Šiais laikais, kai darbo rinka nuolat kinta, Užimtumo Tarnyba siūlo įvairias priemones, skirtas tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiems asmenims. Viena iš tokių priemonių - įdarbinimas subsidijuojant. Remiantis informacija Užimtumo tarnybos svetainėje, darbdaviams, įdarbinusiems tarnybos siūlytus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, t. y. jie atgauna dalį darbuotojui mokamo atlyginimo.
Tačiau praktikoje itin svarbu žinoti, kaip veikia darbuotojo atleidimas subsidijuojant įdarbinimo tvarkoje: kada darbuotojas gali išeiti, kada darbdavys turi teisę atleisti, kokios pasekmės taikomos bedarbio statusui ir kada darbdavys gali vėl dalyvauti priemonėje.
Kokia yra įdarbinimo subsidijuojant esmė ir kam skirta priemonė
Taigi įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų. O taip yra prisidedama prie užimtumo didinimo, sunkiai darbą randančių asmenų integracijos į darbo rinką. Tad laimi abi pusės.
Remiant darbo ieškančių žmonių įdarbinimą darbdaviui sutartą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui kompensuoti. Ši priemonė veiksminga integruojant papildomai remiamus darbo rinkoje nekvalifikuotus žmones, ilgalaikius bedarbius, vyresnius kaip 45 metų, jaunimą iki 29 metų, asmenis su negalia, taip pat kitus asmenis, kuriems integraciją į darbo rinką riboja kitos aplinkybės.
Kas gali dalyvauti priemonėje
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui. Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų darbo teisės Lietuvoje
„Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus“, - komentavo atstovė.
- Nustatyti reikalavimai: įmonėms nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, nėra bausti už nelegalų darbą, neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka. Be kita ko, darbdavys turi turėti bent vieną įdarbintą darbuotoją.
- Pasak V.Kamandulienės, darbuotojų atrankoje svarbiausia aplinkybė - klientui turi būti suteiktas bedarbio statusas ir ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje bei bent pagal vieną požymį yra darbo rinkoje papildomai remiamas.
Subsidijų dydžiai, trukmės ir tikslinės grupės
Subsidijos dydis sudaro 50-75 proc. nuo priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų. Jos mokamos nuo 6 iki 36 mėn. arba neterminuotai, priklausomai nuo to, kokiai tikslinei bedarbių grupei priklauso įdarbintasis. Darbdaviai, įdarbinantys sunkiausią negalią turinčius žmones, pretenduoja į neterminuotą 75 proc. siekiančią subsidiją darbo užmokesčiui. Už įdarbintą jaunuolį iki 29 metų Užimtumo tarnyba iki 6 mėn. laikotarpį moka 50 proc. dydžio subsidiją darbo užmokesčiui.
Subsidijai kas mėnesį gauti darbdavys turi „Sodrai“ laiku deklaruoti įdarbintajam apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas.
| Asmenų grupė | Subsidijos dydis | Trukmė |
|---|---|---|
| Darbingo amžiaus asmenys su negalia (iki 25% dalyvumo arba sunkus neįgalumas) | 75% | Neterminuotai |
| Asmenys su pabėgėlio, papildoma ar laikina apsauga | 75% | Iki 36 mėn. |
| Darbingo amžiaus asmenys su negalia (30-40% dalyvumo arba vidutinis neįgalumas) | 60% | Iki 36 mėn. |
| Darbingo amžiaus asmenys su negalia (45-55% dalyvumo arba lengvas neįgalumas) | 50% | Iki 6 mėn. |
| Nekvalifikuoti bedarbiai | 50% | Iki 6 mėn. |
| Ilgalaikiai bedarbiai (iki 25 m. >6 mėn.; nuo 25 m. >12 mėn.) | 50% | Iki 6 mėn. |
| Vyresni kaip 45 metų bedarbiai | 50% | Iki 6 mėn. |
| Bedarbiai iki 29 metų | 50% | Iki 6 mėn. |
Įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę darbdaviams,įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siūlytus asmenis,mokama subsidija darbo užmokesčiui,apskaičiuojama procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų,nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos,įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama: iki 6 mėn.,iki 36 mėn.
Atleidimo ir išėjimo iš darbo taisyklės subsidijuojant
Ką turi žinoti darbuotojas išeidamas iš subsidijuojamos darbo vietos
Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos.
