Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi.
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinančiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Kas daro įtaką valgymo sutrikimų atsiradimui? Socialinės normos - asmuo gyvenantis visuomenėje, kur mažas kūno svoris yra šlovinamas, neretai jaučia spaudimą atrodyti lieknai. Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo valgymo sutrikimo tipo, kuriuo asmuo serga. Dažniausiai taikoma psichoterapija, dietologo konsultacijos bei mokymas apie tinkamą mitybą, gydytojų stebėjimas ir kai kuriais atvejais medikamentai. Neretai tenka gydyti ne tik patį psichologinį sutrikimą, bet ir jo pasekmes - fizinius sutrikimus, atsiradusius dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Jeigu pastebėjote, kad turite blogus valgymo įpročius, kurie trukdo kasdieniniam gyvenimui, verčia jus jaustis blogai tiek psichologiškai, tiek fiziškai, pasidomėkite savo simptomais. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jis nukreips pas tinkamus specialistus, arba galite kreiptis tiesiai į psichikos sveikatos centrą, gydytojo siuntimo nereikia.
Iš pirmo žvilgsnio priklausomybė nuo maisto gali pasirodyti kaip visiška nesąmonė, kadangi maisto paskirtis yra palaikyti žmogaus gyvybę ir jėgas. Tačiau žmogaus smegenų sandara yra tokia, kad jis mums ima reikšti daug daugiau: valgymas mums suteikia pasitenkinimą. Kaip rodo neseniai atlikti eksperimentai, besaikis tam tikro maisto vartojimas gali sukelti patologinį potraukį. Štai keli produktai, galintys sukelti priklausomybę: cukrus, druska, miltiniai gaminiai ir kai kurie riebalai. Piktnaudžiaujant jais, neretai sudaromos sąlygos pereiti nuo įprastų mitybos įpročių prie priklausomybės, kurią galima palyginti netgi su priklausomybe nuo narkotikų.
Maisto priklausomybė gali pasireikšti šias charakteristikas: tolerancija (pakantumas) didėja, kai kuriuos produktus reikia suvartoti vis daugiau, kad būtų pasiektas norimas malonumas; nerimas ir alkis didėja; susirūpinimas dėl tam tikrų produktų bei pasitraukimas į izolaciją; bandymai atsikratyti priklausomybės laikantis dietų ar atšiaurių įpročių; išlieka atkaklumas laikytis įpročių, nepaisant pasekmių. Ilgainiui gali kilti fizinės ir psichologinės problemos bei sunkumų santykiuose su kitais žmonėmis. Tai rodo, kad potraukis maistui gali įgyti sunkių pasekmių, kai smegenų sritys, reguliuojančios sprendimų priėmimą, motivaciją ir atmintį, tampa paveiktos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ši informacija skirta susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Daugelis mūsų valgo remdamiesi emocijomis, o ne alkio jausmu. Pavyzdžiui, švenčiame kokią nors ypatingą progą - lėkštėje atsiduria didelis kepsnys; liūdime - saldžiausių desertų. Taigi, kaip iš pirmo žvilgsnio komfortiškas valgymas pereina į priklausomybę nuo maisto? Mičigano universiteto mokslininkai teigia, kad toks nesuvaldomas potraukis gali būti priklausomybė nuo maisto, ypač kai produktai yra itin apdoroti ir turtingi cukrumi, druska bei riebalais.
Priklausomybės nuo maisto požymiai ir praktiniai simptomai
Čia išskiriami dažniausiai pasitaikantys požymiai ir elgesio pokyčiai, kuriuos galima pastebėti sau arba artimiesiems:
- Didelis saldumynų noras po valgio arba staigūs impulsai suvalgyti saldėsius;
- Nuolat persivalgote arba užkandiaujate net tada, kai jau esate sotūs;
- Slėpiate suvartotą maistą nuo aplinkinių arba vengiate socialinių maitinimosi situacijų;
- Atranda „savęs“pavojingų produktų sąrašą ir sunkumų atsispirti jiems;
- Jausmas negalėti sustoti valgyti net žinant neigiamas pasekmes sveikatai;
- Kaltės, gėdos jausmai ir nuolatiniai pasiteisinimai dėl valgymo įpročių;
- Manipuliuojanti ar pernelyg analitinė mąstysena apie svorį, kalorijas ir dietas;
- Sumažėjęs miego kokybė ir nuotaikos svyravimai, susiję su pastoviais potraukiais maistui.
