Lietuvoje nuolat tobulinama pašalpų mokėjimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad piniginė socialinė parama būtų lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir skiriama būtent tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nuolat inicijuoja įvairius pakeitimus, skirtus palengvinti paramos gavimo sąlygas ir motyvuoti žmones integruotis į darbo rinką. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius pasikeitimus ir jų įtaką socialinę paramą gaunantiems asmenims.
Pagrindiniai pakeitimai piniginės socialinės paramos srityje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad pakeitimų naudą pajus bemaž 15 tūkst. vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių; šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą.
Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai ir užimtumo skatinimas
Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiks apie 11 mln. Eur. Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p.).
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Nedarbo socialinio draudimo išmokų pokyčiai ir mokėjimo tvarka
„Sodra“ nurodo, kad nedarbo socialinio draudimo išmoką sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis šiuo metu siekia 241,54 euro (23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA)). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais ji būna didesnė, o vėliau mažėja. „Sodra“ pažymi, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius.
Tiesa, valdžia nusprendė, kad nuo 2026 m. liepos mėnesio viena išmokos dalis mažės, kita - padidės. T. y. pastovioji dalis, kuri nepriklauso nuo pajamų, 2026 m. mažės nuo 23,27 proc. MMA iki 15 proc. MMA. Tuo metu nuo darbo užmokesčio priklausanti kintamoji dalis augs. 1-3 išmokos mokėjimo mėnesį ji sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni. T. y. atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad nuo kitų metų liepos įsigaliosiančiais pokyčiais siekiama sustiprinti išmokų ryšį su mokėtomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis, užtikrinti išmokų taiklumą ir skatinti bedarbius grįžti į aktyvią darbo rinką.
Ilgenučiams bedarbiams numatyti pakeitimai
Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip penkeri metai ir kurie yra sukaupę ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis bus pratęstas nuo 2 iki 6 mėnesių.
Taip pat ministerija pabrėžė, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m. - 74 Eur, 5 BSI - 370 Eur), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ir (ar) socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Maksimali išmoka, stažo reikalavimai ir draudžiamųjų pajamų skaičiavimas
SADM nurodo, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis. „Nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas“, - pabrėžė ministerija.
2026 m. patvirtintas VDU dydis yra 2 312,15 euro, todėl maksimali nedarbo draudimo išmoka galėtų būti 1618,51 euro.
Taip pat nuo kitų metų liepos į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, bus neįskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos. Kitaip tariant, į nedarbo draudimo stažą bus neįskaičiuoti laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. Anot ministerijos, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nedarbo draudimo išmokų taiklumo bei didesnio paskatų dirbti balanso.
Taip pat nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. „Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas būtų ne trumpesnis kaip 12 mėnesių“, - paaiškino SADM.
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Nedarbo spąstai ir motyvacija dirbti
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentas dr. Evaldas Stankevičius teigia, kad Lietuvoje socialinė sistema daugiausia orientuota į pažeidžiamiausius visuomenės narius - bedarbius, vienišas motinas, daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius. Anot jo, tokia parama yra būtina, tačiau neretai ji tampa ir veiksniu, mažinančiu motyvaciją dirbti.
„Eurostato duomenimis, 2023 m. Lietuvoje „nedarbo spąstai“ pagal standartinį scenarijų siekė 102,8 proc., kai ES vidurkis sudarė 74,4 proc. Kitaip tariant, įsidarbinus už mažą atlyginimą, didžioji dalis papildomų pajamų atitenka mokesčiams, o dalis išmokų prarandama. Šeimoms su vaikais šis rodiklis gali siekti 87-88 proc., tad dirbti už minimalią algą dažnai tiesiog neapsimoka“, - pastebi jis.
Dėl to nemaža dalis žmonių pasirenka nedirbti, nes pašalpos užtikrina bent minimalias pragyvenimo sąlygas. Tuo metu kiti įsitraukia į šešėlinę ekonomiką - gauna socialines išmokas, o papildomai užsidirba vokeliuose. E. Stankevičius pabrėžia, kad šešėlinė veikla trumpam užkamšo pajamų spragas, tačiau kartu palieka žmogų be socialinių garantijų - tai tik laikina išeitis, kuri ilgainiui virsta akligatviu.
„Šiandien Lietuvoje daugelis į darbą eina ne iš noro, o iš pareigos. Socialinė politika, nors ir būtina, neretai gilina „nedarbo spąstus“, o šešėlinė ekonomika, užuot padėjusi, tik stiprina žmonių nusivylimą sistema. Todėl kyla esminis klausimas: ar Lietuva pajėgs sukurti tokią darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų ne tik pareigą, bet ir prasmę bei savo darbo vertę?“ - svarsto jis.
Ar išmokas reikėtų mažinti ir kaip mažinti nedarbo spąstus?
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad ar tinkamai veikia socialinės paramos sistema šalyje, puikiai parodo nedarbo spąstų rodiklis. Anot jos, nedarbo spąstai įvertina išmokų ir paramos praradimus bei mokestinę naštą įsidarbinus po nedarbingo laikotarpio.
„Motyvacija atsisakyti išmokų, kibtis į darbo rinką ir pradėti dirbti nekvalifikuotą darbą Lietuvoje viena mažiausių ES. Nesame sulyginę neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) su minimalia mėnesine alga (MMA), tad tik pradėjusį dirbti asmenį iškart užgriūva mokesčių našta, parama ir išmokos dingsta“, - atkreipė dėmesį ji.
