėl tiek daug sukasi apie praeitį ir dėl tos pačios priežasties kuriamas toks netikroviškas jos paveikslas. Mes įsivaizduojame savo kelią į ateitį, bet iš tikrųjų tai yra kelias į praeitį.
Kaip panaikinti praeities prakeiksmą? Pateikti faktus, aiškinti - ir daugeliu atvejų pasaulio vaizdas ims keistis.
tags: #socialinio #lagerio #zlugimas