Javapjūtei ritantis į pabaigą, po truputį pradeda aiškėti ir realūs derliaus rezultatai. Ne visiems ūkininkams palanki vasara kai kuriuos jau verčia skaičiuoti ne pelną, bet nuostolį. Po stichinės šių metų vasaros sausros Lietuvoje daug diskutuojama apie žemės ūkio augalų pasėlių nuostolių sureguliavimo sistemos netobulumus.
Ūkininkų patirtis ir realios pasekmės
Krekenavoje ūkininkaujantys ūkininkai Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas vieni iš tų, kuriems šiųmetė sausra padarė nemažai žalos ir jau dabar aiškėja, kad patirti nuostoliai sieks nemažas sumas. Ūkininkas Darius Česevičius derliaus kokybe nesiskundė, tačiau teigė, jog iš vieno hektaro prikūlė trimis tonomis mažiau nei įprastai. „Patirsime dėl to nemažų nuostolių. Kiek žinau, jokių kompensacijų už tai nebus. Bandėme kreiptis į seniūniją, sakė, kad nepradėtume vėl verkti. Siūlė už hektarą po 7 eurus, - slogios nuotaikos apimtas kalbėjo ūkininkas.“
Kitas ūkininkas Vigandas Petrėnas taip pat netrykšta optimizmu. „Kviečių derlingumas perpus mažesnis. Grūdas irgi nesubrendęs išdžiūvo, taigi ir mažesnis. Jei ankstesniais metais grūdai būdavo ekstra ar pirmos klasės, tai dabar tik ketvirta klasė, o tai yra pašariniai grūdai. Savaime aišku, kad nuostolių patirsime. Jei rapsų anksčiau kuldavome apie keturias tonas iš hektaro, tai dabar tik apie dvi. Dėl karščio ir rapsų aliejingumas mažesnis, o tai taip pat mažina supirkimo kainą.“
Nors daugelis skundžiasi sausais ir karštais šių metų pavasario-vasaros orais, tačiau prie jų prisidėjo dar ir kruša, kuri galutinai sunaikino dalies ūkininkų jau kulti pribrendusį derlių. „Situacija gal nebūtų tokia bloga, jei praėjusiais metais būtų buvę daugiau drėgmės, žiemą sniego, o dabar dar jaučiasi pernykštė sausra - viskas išdžiūvo. Maža to, kad sausra išdžiovino pasėlius, tai dar tada, kai reikėjo juos kulti, dar ir kruša juos išdaužė“, - apie liūdną situaciją ūkyje pasakojo krekenaviškis V. Petrėnas.
Kaip valstybė ir institucijos reaguoja
Rugpjūčio pradžioje šalies žemės ūkyje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija, sulaukusi įvairių reakcijų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pažadėjo kaimiečiams kompensuoti apie trečdalį patirtų nuostolių. ŽŪM ieškodama sprendimų, kaip padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams, birželį oficialiai kreipėsi į EK prašydama sušvelninti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių reikalavimų sąlygas Lietuvos ūkininkams, nukentėjusiems nuo sausros. EK įvertino situaciją ir rekomendavo Lietuvai pačiai apsispręsti, kokias lengvatas taikyti.
Taip pat skaitykite: Parama žemdirbiams po sausros
ŽŪM informuoja, kad žalinimo ir kitų reikalavimų įgyvendinimo lengvatos bus taikomos visiems šalies ūkininkams. ŽŪM turi pagrindo manyti, kad šiemet dėl užklupusios sausros Lietuvai taip pat bus suteikta galimybė išmokėti ir didesnius - iki 75 proc. - tiesioginių išmokų avansus, o Lietuvos kaimo plėtros programos plotinėms priemonėms - iki 85 proc.
Planuojama, kad tiesioginių išmokų avansai už 2019 m. turėtų būti pradėti mokėti nuo spalio 16 dienos. ŽŪM taip pat numato skirti 8,5 mln. eurų pirmajam nuostolių kompensavimo etapui, finansų ministerija nagrinėja galimybę dėl papildomų lėšų skyrimo antrajam etapui.
Kaip vertinami nuostoliai ir kam mokama parama
Po stichinės šių metų vasaros sausros Lietuvoje daug diskutuojama apie žemės ūkio augalų pasėlių nuostolių sureguliavimo sistemos netobulumus. Pasėlių nuostolių sureguliavimo dėl nepalankių orų sistemą sudaro du pagrindiniai mechanizmai: parama stichinės nelaimės atveju (valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos faktiškai ūkininko patirti nuostoliai) ir galimybė ūkininkui apsidrausti privačioje draudimo kompanijoje, kai valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokos.
Valstybė kasmet kompensuoja apie 30 proc. vidutinių metinių ūkininkų patirtų nuostolių. Tačiau nuostolių mastas kas metai kinta, o ateities prognozės rodo, kad stichinių nelaimių dažnis didės. ES reglamentai leidžia šalims narėms kompensuoti nuostolius arba draudimo įmokas, tačiau nuo 2010 m. valstybės pagalbos sąlygos tapo griežtesnės: parama nelaimės atveju galės būti teikiama tik tuo atveju, jei valstybė įrodys, kad dėjo pastangas sudaryti sąlygas draustis.