Be to, ekonomistė Lietuvoje pastebi ir struktūrinio nedarbo apraiškų, kai dėl struktūrinių priežasčių sudėtinga įsilieti į darbo rinką ir rasti darbą, nes darbo pasiūla neatitinka darbo paklausos poreikių. I. Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad tokiais atvejais išmokų, o ilgalaikio nedarbo atvejais - paramos, sumažinimas nespręstų problemos. „Šiai problemai spręsti reikėtų skirti daugiau dėmesio mokymosi visą gyvenimą ir perkvalifikavimo programoms, kad jos būtų taiklesnės, atliepiančios darbo rinkos poreikius ir duotų apčiuopiamų rezultatų“, - komentavo ekonomistė.
Taip pat, anot jos, norint sumažinti nedarbo spąstų barjerą, pradėjus kabintis į darbo rinką, neturėtų būti iškart įsijungtas mokesčių skaitiklis ir dingti finansinė parama. „Galbūt finansinė parama turėtų nunykti palaipsniui, asmeniui tvirtinantis darbo rinkoje, o ne iš karto. Be to, tikslas artinti NPD ir MMA turėtų išlikti ekonominės politikos perspektyvoje. Išmokų dydžio ar trukmės mažinimas turėtų įtakos tiems nedirbantiems, kurie savotiškai piktnaudžiauja sistema, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti, koks šios problemos mastas“, -pabrėžė ji.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad su tokiais sisteminiais svertais reikėtų labai atsargiai elgtis. Anot jos, pernelyg sumažinus nedarbo išmokų mokėjimus ar sutrumpinus tokių išmokų laikotarpius, gali būti, kad nedarbo problema nemažės, bet pradės didėti skurdo rodikliai. „Tuomet viešiesiems finansams teks vis tiek rūpintis finansine pagalba žmonėms. Nedarbo problemas geriausia spręsti darbo rinkos efektyvinimu padedant nedirbantiems žmonėms įgauti paklausių kompetencijų ir įsilieti į darbo rinką“, - komentavo ji.
Pagrindiniai 2026 m. pašalpų ir nedarbo išmokų pakeitimai (santrauka)
| Sritis | Pakeitimas | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Parama dirbantiesiems | Atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę | Palengvinamos sąlygos dirbantiems ne visą darbo dieną |
| Parama vienišiems tėvams | Socialinė pašalpa skiriama visai šeimai | 12 mėnesių laikotarpiu skiriama pašalpa ir kompensacijos |
| Parama auginantiems vaikus su negalia | Negalios pensijos neįskaitomos į pajamas | Lengvesnės sąlygos gauti paramą |
| Papildoma pašalpa įsidarbinus | 100% buvusios pašalpos mokama 6 mėnesius | Motyvacija integruotis į darbo rinką |
| Turto vertinimas | Padidintas piniginių lėšų normatyvas | Didesnė "finansinė pagalvė" |
| Būsto ploto normatyvas | Padidintas individualiems namams | Nuo 60 iki 90 kv. m. |
Kaip pateikti prašymą ir kokie dokumentai reikalingi
Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti: prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys); asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą); vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose; santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose; teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo ir kitus reikiamus dokumentus.
Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu ar kita įprasta tvarka). Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.
Duomenų šaltiniai ir informacijos keitimas
Prašymo nagrinėjimo metu savivaldybės administracija gali gauti duomenis iš kitų institucijų: Gyventojų registro tarnybos apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) apie asmens gaunamas pajamas ir išmokas; Užimtumo tarnybos apie asmens įregistravimą teritorinėje darbo biržoje ir mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas; Nacionalinės mokėjimo agentūros apie asmens gautas išmokas žemės ūkiui remti; Mokinių registro apie besimokančius asmenis; VĮ „Regitra“ apie asmens disponuojamas transporto priemones; Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros apie asmens nedarbingumo lygį; VĮ Registrų centro apie asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kitus duomenis.
Komunikacija ir savivaldybių vaidmuo
Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų. Motyvuotas prašymas dėl tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimo pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą. Prašymai ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje.
Vietos savivaldybės ir seniūnijos funkcijos apima pareiškėjų priėmimą, dokumentų tikrinimą, informacijos apie trūkstamus dokumentus pateikimą ir sprendimų priėmimą bei informavimą asmenų apie priimtus sprendimus.
Specialiosios išmokos ir pagalbos priemonės
Yra numatytos specifinės išmokos, tokios kaip išmokos įvaikinus vaiką (8 BSI), išmokos šeimos nariams dėl pasipriešinimo dalyvių žūties, vienkartinės pašalpos ir kitos socialinės rūpybos paslaugos. Išmokos dydžiai ir skyrimo sąlygos apibrėžiami atitinkamais teisės aktais ir ministerijos įsakymais.
Įvairios paslaugos suteikiamos tam tikru terminu (pvz., paslaugos suteikimo trukmė: 20 d.), ir jų vykdytojai yra nurodyti savivaldybių socialinės rūpybos skyriuose. Fizinis asmuo, norintis gauti šias paslaugas, kreipiasi į Vilniaus rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių arba kitą savo savivaldybės socialinių paslaugų padalinį, pateikia užpildytą prašymą ir reikalingus dokumentus.
Praktiniai patarimai prašančiajam
- Rinkti ir pateikti visus reikalingus dokumentus iš anksto: asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pajamų pažymas, vaiko gimimo liudijimus ir kt.
- Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu per www.spis.lt, kas sutaupo laiko ir leidžia greičiau gauti sprendimą.
- Jei trūksta dokumentų, pateikti juos ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.
- Jei gaunate socialines išmokas, sekite teisės aktų pakeitimus ir savo teisės aktų taikymo terminus (pvz., 2026-06-01, 2026-07-01).
- Pasinaudokite užimtumo didinimo programomis ir perkvalifikavimo galimybėmis, kurios gali padėti išeiti iš nedarbo spąstų.