Taip pat skaitykite: žemės mokesčio tvarka Trakų rajono savivaldybėje
Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda yra netaikoma. Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos.
Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė.
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
Kada ir kaip darbdavys gali atleisti subsidijuotą darbuotoją
Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją.
Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.
Taip pat skaitykite: Teisiniai pagrindai atleidžiant pareigūną už smurtą artimoje aplinkoje
Kompensuojamas įdarbinimas įpareigoja darbdavį išlaikyti įdarbintus darbuotojus dar 6 mėnesius, priešingu atveju pakartotinai gauti subsidiją jis gali praėjus metams.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindai darbuotojo iniciatyva
DK darbuotojui suteikia ne vieną galimybę inicijuoti darbo santykių pabaigą, tačiau kiekvienas pagrindas turi savas taisykles, terminus, galimas išlaidas ir rizikas.
Išbandymo laikotarpiu (DK 36 str.)
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva išbandymo laikotarpiu (DK 36 str. Gavus darbuotojo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, pirmiausia verta įsivertinti, kas ir kada teikia pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Jeigu tokį pareiškimą teikia naujas darbuotojas, kurio bandomasis laikotarpis nėra pasibaigęs, tokiu atveju darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva inicijuojamas DK 36 str. 4 d. Tai, kad darbo sutartyje nurodoma, jog išbandymo terminas nustatomas tik darbdavio iniciatyva, darbuotojo teisės teikti pareiškimą DK 36 str. 4 d. Jeigu darbo sutartyje yra susitariama dėl išbandymo termino, abi darbo sutarties šalys turi vienodą teisę nutraukti darbo sutartį greičiau ir paprasčiau.
Darbuotojas prašymą išeiti iš darbo gali pateikti darbdaviui kad ir paskutinę išbandymo termino dieną. Šiuo atveju atsisakyti tenkinti darbuotojo prašymo ar įpareigoti darbuotoją „atidirbti“ 20 kalendorinių dienų, kaip kad numatyta DK 55 str., darbdavys neturi - jeigu prašymą darbuotojas pateikė išbandymo laikotarpiu, paskutinė darbuotojo darbo diena ir darbuotojo atleidimo iš darbo diena gali būti vėlesnė, t. y.
Priežasčių, kodėl teikiamas toks pareiškimas, darbuotojas nurodyti neprivalo. Priešingai nei darbdavys, darbuotojas, inicijuojantis darbo sutarties nutraukimą DK 36 str. 4 d. pagrindu, neprivalo darbdaviui nurodyti, dėl kokių priežasčių jis sprendė nebetęsti darbo santykių organizacijoje.
Su įspėjimu ar dėl svarbių priežasčių (DK 56 str.)
1. Ilgalaikė prastova (DK 56 str. 1 d. Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei prastova ne dėl jo kaltės trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba per 12 mėnesių viršija 45 dienas (vertinami ne kalendoriniai metai, o bet kuris 12 mėnesių laikotarpis).
2. Atlyginimo neišmokėjimas / darbų saugos pažeidimai (DK 56 str. 1 d. Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai 2 mėnesius iš eilės jam neišmokamas visas jo darbo užmokestis arba 2 mėnesius iš eilės darbdavys pažeidžia ar nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. • Tai, kad po darbuotojo pareiškimo darbdavys sumoka darbuotojui darbo užmokesčio neišmokėtą dalį ar įvykdo nevykdytus saugos ir sveikatos reikalavimus, nepanaikina darbdavio pareigos nutraukti darbo sutartį DK 56 str. pagrindu, jeigu DK 56 str. 1 d. 2 p.
3. Sveikata ar artimojo slauga / priežiūra (DK 56 str. 1 d. Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kai jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl savo sveikatos būklės (ligos ar negalios) arba šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens slaugos ar priežiūros. • Darbdavys turi pareigą priimti sprendimą dėl darbuotojo pateikto prašymo ne vėliau nei per 5 d. d. • Darbo sutarties nutraukimas DK 56 str. 1 d. 3 p. ≠ DK 60 str. 1 d. 4 p.
4. Senatvės pensijos amžius (DK 56 str. 1 d. Darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jei jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir pensinis amžius jam sukako pas tą darbdavį. - Darbuotojas, išeinantis į išankstinę pensiją, taip pat tas darbuotojas, kuris pas darbdavį pradėjo dirbti jau būdamas pensinio amžiaus teisės nutraukti darbo sutarties DK 56 str. 1 d. 4 p.