Nuostolių vertinimo kriterijai
- Stichinės sausros pasireiškimas vertinamas pagal SPI 2 indeksą: pasireiškimas pripažįstamas, kai SPI 2 indekso vertė mažesnė nei -1,7.
- Nuostoliai apibrėžiami procentaliai: nuostoliai, viršijantys 30 proc. produkcijos kiekio ar vertės (nepalankiose ūkininkauti vietovėse - 20 proc.), gali būti pripažinti stichiniais.
- Vietinės seniūnijų komisijos šiuo metu vertina nuostolius pagal vietovės derlingumo vidurkius, tačiau ūkininkai tokią tvarką kritikuoja.
Siekiant didesnio objektyvumo siūloma sudaryti nešališkas nuostolių vertinimo komisijas, kuriose dalyvautų ūkininkų atstovai, ir sukurti vieningą metodiką nuostoliams nustatyti. Užtikrinant objektyvų vertinimą reikalingi kvalifikuoti pasėlių nuostolių vertintojai-ekspertai; jais galėtų tapti apmokyti ūkininkai.
Taip pat skaitykite: Parama žemdirbiams
Pasėlių draudimas - galimybė ar iliuzija?
Pasėlius drausti neapsimoka, teigia kai kurie ūkininkai. „Ne, nesame apsidraudę, nes neapsimoka. Įmoka didelė, o, reikalui esant, nieko gero nemoka“, - sakė D. Česevičius. Tokios pat nuomonės ir V. Petrėnas: „Pasėlių nesam apsidraudę. Draustis neapsimoka. Jei viskas gerai, visus nuostolius galima išlyginti per porą metų ir gaunasi tas pats, kas draudimas.“
Tuo tarpu draudikai teigia, kad mitai apie brangų draudimą klaidina ūkininkus. Martynas Rusteika, „Vereinigte Hagel” atstovas, nurodo, kad vidutinis draudimo įmokos tarifas 2019 m. sudarė 3,35 proc. nuo draudimo sumos, o valstybė kompensuoja draudimo įmokų dalį: atskiros rizikos (iššalimas ir stichinė sausra) - iki 70 proc. iš ES lėšų, kitos rizikos (kruša, liūtis, audra) - iki 50 proc. iš valstybės biudžeto. Įmokos nuo vasaros rizikų kainuoja nuo 4-5 eurų už hektarą.
2019 derliaus metais Kėdainių rajone iš viso buvo apdrausti 73 ūkiai, visas apdraustas plotas sudarė 22,5 tūkst. ha, o draudimo bendrovė prisiėmė 24,9 mln. eurų atsakomybę. Šiais metais pasėlius nuo meteorologinių reiškinių saugo beveik 1000 ūkininkų, o visas draustinas plotas sudaro apie 270 tūkst. ha.
Kada kompensuojama draudimo įmoka
Parama draudimo nuo stichinės sausros įmokų kompensavimui gali prašyti juridiniai ir fiziniai asmenys užsiimantys augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste. Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius nuo sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, bet neviršijant nustatytų didžiausių draudimo įmokos įkainių pagal augalų rūšis 1 ha deklaruoto ploto. Svarbu, kad kompensacija už draudimo įmoką skiriama nepriklausomai nuo to, ar įvyko draudžiamasis įvykis ar ne.
Savidraudos ir savitarpio pagalbos fondai kaip alternatyva
Ūkininkai svarsto apie savitarpio pagalbos fondų kūrimą, kad kompensuotų vieni kitiems patirtus nuostolius. „Gyvenimo patirtis rodo, kad kol kas efektyviau pačiam ūkininkui įsisteigti nuosavą fondą ir taip ruoštis galimiems nuostoliams kompensuoti“, - sakė Marijonas Mitkus. Tačiau tokios iniciatyvos susiduria su iššūkiais dėl bendruomeniškumo trūkumo ir skirtingų ūkininkų interesų.
Taip pat skaitykite: Parama žemės ūkiui po sausros
Žemės ūkio rūmų bei kitų institucijų siūlomi rizikos valdymo fondai numato paramą iki 70 proc. įnašo į pradinį kapitalą, remia administracines išlaidas ir finansines kompensacijas fondo nariams, kai nario pajamas sumažėjimas viršija nustatytą ribą. Rizikos valdymo fondus gali įkurti ne mažiau kaip penki žemės ūkio veiklos subjektai; tai gali būti ir kooperatyvai.
Valstybės vaidmuo ir rekomenduojama tvarka
Valstybė siekia, kad pasėlių nuostolių kompensavimo sistema sudarytų sąlygas planuoti biudžetą, apsaugotų ūkius nuo bankroto ir sušvelnintų nepalankių orų poveikį pajamoms. Kuriama sistema turėtų remtis trimis subjektais: valstybe, ūkininkais ir draudimo kompanijomis.