Nors priklausomybė nuo maisto dažnai kelia skeptikų klausimus, tyrimai rodo, kad smegenyse vykstantys procesai gali būti panašūs į kitų priklausomybių mechanizmus: dopaminas, endorfinai ir atlygio sistema gali būti aktyvuojami intelektualiai maloniais maitintojais. Šis ryšys pateikiamas kaip sudėtingas, tačiau svarbus aspektas suprantant riziką ir poreikį ankstyvojo įsikišimo.
Simptomų aptikimo ir gydymo principai
Valgymo sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo. Dažniausiai taikoma kombinuota prieiga: psichoterapija, mitybos planavimas ir profesinis stebėjimas, kartais - vaistai. Taip pat svarbu gydyti tiek psichologinį sutrikimą, tiek jo padarinius organizme - trūkstamas maisto medžiagas, vitaminus ir mineralus. Jei pastebite, kad turite blogų valgymo įpročių, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas tinkamus specialistus, arba tiesiog kreiptis į psichikos sveikatos centrą.
Valgymo sutrikimų gydymas dažnai reikalauja komandos, kurią sudaro šeima, draugai ir kiti socialiniai darbuotojai, taip pat gydytojai ir psichikos sveikatos specialistai. Empatiškai ir aiškiai išvardykite požymius, kurie kelia susirūpinimą, ir padėkite surasti gydymo paslaugų teikėją. Būkite pasiruošę, kad paveiktas asmuo gali būti neaiškus dėl gydymo. Gydymas yra veiksmingas: daugelis gali visiškai pasveikti, o dauguma pagerėja su specialistų priežiūra. Gydymas padeda keisti nesveiko maisto elgesį, normalizuoti mitybą ir svorio kontrolės įpročius, taip pat metas įrodo, kad priklausomybė nuo maisto gali būti įveikta su tinkamu palaikymu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Persivalgymas ir emocinis valgymas skiria nuo paprasto persivalgymo: persivalgymas dažnai yra slapta ir lydimas sumišimo, gėdos bei kaltės; emocinis valgymas kyla iš išgyventų neigiamų jausmų, o ne vien alkio. Remiantis įvairiais tyrimais, maistas gali veikti kaip atlygis smegenyse, o kai kurie mokslininkai net lygina priklausomybę nuo maisto su priklausomybe nuo narkotikų. Tačiau priklausomybė nuo maisto nėra vienas vienintelis „atskirtas“ maistas - tai kompleksinis reiškinys, susijęs su daugybe skirtingų produktų ir elgesio.
Maisto apsinuodijimas: simptomai, priežastys ir pagrindiniai principai
Apsinuodijimas maistu - liga, kurią sukelia valgymas užteršto ar netinkamai paruošto maisto. Dažniausiai tai lemia bakterijos, virusai ar parazitai, jų toksinai ar užterštas vanduo. Simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, kartais karščiavimas ar dehidratacija. Dažniausiai simptomai atsiranda kelioms valandoms ar dienoms po užkrėsto maisto suvartojimo.
Dažniausių apsinuodijimo maistu priežasčių sąraše - bakterijos (pvz., E. coli, Salmonella, Listeria), virusai (noroviris, rotavirusas), parazitai ir jų toksinai. Rizikos grupėse yra vaikai, nėščiosios, vyresni suaugusieji ir imunitetą turinčios sutrikusios asmenys. Paprastai lengvas apsinuodijimas praeina per 48-72 valandas; sunkesniais atvejais gali prireikti medicininės priežiūros ir skysčių reikalingumo intraveniniu būdu.