Įspėjimo terminas: 20 kalendorinių dienų. Atšaukimo teisė: pareiškimas darbuotojo gali būti atšauktas per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo. 1. Jei darbuotojo netikėtas išėjimas iš darbo gali sukelti didelių iššūkių visai organizacijos veiklai, jos nepertraukiamumui, o naujo darbuotojo paieškoms 20 k. d. nepakanka, o darbuotojui yra mokamas ne mažesnis nei 2 Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai mėnesinis bruto atlyginimas, su darbuotoju gali būti susitarta dėl ilgesnio nei 20 k. d. įspėjimo termino (DK 33 str. 4 d.).
2. Darbuotojo liga ar darbdavio administracijos nedarbo diena nesudaro pagrindo perkelti paskutinės darbo santykių ir darbuotojo atleidimo iš darbo dienos: darbo santykiai nutrūksta paskutinę kalendorinę įspėjimo dieną ir darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą bei atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau nei darbuotojo atleidimo dieną.
Kada klientui siūlomas remiamas įdarbinimas
Kai nedirbantis gyventojas įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, įvertinamos jo įsidarbinimo galimybės, individuali situacija ir numatomi siektini užimtumo tikslai. Jeigu paslaugų teikimo metu nustatoma, kad asmuo patiria sunkumų įsidarbinti, kaip viena iš pagalbos priemonių, gali būti siūlomas remiamas įdarbinimas.
Asmeniui, kuris įdarbinamas į subsidijuojamą darbo vietą, svarbu žinoti, jog jis turi dirbti įmonėje visą subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo laikotarpį ir nenutraukti darbo sutarties be pateisinamų priežasčių, t. y. savo noru ar būti atleistas už darbo drausmės pažeidimus. Tokiu atveju pusę metų negalės registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu.
Statistika ir efektyvumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 153 tūkst. bedarbių. Šiais metais iki sausio 30 d. subsidija darbo užmokesčiui skirta 739 darbdaviams už 980 įdarbintų asmenų. 2023 metais įdarbinimo subsidijomis pasinaudojo 13,7 tūkst. darbdavių, kurie įdarbino 16,8 tūkst.
„Šis finansinis instrumentas naudingas abipusiškai. Patogus įmonėms - gera proga nuolatiniam darbui susirasti reikalingų darbuotojų ir, jei reikia, juos apmokyti tiesiogiai darbo vietoje. Aktualus ir su problemomis įsidarbinti susiduriantiems bedarbiams - darbdavius pasiekianti finansinė paskata dažnais atvejais tampa vienu iš svarbių argumentų priimant sprendimą dėl asmens įdarbinimo. Didžioji dalis taip įdarbintų asmenų lieka dirbti ir pasibaigus darbo vietos subsidijavimui“, - teigė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.
Ši įdarbinimo forma 2023 metais veiksmingiausia jaunimui iki 29 metų - beveik 72 proc. dirbo ir po 6 mėnesių, vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų įsidarbinimo efektyvumas siekė 69 proc., o mažiausias asmenų su negalia - 59,4 proc. Tokia pat įdarbinimo tendencija su šiek tiek mažesniu nuokrypiu išliko ir po 12 mėnesių, pasibaigus darbo vietos finansavimui. V.Kamandulienės teigimu, šiuo laikotarpiu darbdaviams svarbiausia, kad žmogus būtų motyvuotas ir pareigingas, nes praktikos ir trūkstamų įgūdžių įgyja dirbdamas. Įdarbinimo subsidijuojant priemonės metu darbdaviui negrąžintinai kompensuojama dalis įdarbinto asmens darbo užmokesčio, taip jiems padedant įsitvirtinti darbo rinkoje.
Darbdavio pareigos ir apribojimai subsidijavimo metu
Subsidijavimo laikotarpiu priimtam darbuotojui pradėjus kitus darbo ar jiems prilygintus teisinius santykius, subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas darbdaviui yra nutraukiamas. Kokie darbdaviai gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo? Nustatyti reikalavimai: įmonėms nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojami, nėra įsiskolinę savo darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ar „Sodra“, neturi neįvykdytų sutartinių ar Užimtumo įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, nėra bausti už nelegalų darbą, neturi dviejų ar daugiau nuobaudų už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, darbo laiko apskaitos pažeidimus ar kitus pažeidimus, susijusius su darbuotojų darbu, sauga ir sveikata, o taip pat vykdomos komercinės ar ūkinės veiklos tvarka. Be kita ko, darbdavys turi turėti bent vieną įdarbintą darbuotoją.
