Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su ekstremaliais klimato reiškiniais, tokiais kaip sausra, kurie daro didelę žalą žemės ūkiui. Sausra ne tik naikina derlių, bet ir sukelia didelius finansinius nuostolius ūkininkams. Siekiant sušvelninti šių reiškinių padarinius, valstybė ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo įvairias priemones ir kompensacijas ūkininkams.
Ekstremali Situacija Ir Jos Poveikis
Birželio 12 dieną Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Rokiškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius teigė, kad nuostoliai yra didžiuliai, nes sausra nualino pievas, todėl greičiausiai gyvuliams pritrūks pašaro. Pasak jo, žolę reikia nupjauti, nes peraugusios gyvuliai neės, o nupjovus dygs piktžolės, bet ne pašarinės pievos. Geriausias pašaras ruošiamas iš pirmo derliaus, bet pusė jo neužaugo.
Sausra pakenkė ir javams - jie „lenda“ į žemę, kai kurie geltonuoja. Nedidelis tręšimas jų neišgelbės, nes augalams reikia vandens. Anot M. Petkevičiaus, džiūsta ir ankštiniai augalai, žirnių, vikių ir pupų augimas sustojo, lapai traukiasi, geltonuoja, nevyksta fotosintezė. Nudžiūvus lapams, augalas nustoja vystytis. Tai reiškia, kad turėsime neužaugusius javus ir mažesnį derlingumą.
Žydint obelims, kriaušėms, vyšnioms, trešnėms prasidėjusios ir iki gegužės vidurio pasitaikiusios šalnos turbūt išaugins lenkiškų vaisių paklausą. 10 ha obelų sodą turintis M. Petkevičius sakė neradęs nei vieno užmegzto vaisiaus. Kai kuriems sodininkams pasisekė labiau, nes šalnos jų nepasiekė.
M. Petkevičiaus teigimu, ekstremalios situacijos paskelbimas derliaus nei padidins, nei sumažins, tačiau padės dėl neįvykdytų įsipareigojimų. Jeigu ūkininkas norės, kad jam taikytų force majeure sąlygas dėl projektų neįgyvendinimo, nepasiektų rodiklių, kai kuriais atvejais jam neužteks rašto dėl ekstremalios situacijos paskelbimo ir papildomai reikės kreiptis į Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmus bei išsiimti pažymą.
Taip pat skaitykite: Parama žemdirbiams po sausros
Šiuo metu jau išsiųstas Lietuvos ūkininkų sąjungos kreipimasis į Vyriausybę dėl ekstremalios situacijos paskelbimo visoje Lietuvoje. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Valerijus Rancevas sakė, kad ekstremali situacija rajone bus paskelbta tol, kol išnyks ją sukėlusi priežastis.
Žemės Ūkio Ministerijos Priemonės Ūkininkams
Žemės ūkio ministerija kartu su ekspertais sprendžia, ar paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje. Ministras teigia, kad šioje situacijoje svarbu sutelkti visus argumentus, nes stichinė sausra veikia ne tik žemės ūkį, bet ir kitus aspektus - miškininkus, hidrologinius dalykus. Svarstoma, kaip pagelbėti Lietuvos ūkininkams, dėl sausros patiriantiems didelius nuostolius.
ŽŪM paskelbė artimiausias numatomas priemones žemdirbiams, kaip palengvinti sausros pasekmes. Vis daugiau Lietuvos regionų fiksuojama pavojinga stichinė sausra, o trečdalyje šalies teritorijos jau pasiekta penkta - pati aukščiausia - miškų gaisringumo klasė. Kai kuriuose Lietuvos miškuose dėl aukštos gaisro rizikos gyventojams jau uždrausta lankytis.
Ūkininkai taip pat skambina pavojaus varpais, mat dalį derliaus naikina ne tik užsitęsusi sausra, bet jam pakenkė ir prieš tai buvusios šalnos.
Tiesa, nors stichijos nesuvaldysi, būdų sušvelninti sausrų padarinius yra. Vis dažniau ūkininkai ryžtasi drausti pasėlius ir augalus, kas užtikrina, jog, nenumatytiems gamtos padariniams sunaikinus derlių, finansiniai nuostoliai bus mažesni.
