Socialine ekonomine plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Projekto socialinė-ekonominė aplinka, teisinė aplinka, sprendžiamos problemos, turimi poreikiai. Projekto tikslas, sąsajos su kitais projektais, ribos, uždaviniai, tikslinės grupės, organizacija, siekiami rezultatai.
Makro ir mikro veiksniai, formuojantys projekto aplinką
Kiekviena įmonė veikia tam tikroje išorinėje aplinkoje ir yra jos veikiama. Makro aplinka - faktoriai ir jėgos, kurie įtakoja visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Jai priklauso politiniai - teisiniai, ekonominiai, socialiniai - kultūriniai ir technologiniai veiksniai. Finansų sektorius itin susijęs su makroekonomine situacija.
Bendrojo vidaus produkto augimo tempai, jo struktūros pokyčiai pagal atskiras ūkio šakas, augimo cikliškumas įtakoja įmonės veiklą, todėl, priimant strateginius sprendimus, į tai būtina atsižvelgti. Ekonomikos augimo laikotarpiu didėja įmonių poreikis skolintis, finansuojant investicinius projektus ir verslo plėtrą.
Makroekonominės sąlygos tiesiogiai lemia projektų įgyvendinimo galimybes: infliacija, palūkanų normos, kredito prieinamumas, darbo užmokesčio dinamika ir kitų sektorių raida daro įtaką tiek sąnaudoms, tiek naudingumui.
Socialinė aplinka ir jos reikšmė viešiesiems projektams
Trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaime, todėl šis sektorius glaudžiai susijęs su Lietuvos kaimu, kuriame gyvenantys gyventojai susiduria su įvairiais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kylančiais iš kaimo senėjimo, emigracijos ir socialinės atskirties problemų bei sparčių maisto vartojimo ir žemės ūkio struktūrinių pokyčių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių paslaugų apžvalga
Visuomenės aprūpinimas tinkamu, kokybišku, sveikatą gerinančiu maistu laikomas ekonominės ir socialinės gerovės veiksniu. Žemės ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių, kadangi šioje srityje gaminama produkcija, kuri būtina žmogaus poreikiams patenkinti.
Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Siūlo aplinkos ir išteklių apsaugos būdų, nagrinėja jų pritaikymo konkrečioje situacijoje galimybes.
Žiedinė ekonomika ir tvarumo vaidmuo projektuose
Žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.
Žiedinė ekonomika - tai galimybė spręsti globalias klimato kaitos problemas. Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą tausojant mūsų gamtą (aplinkosaugos tikslas). Skirtų sąvokas žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, tvarus vartojimas, rūšiavimas ir pan. Įvardintų sėkmingus žiedinės ekonomikos pavyzdžius ir naudą gamtai bei žmogui.
Antrinių žaliavų perdirbimas ir atliekų valdymas
F3.3. Paaiškina, kodėl svarbu perdirbti antrines žaliavas. F3.3. Diskutuoja apie antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. F3.3. [...] paaiškina antrinių žaliavų perdirbimo svarbą. F3.3. [...] Argumentuotai siūlo, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti.
Taip pat skaitykite: Socialiniai klausimai viešajame administravime
Vertinama vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarba lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu. Remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą.
Projekto ekonomiškumo ir naudos vertinimas
Projekto konteksto ir turinio analizės reikšmė, sprendžiant viešojo sektoriaus problemas. Projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas. Metodikos ir modelio, skirto įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį, pristatymas. Išorinio poveikio vertinimas (naudos komponentai).
Investicijų projektų alternatyvų nagrinėjimas. Investicijų projektų tipai, jiems taikytini alternatyvų analizės metodai. Projekto įgyvendinimo alternatyvos, analizės objektas ir jų įtaka viešųjų projektų planavimui. Sąnaudų ir naudos analizės etapai, struktūra. Sąnaudų efektyvumo analizės metodo taikymo prielaidos.
| Vertinimo aspektas | Turinys |
|---|---|
| Socialinė nauda | Gyventojų aprūpinimas, darbo vietos, sveikata, socialinė įtrauktis |
| Ekonominė nauda | BVP augimas, pramonės sektorių pajamos, investicijų grąža |
| Aplinkos apsauga | Atliekų mažinimas, išteklių taupymas, žiedinės ekonomikos sprendimai |
| Finansinė analizė | Investicijų srautai, diskonto norma, rizikų vertinimas |
Finansiniai rodikliai, rizika ir finansavimo galimybės
Projekto lėšų srautų (investicijos, investicijų likutinė vertė, veiklos pajamos, veiklos išlaidos, mokesčiai ir finansavimas) vertinimas. Investicijų bei kapitalo finansiniai rodikliai, projekto gyvybingumo ir alternatyvų rodiklių palyginimas ir vertinimas. Rizikų vertinimas.
