Pastaruoju metu Lietuvoje žemės ūkis susiduria su dideliais iššūkiais dėl nepalankių oro sąlygų. Sausros, šalnos ir liūtys neigiamai veikia derlių ir ūkininkų pajamas. Dėl šių priežasčių, kompensacijos už gamtos stichijų padarytus nuostolius tampa itin aktualiu klausimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios paramos priemonės yra prieinamos ūkininkams, kaip veikia pasėlių draudimas ir kokia yra ūkininkų patirtis.
Ekstremali Situacija ir Valstybės Parama
Rugpjūčio pradžioje šalies žemės ūkyje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija, sulaukusi įvairių reakcijų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pažadėjo kaimiečiams kompensuoti apie trečdalį patirtų nuostolių - 200 milijonų litų. Pagalbos ranką ištiesė ir savivaldybės, politikai, tarp jų - ir mūsų rajono.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas tvirtina, kad ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu būtina skelbti todėl, kad kone tris savaites trukusios šio pavasario šalnos palietė beveik visą Lietuvos teritoriją.
ŽŪM duomenimis, pernykštės ūkininkų netektys dėl liūčių siekė 47 mln. eurų. Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 9,12 mln. eurų paramos, tačiau ji nebus teikiama jau suskaičiuotiems nuostoliams atlyginti. Briuselis pripažino, kad neįprastai ilgai užsitęsęs liūčių laikotarpis neturi precedento, tačiau paramą paskyrė už būsimas 2018 metų netektis ir tik labiausiai nukentėjusiems ūkininkams.
Parama Jauniesiems Ūkininkams
Nuo birželio 2 d. dėl paramos savo ūkiams į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) kviečiami kreiptis šalies jaunieji ūkininkai. Paraiškos pagal žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ NMA bus priimamos iki birželio 30 d.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Ūkininkų Nuogąstavimai ir Realijos
Vis dėlto, ne visi ūkininkai patenkinti esama situacija. Pasipiktinusieji mokesčių mokėtojų pinigų dalybomis klausia: kodėl valstybė turi kompensuoti žemės ūkio verslu besiverčiančių žmonių nuostolius, ar jie, kaip kiti verslininkai, neturi draustis nuo nelaimių?
Krekenavoje ūkininkaujantys ūkininkai Darius Česevičius ir Vigandas Petrėnas vieni iš tų, kuriems šiųmetė sausra padarė nemažai žalos ir jau dabar aiškėja, kad patirti nuostoliai sieks nemažas sumas.
Ūkininkai pastebi, kad kviečių derlingumas perpus mažesnis. Grūdas irgi nesubrendęs išdžiūvo, taigi ir mažesnis. Jei ankstesniais metais grūdai būdavo ekstra ar pirmos klasės, tai dabar tik ketvirta klasė, o tai yra pašariniai grūdai. Savaime aišku, kad nuostolių patirsime. Jei rapsų anksčiau kuldavome apie keturias tonas iš hektaro, tai dabar tik apie dvi. Dėl karščio ir rapsų aliejingumas mažesnis, o tai taip pat mažina supirkimo kainą.
LGAA vadovas pabrėžė, kad po pernykščių gamtos stichijų padarytų nuostolių ne vienam ūkininkui iškils išgyvenimo klausimas. Todėl, anot jo, pagalbos ranka turėtų būti ištiesta pirmiausia tiems, kuriems itin sunku. Daug kas gali atsidurti ties išgyvenimo riba ir jiems teks spręsti: užleisti savo laukus stipresniems koncernams ar kažkaip toliau gyvuoti. Jeigu augintojas pernai nuėmė pusę ar net tik trečdalį savo derliaus, jis galėjo likti skolingas už trąšas, sėklas, degalus. Kreditoriai jį spaudžia.
Tačiau Lietuvos daržovių ir bulvių augintojai tikisi, kad premjeras ištesės žodį ir skirs tiek pat lėšų tiems, kurių derlius pražuvo pernai. Pagrindinis kriterijus yra aiškus - kompensuojama ne mažiau kaip 30 proc. prarastų pajamų. Bet klausimas, kaip netektis apskaičiuoti?
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Pasėlių Draudimas: Ar Tai Veiksminga Priemonė?