Taip pat skaitykite: Parama žemės ūkiui po sausros
Pasėlių Ir Augalų Draudimas: Finansinė Parama
Netikėtai užėjusi sausra ar vėlyvos šalnos gali pasikėsinti į daigus ar derlių, o tada visas darbas nueina niekais. Prie vis didėjančio ūkininkų, draudžiančių pasėlius ir augalus, skaičiaus prisideda ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo 2023-2027 m. strateginio plano priemonė, kompensuojanti dalį draudimo įmokų. Taip valstybė su ūkininku pasidalina riziką, be to, skatina ūkininkus, kuriems galbūt draudimas per didelė finansinė našta, vis dėlto ryžtis „susidėti saugiklius“.
Finansinė parama, padengiant dalį pasėlių ir augalų draudimo įmokų, ūkininkams leidžia ne tik mažiau nerimauti dėl orų nenuspėjamumo ar derliaus pažeidžiamumo, bet ir skatina investuoti į ilgalaikius sprendimus, kurie prisideda prie rizikų dėl nepalankių klimato sąlygų valdymų, pavyzdžiui, į drėkinimo sistemas.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Rita Adomavičienė teigia, kad pasėlių ir augalų įmokų draudimo kompensavimo priemonė, pagal kurią paraiškos pradėtos teikti nuo kovo 1 d., prisideda prie ūkininkų aktyvumo ir galimybių draustis, taip pat, kas labai svarbu - padalina riziką, kurią prisiimti vieniems ūkininkams neretai per sunku.
Pagal šią strateginio plano priemonę ūkininkai gali drausti pasėlius ir (arba) augalus, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos, nuo sausros ir (arba) iššalimo, paramos gavėjams yra kompensuojamos dalis draudimo įmokos sumos. Kitaip tariant, valstybė iš dalies prisiima riziką už draudimą, taip pat skatina ūkininkus draustis ir valdyti meteorologinių reiškinių sukeliamą riziką.
Pasak R. Adomavičienės, ši priemonė - itin populiari tarp ūkininkų. Pirmuoju paraiškos šaukimu, kuris vyko nuo praėjusių metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio, pareiškėjų buvo dvigubai daugiau, nei buvo numatyta, todėl priemonės finansavimui buvo skirtos papildomos lėšos. Akivaizdu, kad priemonė labai reikalinga ir paklausi, norintieji dar spėti į dabar galiojantį šaukimą jau turėtų suskubti, nes paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Kalbėdama apie reikalavimus R. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad jie nėra sudėtingi - paprastai dauguma besikreipiančių ūkininkų juos atitinka: paramos gali kreiptis aktyvus ūkininkas, kuriam nėra iškelta bankroto byla arba jo įmonė ar veikla nėra likviduojama, jis yra apdraudęs augalus ir (arba) pasėlius pagal tinkamą paramai gauti sutartį.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad paramos intensyvumas yra iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, bet pačių kompensacijų dydžiai įvairūs. Nacionalinės mokėjimo agentūros statistika rodo, kad mažiausia gauta paramos suma yra 7 Eur, o didžiausia - 114 tūkst. eurų, tai jau, akivaizdu, ūkininkas turintis daugiau nei 500 hektarų. Bet didžiausia dalis tų, kurie kreipiasi, yra ūkininkai, turintys apie 100 hektarų.
Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko. Visa tai nulemia, kad jaučiamas vis didesnis susidomėjimas šia parama.
Ekologinis Ūkininkavimas Ir Parama
Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. Žemės ūkio ministerija primena apie įsipareigojimų trukmę pretenduojantiems į ekologiniams ūkiams skirtą paramą.
Siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, šiemet startuoja trys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas.
Regioninės Situacijos Ir Iššūkiai
Sinoptikai kasdien praneša apie laukiančią dar vieną dieną be kritulių. Sausros padarinius labiausiai jaučia žemdirbiai ir miškininkai. Panevėžio miškų urėdija tapo pirmąja šalyje, kurioje šiomis dienomis paskelbtas aukščiausias - penktos klasės - gaisringumo lygis. Miškininkai jau gesina beįsiplieskiančią ugnį.