Siūlomi valstybės veiksmai:
- dalis nuostolių sureguliavimo sistemos administravimo kaštų prisiimti valstybei;
- draudimo sutarties pasirašymo galimybę suderinti su metine pasėlių deklaracija savivaldybėje;
- išskaičiuoti nustatytą įmokos dalį iš tiesioginių išmokų ir pervesti į bendrą nuostolių sureguliavimo kasą, papildomą valstybės lėšomis santykiu 50:50;
- užtikrinti objektyvią nuostolių vertinimo tvarką ir numatyti ūkininkų atstovavimą vertinimo komisijose.
Naujoji sistema turėtų sudaryti sąlygas sureguliuoti tiek lokalius, tiek sisteminius rizikos veiksnius: krušą, audrą, liūtį, didelę drėgmę bei stichinę sausrą. Šalnos ir iššalimo atvejai galėtų būti įtraukiami tik tuomet, kai tai sodai ar daugiamečiai uogynai, kol bus sukurtos geresnės jų nuostolių fiksavimo technologijos.
Regioniniai sprendimai ir savivaldybių patirtis
Savivaldybės taip pat imasi savarankiškų sprendimų. Pavyzdžiui, vienoje savivaldybėje pagal prašymus dėl nuostolių buvo pateikę 2 018 pareiškėjų, o nukentėjusių naudmenų plotai siekė kone 70 tūkst. ha. Bendra nuostolių suma viršijo 55 mln. Lt, tad numatyta skirti 500 tūkst. Lt - tai tesudaro 0,9 proc. visos apskaičiuotos nuostolių sumos. Tokios mažos vietinės paramos sumos kartais priverčia ūkininkus pripažinti, kad kompensacijos yra simbolinės arba net pasityčiojimas.
Finansų sektoriaus parama ir kredito peržiūra
Didieji Lietuvoje veikiantys bankai pažymi, jog ypatingai prastos situacijos dėl ūkininkų mokumo bent jau kol kas dar nejaučiantys, tačiau pripažįsta, jog buvo ūkininkų, kurie kreipėsi su prašymais peržiūrėti susidariusią prastą finansinę padėtį. Bankai atsižvelgia į kiekvieną atvejį individualiai: suranda galimybių atidėti mokėjimus, pratęsti kreditus ar peržiūrėti grąžinimo grafikus. Finansavimo sutarčių perdėliojimas yra viena iš galimų alternatyvų ūkininkams, susiduriantiems su nuostoliais.
ES patirtis ir alternatyvos
ES šalių patirtis rodo kelis pasėlių nuostolių sureguliavimo mechanizmus: nuostolius sureguliuoja privačios draudimo bendrovės; nuostolius kompensuoja valstybė; valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokų; valstybė perdraudžia privačių draudimo kompanijų riziką; nuostolius kompensuoja ūkininkų savitarpio fondo iniciatyvos. Daugelyje šalių dalyvavimas yra savanoriškas, tik kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Graikijoje, draudimas nuo krušos yra privalomas.
Valstybės linksta dalytis rizika su privačiu sektoriumi per draudimo įmokų kompensavimą ir perdraudymo mechanizmus. Kai kurios šalys kompensuoja draudimo įmokas ir perdraudžia galimus nuostolius, siekdamos sumažinti valstybės biudžeto poveikį.
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Apsvarstyti pasėlių draudimo galimybę: pasidomėti, kokią draudimo įmoką kompensuoja valstybė ir ES (iki 70 proc. konkrečioms rizikoms).
- Fiksuoti nuostolius pagal nustatytą savivaldybės metodiką ir dalyvauti nuostolių vertinimo komisijų darbe, siekiant objektyvumo.
- Svarstyti savitarpio fondo įkūrimą su kaimyniniais ūkiais arba kooperatyvu - tai gali sumažinti individualią riziką.
- Aktualizuoti ūkio finansinį planavimą: laikyti rezervus, peržiūrėti investicijas ir derinti kredito sąlygas su bankais.
„Aktualusis interviu“: Ar ryšis Seimas Žemaitaičio apkaltai?
Statistinė apžvalga (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Apdraustų pasėlių plotas (šiais metais) | apie 270 tūkst. ha |
| Ūkininkų, draudžiančių pasėlius | apie 1000 ūkininkų |
| Vidutinis draudimo tarifas (2019) | 3,35 % nuo draudimo sumos |
| Valstybės/ES kompensacijos intensyvumas | iki 70 % (atskirai rizikoms), kitiems atvejams - iki 50 % |
| Valstybės numatyta parama (pirmasis etapas) | 8,5 mln. eurų |
Šiandieninę pasėlių nuostolių sureguliavimo dėl nepalankių orų sistemą reikėtų tobulinti siekiant didesnio ūkininkų pasitikėjimo: įtraukti ūkininkus į nuostolių vertinimo procesą, diferencijuoti įmokas pagal riziką, skatinti savitarpio fondų kūrimą ir užtikrinti, kad valstybės parama būtų nukreipta efektyviai ir objektyviai. Tik derinant draudimo, valstybės ir ūkininkų iniciatyvas galima sukurti tvarią sistemą, kuri garantuotų ūkių išlikimą kylant klimatiniams iššūkiams.
tags: #kompensacija #del #sausros