Situacija pasėlių draudimo rinkoje nepalanki nei draudėjams, nei ūkininkams. Pasėlius galima apdrausti vienintelėje kompanijoje „PZU Lietuva“. Jos duomenimis, kasmet yra draudžiama tik apie 1 proc.
Ūkininkai abejoja, ar draudimo kompanijos skubėtų atlyginti gamtos padarytą žalą. Anot jų, daug vargo tektų patirti, norint ją įrodyti. Todėl dažnai ūkininkai nėra apsidraudę, nes neapsimoka. Įmoka didelė, o, reikalui esant, nieko gero nemoka.
Pasėlių draudimo pagrindų supratimas
Vis dėlto, visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija - klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, apsidraudusieji gali susigrąžinti net iki 70 proc.
Atskiros rizikos (iššalimas ir stichinė sausra) kompensuojamos net iki 70 procentų iš ES lėšų, kitos rizikos (kruša, liūtis, audra) kompensuojamos iki 50 proc. iš valstybės biudžeto. Tad įmokos nuo vasaros rizikų (krušos, liūties ir audros) kainuoja nuo 4-5 eurų už hektarą.
Marijampolės savivaldybės ūkininkas Antanas Bendaravičius pasėlius draudžia jau keletą metų ir sako, jog labiausiai naudotis draudimo bendrovių paslaugomis jį skatina galimybė valdyti rizikas. Juk žinojimas, kad patyrus žalą ją kompensuos, leidžia ramiau gyventi.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Statistika apie Pasėlių Draudimą
Anot M. Rusteikos, 2019 derliaus metais Kėdainių rajone iš viso buvo apdrausti 73 ūkiai. Visas apdraustas plotas sudarė 22 tūkst. 500 hektarų, o draudimo bendrovė prisiėmė 24,9 mln. eurų atsakomybę už apdraustus pasėlius. Kiekvienais metais apdraudžiama apie 15-18 proc. visų deklaruotų draustinų pasėlių.
Šiais metais savo pasėlius nuo meteorologinių reiškinių saugo beveik 1000 ūkininkų, o visas draustinas plotas sudaro apie 270 tūkst. hektarų.
Planuojama, kad tiesioginių išmokų avansai už 2019 m. turėtų būti pradėti mokėti nuo spalio 16 dienos.
Alternatyvūs Sprendimai: Savitarpio Pagalba ir Fondai
Ūkininkai svarsto apie savitarpio pagalbos fondų kūrimą, kad kompensuotų vieni kitiems patirtus nuostolius. Vis dėlto, tokios iniciatyvos įgyvendinimas susiduria su iššūkiais dėl bendruomeniškumo trūkumo ir skirtingų ūkininkų interesų.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) po truputį žengia į priekį, tačiau kol kas ta idėja nėra įgyvendinta.
Ūkininkas D. Česevičius neturi jokio savo asmeninio fondo - ką turim, tą turim. Kažkaip išsisuksim, išsilaižysim tas žaizdas iki kitų metų ir tikėsimės, kad kitais metais bus geriau. Nepirksim šiemet trąšų ar dar kažko, nebus į ūkį investicijų.
Išvados
Kompensacijos už sausros padarytus nuostolius ūkininkams yra svarbi paramos priemonė, padedanti išgyventi sunkumus ir tęsti veiklą. Nors valstybės parama ir draudimo galimybės egzistuoja, ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su kompensacijų gavimu ir draudimo veiksmingumu. Todėl būtina ieškoti alternatyvių sprendimų, tokių kaip savitarpio pagalbos fondai ir efektyvesnės draudimo sistemos, siekiant užtikrinti ūkininkų saugumą ir stabilumą.
Pagrindinės Paramos Priemonės
| Paramos Priemonė | Aprašymas | Kompensacijos Dydis |
|---|---|---|
| ŽŪM Kompensacijos | Kompensacijos už sausros padarytus nuostolius | Apie trečdalį patirtų nuostolių |
| ES Parama | Parama už būsimas netektis dėl liūčių | 9,12 mln. eurų |
| Pasėlių Draudimas | Draudimo įmokų kompensavimas | Iki 70 proc. iš ES lėšų, iki 50 proc. iš valstybės biudžeto |
tags: #kompensacija #uz #sausros #padarytus #nuostolius