Žaizda - tai odos ir gleivinės vientisumo pažeidimas, kuris dažnai gali apimti ir gilesnius audinius. Tai viena iš dažniausių traumų, galinčių nutikti buityje, darbe, gamtoje ar bet kurioje kitoje netikėtoje situacijoje. Dažniausios žaizdų priežastys - neatsargus elgesys su aštriais, kertančiais, plėšiančiais, duriančiais ar net šaunančiais daiktais. Dažnai susižeidžiama ir griūnant. Žaizdos atpažinimas paprastai nesudėtingas.
Svarbiausia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis įvyko sužalojimas, koks daiktas jį sukėlė ir ar žaizda galėjo būti užkrėsta. Šautinė žaizda - primena skylutę su sumuštais, nubrozdintais, tamsesniais kraštais. Kartais pasitaiko kombinuoto tipo žaizdų, pavyzdžiui, kąstinės-plėštinės, trintinės-plėštinės, durtinės-pjautinės. Norint tiksliau įvertinti žaizdą, ji nuskausminama ir apžiūrima naudojant specialius chirurginius instrumentus.
Medicininis pleistras - būtina priemonė kiekvienoje vaistinėlėje.
Nubrozdinimai
Nubrozdinimai - tai viršutinio odos (epidermio) sluoksnio pažeidimas, atsirandantis dėl trinties į šiurkštų paviršių. Nubrozdinimai - vieni dažniausių buitinių ar darbo traumų. Dažniausiai jie įvyksta neatsargiai judant, krentant ar kontaktuojant su šiurkščiais paviršiais.
Paviršinis odos pažeidimas atsiranda, kai oda trinama ar braukiama į kietą, šiurkštų paviršių. Iškart po traumos jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, pažeistoje vietoje pasirodo nedidelis, paviršinis kraujavimas. Netrukus aplink žaizdą atsiranda paraudimas ir nedidelis patinimas. Diagnozuoti nubrozdinimą nesudėtinga.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Svarbu įvertinti, kokiomis aplinkybėmis įvyko trauma, koks buvo traumuojantis paviršius (švarus ar užterštas) ir ar sužeidimas paviršinis, ar gilesnis. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar yra atlikta stabligės profilaktika - tai svarbu esant atviriems odos pažeidimams. Nubrozdintos odos kraujavimas dažniausiai būna nestiprus ir sustoja savaime.
Jei kraujavimas vis tiek tęsiasi, galima švelniai prispausti sužeistą vietą steriliu, minkštu tvarsčiu ir palaikyti apie 30 minučių. Svarbu per dažnai netikrinti, ar kraujas jau sustojo, nes pakartotinai nuimant tvarstį galima pažeisti besiformuojantį žaizdos šašą ir paskatinti kraujavimą.
Žaizdų tipai ir pirmoji pagalba.
Nubrozdinimo priežiūra
Nubrozdintą vietą būtina saugoti nuo nešvarumų - neliesti neplautomis rankomis, neleisti kontaktuoti su purvinais drabužiais, avalyne ar kitais daiktais. Jei žaizda nėra stipriai užteršta, pakanka dezinfekuoti tik aplinkinę sveiką odą. Rekomenduojama naudoti antibiotinį tepalą žaizdai, tuomet uždengti sterilia servetėle ar bintu. Tokį tepalą turi skirti gydytojas esant infekcijai. Žaizdų, kurios neturi infekcijos požymių su antibiotiniu tepalu tepti nereikia. Jei sužeidimo vieta maža - pakanka sterilios pleistro juostelės.
Jeigu žaizda užteršta žemėmis, smėliu, rūdimis ar kitomis nešvarumų dalelėmis, ją būtina nuplauti švariu vandeniu, švelniai pašalinant matomus nešvarumus. Svarbu nenaudoti muilo ar kitų ploviklių, nes jie gali sudirginti pažeistą odą ir sulėtinti gijimą. Kai nubrozdinimas pradeda gyti ir pasidengia sausu šašu, žaizdą rekomenduojama laikyti atvirą, nes tai leidžia odai kvėpuoti ir pagreitina gijimo procesą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Medikai rekomenduoja nuo stabligės skiepytis kas 10 metų. Tai itin svarbu įvykus bet kokiam odos sužalojimui. Jei nubrozdinimo plotas yra didelis, žaizda gili ar joje liko nešvarumų, ypač žemės, smėlio ar rūdžių, būtina įvertinti, kada paskutinį kartą buvote skiepyti.
Pjautinės žaizdos
Nedideles pjautines žaizdas, padarytas švariais, aštriais instrumentais, dažniausiai galima gydyti namuose. Žaizdos kraštus reikia patepti dezinfekuojančiu tirpalu: jį tepkite ant odos aplink žaizdą, tačiau jokiu būdu nepilkite tiesiai ant žaizdos vietos, nes gali sudirginti audinius ar sukelti cheminį nudegimą. Iš žaizdos tekantis kraujas padeda natūraliai ją išvalyti.
Norint sustabdyti kraujavimą, žaizdos kraštus reikėtų suglausti ir prispausti steriliu tvarsčiu, o šį laikyti 20-30 minučių. Tvarstis apsaugo žaizdą nuo infekcijos ir nešvarumų. Kol kraštai visiškai nesugyja, tvarsčio nereikėtų dažnai nuiminėti. Nors mažos, tačiau veido ir galvos žaizdos dažnai kraujuoja stipriai, ypač iš plaukuotosios galvos dalies, nes ten kraujagyslės susitraukia prasčiau.