Namų gydymo priemonės apima vandens ir elektrolitų balanso palaikymą, lengvą mitybą (ryžiai, bananai, džiūvėsiai, vištienos sultinys), bei vengimą sunkaus riebalaus ar sunkiai virškinamo maisto. Jeigu simptomai išlieka arba įvyksta dehidratacijos požymiai, būtina kreiptis į gydytoją. Praleidžiant gydymą, gali kilti rizika, ypač vaikams, senyvo amžiaus asmenims ir imunitetą turintiems.
Kaip diagnozuojama ir kaip išvengti apsinuodijimo maistu?
Diagnostika dažnai pagrįsta simptomais, tyrimais (kraujo, išmatų, šlapimo) ir vartoto maisto istorija. Prevencijoje svarbios higienos praktikos: rankų plovimas, tinkamas maisto laikymas ir terminis apdorojimas, kruopštus dėl kryžminės taršos vengimo. Atsargumas valgant jūros gėrybes, nepasterizuotus produktus ir laikant maistą šaldytuve. Gydymas priklauso nuo sukėlusios priežasties; bakterinės infekcijos atvejais gali būti reikalingi antibiotikai, o sunkiems intoksikacijoms - antitoksinai (pvz., botulino) ir skubi medicininė pagalba.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Priežiūra ir rekomendacijos šeimai bei artimiesiems
Jei jūsų artimasis demonstruoja požymius, kurie kelia nerimą, svarbu būti empatiškiems, tačiau aiškiems. Padėkite identifikuoti požymius ir, jei reikia, kartu su juo kreiptis į gydytoją arba į valgymo sutrikimų centrus. Priklausomybės nuo maisto gydymas yra ilgas procesas, o dauguma žmonių pasveiksta arba pagerėja su tinkama priežiūra. Tačiau svarbu laikytis realistiškų lūkesčių ir nepamiršti, kad gydymas reikalauja laiką ir profesionalios pagalbos.
Priklausomybės nuo maisto įvertinimas namuose: ką daryti dabar
Dietologai rekomenduoja atsisėsti su savimi ir atsakyti į vieną klausimą: ar anksčiau esate nesėkmingai bandę mesti ar sumažinti suvartojamą nesveiko maisto kiekį? Atsakymas į šį klausimą gali būti svarbus pirmas žingsnis link įsivertinimo ir tolesnio dialogo su gydytoju. Taip pat naudinga įvertinti, ar dažnai pasitaiko šie simptomai: labai didelis noras po pietų ar vakarienės, nuolatiniai potraukiai saldumynams, persivalgymo epizodai, slėpimas ar socialinės situacijos vengimas dėl maisto. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, o tinkama pagalba gali būti suteikta tik profesionaliai įvertinus situaciją.
Apžvalga ir įtvirtinimai
Gydymas yra įmanomas, ir daugelis asmenų gali visiškai pasveikti ar pagerėti turint tinkamą priežiūrą. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinis potraukis gali būti panašus į priklausomybės nuo kitų medžiagų mechanizmus, tačiau įrodytas vienas „priklausomybės nuo maisto“ modelis neegzistuoja. Svarbiausia - ankstyvas įsikišimas, priklausomybės įveikimo strategijos bei komandos palaikymas aplink žmogų. Galiausiai, priklausomybė nuo maisto turi būti vertinama kaip rimta sveikatos tema, vertinant jos poveikį mitybai, nuotaikai, elgesiui ir socialiniams santykiams.
- Simptomų įvertinimas ir poreikio pagalbai identifikavimas
- Profesionali diagnozė ir individualus gydymo planas
- Komandos palaikymas - šeima, gydytojai, psichikos sveikatos specialistai
- Ilgalaikė stebėsena ir terapijos etapų perėjimas
tags: #priklausomybe #nuo #nesveiko #maisto