Šis straipsnis negali pakeisti pokalbio su gydytoju. Visada tarkitės su savo gydytoju dėl gydymo ir prevencijos metodų.
Jūsų širdis yra raumuo, pumpuojantis kraują visame organizme.
Kraujas perneša deguonį ir maistines medžiagas, kurie reikalingi tinkamai organizmo veiklai atlikti.
Širdžiai kraują tiekiančios kraujagyslės yra vadinamos vainikinėmis arterijomis.
Vainikinės arterijos yra maždaug 4 mm spindžio ties žiotimis, palaipsniui siaurėjančios.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Yra dvi pagrindinės vainikinės arterijos - kairė ir dešinė. Kairė išsiskiria į dvi šakas - kairę priešakinę nusileidžiančią ir kairę gaubiančią arteriją.
Vainikinių arterijų liga susergama, kai arterijų viduje kaupiasi riebalinių nuosėdų sankaupos, vadinamos kalkių plokštelėmis, o šis procesas - ateroskleroze.
Dėl šių plokštelių nuosėdų arterijų vidus gali susiaurėti, todėl sumažėja kraujo ir deguonies tiekimas.
Kai širdį aprūpinančiose arterijose pasireiškia aterosklerozė, ši būklė vadinama vainikinių širdies arterijų liga (koronarine širdies liga).
Sumažėjusi kraujo tėkmė į širdį gali sukelti skausmą krūtinėje (vadinamąją krūtinės anginą) ir rankų bei pečių tirpimą.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Keli veiksniai gali padidinti vainikinių arterijų ligos riziką.
Tam tikrų rizikos veiksnių negalite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo amžiaus, lyties ir šeimos istorijos.
Kiti rizikos veiksniai gali būti pašalinti ir sumažinti riziką susirgti koronarine širdies liga.
Elektrokardiograma (EKG), kai užrašomas Jūsų širdies elektrinis aktyvumas esant ramybės būsenai, bet tik pagal ją negalima nustatyti, ar sergate vainikinių arterijų liga, ar krūtinės angina.
KOMPIUTERINĖ TOMOGRAFIJA (KT). KT tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar vainikinėse arterijose yra kalkių plokštelių.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Jeigu gydytojui kyla įtarimų, kad gali būti reikšmingas arterijų susiaurėjimas, rekomenduojama atlikti koronarinę angiografiją.
Ji išsamiai parodys tikslią susiaurėjusių ar užsikimšusių vainikinių arterijų vietą ir jos mastą.
Procedūra trunka 20-40 minučių ir atliekama operacinėje.
Procedūrai atlikti bus pasiūlyti nestiprūs raminamieji vaistai, padėsiantys Jums atsipalaiduoti.
Nuskausminęs sritį vietiniu anestetiku, Jūsų gydytojas į riešo ar kojos viršuje esančią arteriją įkiš trumpą, tuščiavidurį vamzdelį.
Fotografuojant skirtingais kampais gaunamas išsamus Jūsų arterijų žemėlapis.
Normalu jausti laikiną šilumos pliūpsnį, kai sušvirkščiami dažai, bet procedūros metu Jūs neturėtumėte jausti jokio skausmo ar nepatogumo.
Vaistai taip pat labai svarbūs siekiant sumažinti tolesnį kalkinių plokštelių susidarymą.
Stentas - tai mažas, išplečiamas, panašus į tinklelį vamzdelis, kuris arterijoje veikia kaip atrama ir padeda išlaikyti arteriją atvirą.
Stentas įvedamas uždėtas ant balionėlio ir, kai balionėlis išplečiamas dideliu slėgiu, stentas išsiplečia ir įsitvirtina arterijos sienelėje.
Stentas negali judėti, nusidėvėti ar pablogėti jo kokybė.
Kartais stentų viduje galimas pakartotinis susiaurėjimas dėl audinio išvešėjimo gijimo metu.
Ne visiems susiaurėjimams reikalingi arba tinka stentai, kartais pakanka tik balioninės angioplastikos.
Tačiau ne visi vainikinių arterijų susiaurėjimai yra tinkami stentavimo procedūroms, o Jūsų vainikinių arterijų ligos eiga gali reikšti, kad ilgalaikiai gydymo rezultatai bus geresni atlikus šuntavimo operaciją.
Angioplastika - tai arterijų gydymas iš vidaus, naudojant balionėlius ir stentus; ši procedūra atliekama operacinėje panašiai kaip ir koronarinė angiograma.
Širdies smūgio atveju, angiograma ir angioplastika, paprastai atliekamos tuo pačiu metu.
Per vamzdelį riešo (arba kojos) arterijoje naudojant vietinį anestetiką į susiaurėjusią vainikinę arteriją įstumiama labai plona kreipiamoji viela.
susiaurėjimo arba užsikimšimo tašką.
Balionėlis išplečiamas, kad prispaustų plokštelę prie arterijos sienelės, ir po to subliuškinamas, atlaisvinant kelią įprastai kraujo tėkmei kraujagyslėje.
Jeigu patekote į ligoninę dėl širdies smūgio, tada Jūsų EKG gali rodyti gydytojams, kad pagrindinė vainikinė arterija yra visiškai užsikimšusi.
Dažnai, bet ne visada, tuo pačiu metu gali būti implantuotas stentas.
Jūs galėsite keltis iš lovos greitai po procedūros, o slaugytojai atidžiai stebės dūrio sritį Jūsų rieše.
Ji paprastai po procedūros 2-4 valandoms suspaudžiama apyranke.
Jums bus rekomenduota, kada galite grįžti prie įprastos veiklos, t. y.
Tai paprastai būna aspirinas ir kitas preparatas, pavyzdžiui, klopidogrelis, tikagreloras arba prasugrelis.
Jums bus aiškiai nurodyta, ką vartoti ir kiek laiko.
Vainikinių arterijų ligą galima veiksmingai gydyti, bet ji nėra išgydoma.
Jūsų gydytojas gali skirti vaistų, padedančių kontroliuoti kraujospūdį, diabetą ir (arba) didelį cholesterolio kiekį.
Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti pakeisti gyvenimo būdą.
Jeigu rūkote, mesti rūkyti yra labai svarbu, Jūsų vainikinių arterijų ligos rizikai sumažinti.
Cigaretės dūmuose esančios cheminės medžiagos palengvina plokštelių susidarymą ant Jūsų arterijos sienelių.
Nejudrus gyvenimo būdas padidina riziką.
Valgykite kuo mažiau sočiųjų riebalų, cholesterolio ir daug liesųjų baltymų, vaisių, daržovių bei viso grūdo gaminių.
Stentai yra sukurti taip, kad visą gyvenimą liktų Jūsų kūne.
Jeigu Jums reikalingas MRT (magnetinio rezonanso tomografo) tyrimas, turite informuoti specialistus, kad turite stentą.
Gydytojas Jus informuos.
tags: #biuletenis #po #stento #operacijos