Įdarbinti asmenys, be svarbių priežasčių nutraukę dalyvavimą priemonėje, netenka bedarbio statuso pusei metų, o Užimtumo tarnyba tokį klientą subsidijuojant gali įdarbinti tik po metų.
Gyvas scenarijus: darbuotojo klausimai dėl išėjimo
Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad Užimtumo tarnyboje buvo užsiregistravusi beveik 5 mėnesius. „Susiradau darbą ir Užimtumo tarnyba darbovietei moka subsidijas už mane. Tai dabar 6 mėn. negalėsiu išeiti savo noru. Jei išeisiu, turėsiu sumokėti pati tą subsidijos sumą. Jeigu pati darbovietė atleis mane, kas tada? Jau dabar matau, kad bus problemų su ta darboviete ir tikrai ilgai netempsiu. Ar išvis turiu galimybę išeiti iš darbo savo noru, kad toliau galėčiau gauti bedarbio išmoką?“ - teiravosi darbuotoja.
Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos. Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė.
Papildomos programos jaunimui ir specialioms grupėms
Darbdavys, įdarbinęs jauną žmogų nuo 16 iki 29 metų amžiaus, iki tol niekur nedirbusį pagal darbo sutartį, gaus dalinę kompensaciją darbo užmokesčiui ir ,,Sodros" įmokoms kompensuoti. Dėl tokios paramos gavimo darbdavys turi užpildyti paraišką ir kitus būtinus dokumentus. Kompensacija mokama iš projekto ,,Parama pirmajam darbui", finansuojamo ES fondų lėšomis. Darbdavys, įdarbinęs jaunuolį iki 29 metų amžiaus, įgijusį profesiją ir pirmą kartą pradedantį darbinę veiklą pagal įgytą kvalifikaciją, vidutiniškai 4 mėnesius galės gauti iki 50 proc.
Darbdaviams, įdarbinusiems asmenis, siųstus darbo biržos, kaip ilgalaikius bedarbius, taip pat asmenis po profesinės reabilitacijos ar iki įsiregistravimo darbo biržoje nedirbusius dvejus ir daugiau metų, įspėtus apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojus, bus iki 6 mėnesių mokama 50 proc.
Darbdaviams, įdarbinusiems bedarbius neįgaliuosius, mokamos subsidijos dydis priklauso nuo įdarbintų asmenų neįgalumo laipsnio. iki 25 proc. neįgalumą turintį ir registruotą darbo ieškantį asmenį, neterminuotą laiką bus mokama 75 proc. 30-40 proc. neįgalų asmenį - 60 proc. 45-55 proc. neįgalų asmenį - iki 12 mėnesių subsidijuojama 50 proc.
Praktiniai akcentai darbdaviams ir darbuotojams
- Subsidijai kas mėnesį gauti darbdavys turi „Sodrai“ laiku deklaruoti įdarbintajam apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad darbo užmokestis yra išmokėtas.
- Kompensuojamas įdarbinimas įpareigoja darbdavį išlaikyti įdarbintus darbuotojus dar 6 mėnesius, priešingu atveju pakartotinai gauti subsidiją jis gali praėjus metams.
- Įdarbinti asmenys, be svarbių priežasčių nutraukę dalyvavimą priemonėje, netenka bedarbio statuso pusei metų, o Užimtumo tarnyba tokį klientą subsidijuojant gali įdarbinti tik po metų.
„Šis finansinis instrumentas naudingas abipusiškai. Patogus įmonėms - gera proga nuolatiniam darbui susirasti reikalingų darbuotojų ir, jei reikia, juos apmokyti tiesiogiai darbo vietoje. Aktualus ir su problemomis įsidarbinti susiduriantiems bedarbiams - darbdavius pasiekianti finansinė paskata dažnais atvejais tampa vienu iš svarbių argumentų priimant sprendimą dėl asmens įdarbinimo. Didžioji dalis taip įdarbintų asmenų lieka dirbti ir pasibaigus darbo vietos subsidijavimui“, - teigė Užimtumo tarnybos Priemonių organizavimo departamento l.e.p. direktorė Vaida Kamandulienė.
tags: #atleido #is #darbo #idarbinta #subsidijuojant