Į sausros nualintus laukus žvelgiantys ūkininkai jau mato, kad dalis derliaus pražuvo, prapliupęs lietus dar nors dalį jo išgelbėtų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per visą gegužę Panevėžyje lijo vos keturis kartus - gegužės 2, 16, 17 ir 25 dienomis.
Prognozuojama, kad dėl pavasario šalnų ir kritulių stokos šių metų derlius bus 20-30 proc. mažesnis nei paprastai. Žemės ūkio tarnybų duomenimis, Palenkės vaivadijoje dėl užsitęsusios sausros sutriko kultūrinių augalų vegetacija, nustojo augusi žolė bei kiti pašariniai kultūriniai augalai. Įpusėjus vasarai ūkininkai neturi kuo šerti galvijų.
Pieno kooperatyvų tvirtinimu, apie 20-30 proc. sumažėjo pieno tiekimas. Ūkininkai, neturėdami pašaro, pradėjo pardavinėti karves, kurių kainos smarkiai krito.
Specialaus įgaliotinio sausros padariniams likviduoti (veikiančio prie Lenkijos premjero) sprendimu, stichinės nelaimės ištikti ūkininkai gali stengtis tam tikro kredito žemės ūkio produkcijai atkurti, kuris bus teikiamas dvejiems metams su 5 proc. palūkanomis.
Punsko valsčiaus sausros padariniams tirti komisija, kurią sudaro vienas savivaldybės darbuotojas, vienas Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovas bei ūkio rūmų arba kaimo atstovas (dažniausiai seniūnas), aplankė penkiasdešimt ūkininkų, kurie raštu pareiškė esą nukentėję nuo sausros. Jie stengiasi lengvatinių stichinės nelaimės kreditų.
Rinkos Reakcija Ir Kainų Pokyčiai
Neilgai reikėjo laukti rinkos reakcijos. Jau gegužės viduryje smarkiai ūgtelėjo pašarinių bei konsumpcinių javų kainos. Per kelias dienas kviečiai pabrango 20 proc., kvietiniai miltai net 40 proc. Per tris savaites šių javų kaina pakilo nuo 550 iki 750 zl už toną ir buvo 70 proc. didesnė nei praeitais metais.
Žemės ūkio agentūra, gelbėdama padėtį, nusprendė parduoti valstybinius javų rezervus (80 tūkst. tonų), kas, tiesa, tik laikinai turėtų sumažinti kviečių kainą iki 600 zl už toną. Lenkijos žemės ūkio ministerija nusprendė iki rugiapjūtės pradžios panaikinti muitus pašarinių ir maisto grūdų importui, nes jis, dėl muitų ir aukšto dolerio kurso, pastaraisiais metais labai sumažėjo.
Labai sunki padėtis didelių kiaulių ir vištų augintojų. Jie dėl labai išaugusių pašarų kainų patiria milžiniškų nuostolių. Manoma, kad rudenį mėsos kaina pakils 15-20 proc. Jei ūkininkai, neturėdami pašaro, sumažins kiaulių skaičių, kiauliena gali pabrangti ir keliasdešimt proc. Po 1992 metų sausros, kurios padariniai nebuvo tokie tragiški kaip šiemet, kiaulių skaičius sumažėjo 25 proc., o mėsa pabrango net 80 proc.
Statistika: Paramos Sumos Ūkininkams
Paramos intensyvumas yra iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, bet pačių kompensacijų dydžiai įvairūs. Nacionalinės mokėjimo agentūros statistika rodo, kad paramos sumos skiriasi priklausomai nuo ūkio dydžio.
| Paramos suma | Ūkio dydis |
|---|---|
| Mažiausia: 7 Eur | Maži ūkiai |
| Didžiausia: 114 tūkst. Eur | Ūkiai > 500 ha |
| Dauguma paramos gavėjų | Ūkiai ~ 100 ha |
Visa tai nulemia, kad jaučiamas vis didesnis susidomėjimas šia parama. Iki birželio 30 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“. Parama susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos teritorijoje, draudimu nuo sausros.
Alternatyvūs ūkininkavimo metodai padeda kovoti su sausros sąlygomis
tags: #sausros #padariniams #kompensacija