Europos Sąjunga (ES), siekdama padidinti įmonių atskaitomybę ir palengvinti perėjimą prie tvarios ekonomikos, priėmė Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (angl. The Corporate Sustainability Reporting Directive - CSRD). Ši direktyva įpareigoja įmones reguliariai skelbti savo veiklos tvarumo ataskaitas, kurias turės tikrinti trečioji šalis, atlikdama auditą.
Socialinės atsakomybės ar tvarumo ataskaitas dauguma įmonių iki šiol galėjo teikti savanoriškai, tačiau pradedant 2024 m. tvarumo ataskaitos laipsniškai tampa privalomos dar didesnei daliai įmonių ir turės būti rengiamos pagal naujus ES patvirtintus standartus.
Šiuo metu tvarumo ataskaitas privalo teikti įmonės, kurioms galioja Nefinansinės atskaitomybės direktyvos reikalavimai (angl. Non-Financial Reporting Directive -NFRD).
Problema Socialiai atsakingas verslas pamažu tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a). Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių - t. LR Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos. Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas. Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje.
Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse. Taip pat kitose šalyse įmonių socialinės atsakomybei skatinti yra dažnai pasitelkiamas dalinimasis gerąja praktika.
Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė, nežinant apie anksčiau minėtus privalumus.
Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvos (CSRD) demaskavimas (AIŠKINIMAS)
CSRD įgyvendinimo etapai
CSRD numato palaipsninį tvarumo ataskaitų rengimą:
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
- Informacijos teikimas 2025 m. dėl 2024 finansinių metų - įmonėms, kurios ir dabar privalo rengti socialinės atsakomybės ataskaitas (didelės viešojo intereso ir listinguojamos įmonės, turinčios > nei 500 darbuotojų);
- Informacijos teikimas 2026 m. dėl 2025 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja didelėms įmonėms, atitinkančioms bent du iš trijų kriterijų: turtas siekia 25 mln. Eur., apyvarta siekia 50 mln. Eur., turi 250 > darbuotojų;
- Informacijos teikimas 2027 m. dėl 2026 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja mažoms ir vidutinėms ES reguliuojamose rinkose listinguojamoms įmonės (išskyrus labai mažas įmones);
- Informacijos teikimas 2029 m. dėl 2028 finansinių metų - reikalavimai įsigalioja trečiųjų valstybių įmonėms, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur, jei bent viena jų patronuojamoji įmonė ar filialas ES viršija tam tikras ribas.
Tvarumo ataskaita yra organizacijos veiklos, kuria siekiama būti tvaresniems - mažinti neigiamus poveikius ir kurti teigiamus poveikius - ataskaita.
„Suprasti, kokią informaciją reikėtų atskleisti, gali padėti įvairūs tvarumo standartai. Žinoma, įmonėms, kurios patenka į ES direktyvos apimtį (didelėms, daliai smulkaus ir vidutinio verslo įmonių), reikės vadovautis Europos tvarumo atskaitomybės standartais (ETAS, angl. ESRS). Juose numatyta ne tik atskleidžiamos informacijos struktūra, bet ir įtvirtinti principai, kuriais remiantis reikia įvertinti, kokia informacija laikoma reikšminga, ir turės būti pateikiama ataskaitoje. O jei direktyva jums dar nebus taikoma tiesiogiai - turite didesnę laisvę nuspręsti, kokią informaciją pateiksite savo ataskaitose. Visgi rekomenduočiau remtis anksčiau minėtais bendraisiais principais ir atsižvelgti į standartus“, - dalinasi D.
Pasak tvarumo ir komunikacijos eksperto, nepaisant to, kad vizualiniai sprendimai gali padėti perteikti ir geriau suprasti informaciją, patariama skirti ypatingą dėmesį ataskaitos turiniui: „Būtina įvertinti, ar informacija konkreti, ar pateikiami rodikliai ir jų dinamika, ar paaiškinama, koks vieno ar kito veiksmo poveikis. Ar informacija subalansuojama - ar smulkūs dalykai nėra prilyginami reiškmingesniems, galintiems padaryti esminį poveikį.
Ekspertas išskiria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo įmonės susiduria rengdamos ataskaitas, yra ilgai užtrunkantis duomenų rinkimas. Tam tikri duomenys dažnai nerenkami, kartais ne iki galo aiški metodika, kaip apskaičiuojami tam tikri rodikliai, neretai duomenys yra „išsibarstę“ po visą organizaciją. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl ataskaitos rengimas užtrunka ilgiau nei planuota.
„Mano patarimas - jei jums reikės raportuoti privalomai pvz. 2026-aisiais, - pradėkite tam ruoštis jau dabar, parenkite ataskaitas 2024 ir 2025-aisiais. Tai bus puikus praktinis pratimas, leisiantis pasiruošti privalomam raportavimui bei atskleisiantis naudingos informacijos apie tvarumo valdymą įmonėje“, - teigia D.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Tvarumo ekspertui antrina ir savo pirmąją tvarumo ataskaitą pristačiusios kepyklos „Biržų duona“ marketingo ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė: „Vienas sudėtingesnių etapų buvo duomenų surinkimas, nes rodiklių, kuriuos nusprendėme atskleisti, ypač daug. Dalį jų jau turėjome ir sekėme, kitus - teko suskaičiuoti, o likusius tik pradėjome sekti ir atskleisime kitose savo ataskaitose. N.
„Mes kreipėmės į tvarumo ekspertus, kurie strateginių sesijų metu padėjo išsigryninti tvarumo prioritetus. Rengiant ataskaitą ir siekiant atliepti gerąją praktiką, būtina atskleisti daug veiklos sričių, kuriose daromas poveikis, įvertinti įvairias rizikas, įtraukti suinteresuotąsias šalis ir atlikti daug kitų žingsnių. Kartu tai ir atviras įsipareigojimas prisidėti prie darnaus vystymosi bei dalintis informacija apie pastangas įgyvendinti tvarumo principus“, - dalinasi N.
„Biržų duonos“ marketingo ir tvarumo vadovė atkreipia dėmesį, kad svarbu, jog kiekvienas įmonės darbuotojas suprastų, kas iš tikrųjų slypi už populiarios „tvarumo“ sąvokos: „Juk tai ne vien įmonės įsipareigojimai, tai kartu ir rūpinimasis, kad pasaulis būtų geresnis ateities kartoms.
Tvarumo ataskaitų rengimui reikia skirti nemažai laiko ir resursų, ataskaitai būtinus duomenis nusimatyti rinkti reikėtų jau dabar, todėl jei dar nesate atidžiai susipažinę su tvarumo ataskaitomis ir naujaisiais CSRD reikalavimais, jums gali padėti VšĮ Aplinkos apsaugos instituto tvarumo konsultantai.
tags: #socialines #ataskaitos #privalomos #siose #salyse