Poreikis plėsti pajėgumus, galimybė dalį lėšų finansuoti ES fondų lėšomis bei santykinai žemos palūkanų normos skatino įmones didinti investicijų apimtis. Ateityje turėtų augti skolinimosi kapitalo rinkoje mastai. Bankų sektorius ir vertybinių popierių rinka yra finansų sistemos sudedamosios dalys, kurios papildo viena kitą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasinaudoti lengvatomis viešajame transporte: instrukcija pensininkams
Viešasis, privatus ir socialinis sektoriai: vaidmenys ir bendradarbiavimas
Turite planų steigti ne pelno siekiančią organizaciją? Ekonomistai šiuolaikinėje mūsų visuomenėje išskiria 3 reikšmingiausias ekonomikos sritis: viešasis sektorius, privatus sektorius ir žinoma, socialinė ekonomika. Socialiniai verslai yra laikomi kaip socialinės ekonomikos visuomenėje dalis. Jų pagrindinis tikslas yra vykdyti tam tikro pobūdžio visuomenei naudingai veiklą.
Pasak statistikos, šiuo metu socialinės ekonomikos principo organizacijos padeda sukurti apie 10 procentų visos Europos Sąjungos BVP. Galima sakyti, jog tokios bendrovės kuo toliau, tuo labiau turės vis reikšmingesnę rolę mūsų ekonomikoje. Naudoti novatoriškus sprendimus kuriant ir prekiaujant paslaugomis ar produktais.
Žemės ūkis kaip socialinės-ekonominės aplinkos dalis
Lietuvoje žemės ūkyje dirba apie 300.000 asmenų, kurių didžioji dalis yra ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai (88 % 2013 metų duomenimis). Didžioji dalis žemės ploto priklauso ūkininkams ir šeimos ūkiams (2013 metų duomenimis 88% visų ūkių žemės ploto priklauso ūkininkams ir šeimos ūkiams) ir tik 12% žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms.
Kita vertus, Lietuvoje esanti didelė valstybinės ar apleistos žemės teritorija gali būti ateityje panaudojama žemės ūkio veiklai, todėl svarbu tinkamai ir išsamiai ją analizuoti, įvertinti objektų raidą, konkurencingumą, siekiant priimti efektyvius sprendimus.
Mokymų ir įgūdžių reikšmė viešųjų projektų rengimui
CPVA organizuoja mokymus tema „Viešųjų investicijų projektų rengimo pagrindai. (Teorija ir praktika)“. Mokymai vyks Vilniuje rugsėjo 18-19 d. Mokymus ves CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertai. Mokymuose gali dalyvauti viešojo sektoriaus institucijų darbuotojai.
Investicijų projektų identifikavimas ir apibrėžimas; Projekto socialinė-ekonominė aplinka, teisinė aplinka, sprendžiamos problemos, turimi poreikiai. Projekto konteksto ir turinio analizės reikšmė, sprendžiant viešojo sektoriaus problemas. Projekto finansinių srautų ir rodiklių vertinimas; Projekto socialinės ekonominės naudos vertinimas.
Praktiniai užsiėmimai ir jų nauda
Praktinė projekto alternatyvų finansinės vertinimo užduotis. Praktinė finansinių srautų, finansinių rodiklių, ekonominių rodiklių, ekonominės naudos komponentų apskaičiavimo ir vertinimo užduotis. Praktinė projekto alternatyvų finansinės ir ekonominės naudos vertinimo užduotis. Rezultatų aptarimas.
Integruotos priemonės viešojo projekto darniam įgyvendinimui
Analizuojamas tvarių, perdirbamų medžiagų (pavyzdžiui, plastikas, popierius, kartonas) naudojimas, poveikio aplinkai sumažinimas, pavyzdžiai. Analizuojamas antrinis gaminių panaudojimas (pavyzdžiui, drabužiai, baldai, pakuotė), paskirties ir funkcijų transformavimas.
Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Darnus išteklių naudojimas. Naudojantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, nusakoma darnaus išteklių naudojimo būtinybė. Vertinama darnaus verslo vystymo reikšmė lokaliu ir globaliu lygiu.
Rekomenduojamos veiklos projektui
- Integruoti žiedinės ekonomikos principus: dizainas ilgaamžiškumui, perdirbamų medžiagų naudojimas, nuomos ir dalijimosi modeliai.
- Įtraukti socialinę naudą: darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse, maisto saugos ir kokybės gerinimas.
- Atlikti išsamią sąnaudų ir naudos analizę bei rizikų vertinimą.
- Plėtoti švietimo priemones: mokymai, viešinimas ir bendruomenių įtraukimas.
- Naudoti ES fondų finansavimo galimybes ir kapitalo rinkos instrumentus investicijų pritraukimui.
Analizuojami produktų dizaino procesai, kūrybiniai sprendimai, įgyvendinimo galimybės. Aptariamas gamtinių ir antrinių žaliavų panaudojimas (pavyzdžiui, remiantis technologinėmis savybėmis kurti įvairias erdvines figūras - klijuoti, rišti, pinti).