Tokiu atveju žaizdą reikėtų stipriai prispausti steriliu ar švariu audeklu ir palaikyti apie 10-15 minučių. Jei kraujas prasiskverbia pro tvarstį, papildomai uždėkite storesnį sluoksnį ir stipriau suspauskite. Jeigu žaizda yra galūnėje, pakelkite ranką ar koją virš širdies lygio - taip kraujavimas sustos greičiau.
Jeigu taikant minėtas priemones kraujavimas nesustoja per 15 minučių arba atsiranda kitų rizikos veiksnių, būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Taip pat profesionali pagalba reikalinga, jei žaizda yra muštinė, durtinė, plėštinė, traiškytinė, šautinės ar susiformavo pėdose. Šios žaizdos dažnai būna užterštos ir gali lengvai infekuotis.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Žaizdų gydymo pagrindai: ką daryti, kad žaizda greičiau sugytų.
Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės (MPP)
Gydytojo skyrimu tam tikroms lėtai gyjančioms žaizdoms gydyti ir prižiūrėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu 100 procentų gali būti kompensuojami dengiamieji arba gydomieji (sugeriamieji gelio arba be gelio, su silikono sluoksniu arba kitos sudėties) tvarsčiai, hidrogelis, kitos šlapiuojančių žaizdų, taip pat stomos odos priežiūros priemonės, padedančios paspartinti gijimą ar apsisaugoti nuo galimų komplikacijų.
Tvarsčiai ir hidrogelis Gydant iki 5 mm gylio trofines opas, pavyzdžiui, atsirandančias dėl kraujotakos sutrikimų, dėl cukrinio diabeto, venų nepakankamumo ar kitų priežasčių, opas po spindulinio gydymo (dėl piktybinio naviko), pragulas, taip pat pūslinės epidermolizės žaizdas ir vaikų nudegimus nuo diagnozės nustatymo dienos gali būti išrašoma ir ligonių kasos apmoka iki 15 vienetų iš PSDF kompensuojamų gydomųjų tvarsčių per mėnesį kiekvienai žaizdai ar opai. Gilesnėms nei 5 mm žaizdoms gydyti per mėnesį gali būti išrašomi 2 vienetai po 15 gramų hidrogelio ir po 15 vienetų gydomųjų tvarsčių kiekvienai žaizdai, kuriuos apmoka ligonių kasos.
Visais atvejais gydomųjų tvarsčių vienu kartu gali būti išrašoma ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo kursui. Jeigu gydomieji tvarsčiai pacientams negali būti skiriami, tai išrašoma iki 3 kg alignino ir 5 metrų marlės arba iki 20 marlės tvarsčių ir po 5 pleistrų ritinėlius per mėnesį kiekvienai žaizdai. Šios MPP jiems taip pat yra apmokamos iš PSDF.
Stomos ir stomos odos priežiūros priemonės
Dėl suformuotos stomos gali atsirasti įvairių odos pažeidimų, sudirgimų. Jų prevencijai iš PSDF 100 procentų kompensuojamos stomos ir stomos odos priežiūros priemonės. Esant dirbtinei išangei, kolostomai, enterostomai, urostomai ar žarnų fistulei ir stomai gali būti skiriamas nustatytas kiekis hidrokoloidinės pastos, hidrokoloidinės masės žiedų, valomųjų putų, medicininių klijų valiklio, valomųjų servetėlių, apsauginių servetėlių ir miltelių, apsauginio odos purškalo, stomos turinio rišamųjų priemonių (granulių), kt.
Bet kuriuo atveju dėl šių medicinos pagalbos priemonių (MPP) poreikio sprendžia pacientą gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į atviros žaizdos dydį, žaizdos gijimo būklę, komplikacijas, kt. aplinkybes. Tai jis detaliai privalo nurodyti medicinos dokumentuose pacientui išrašydamas MPP. Taigi pirmą kartą reikiamas kompensuojamąsias MPP turi skirti šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Vėliau išrašyti receptą ir tęsti gydytojo nurodytų MPP skyrimą pagal kompetenciją gali bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas ar slaugytojas diabetologas.
PSDF lėšos MPP apmokėti kasmet nuosekliai auga: 2022 m. MPP įsigijimo išlaidoms, įskaitant paciento priemoką, apmokėti skirta 39 mln. eurų, o praeitais metais - beveik 49 mln. eurų. Jau ketvirtus metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės - 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys asmenys su negalia ir pensininkai turi galimybę gauti ne tik kompensuojamuosius vaistus, bet ir MPP, nemokėdami paciento priemokos.
Ligonių kasų duomenimis, 2023 m. kompensuojamąsias MPP įsigijo apie 211 tūkst. pacientų, daugiau kaip pusė jų - 108 tūkst. - pernai reikiamas priemones gavo nemokamai.
| Metai | MPP finansavimas (mln. eurų) | Pacientų, įsigijusių MPP | Pacientų, gavusių MPP nemokamai |
|---|---|---|---|
| 2022 | 39 | - | - |
| 2023 | 49 | 211,000 | 108,000 |
Specialistai skambina pavojaus varpais - ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant lėtinių ligų auga ir lėtinėmis žaizdomis sergančių pacientų skaičius. Žaizdų gijimas ir gydymas nėra paprastas procesas. Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojos Loretos Pilipaitytės tvirtinimu, pacientų, kuriems susiformuoja lėtinės žaizdos skaičius vis didėja. Ji pabrėžė, kad žaizdų gijimas ir gydymas nėra paprastas procesas.
Neatsitiktinai šiandien žaizdų gijimo, gydymo tyrimų sritis yra nepaprastai aktyvi. „Mokslininkai atlieka tyrimus įvairiose srityse - nuo medžiagų mokslo iki molekulinės biologijos. „Veiksmingam žaizdos gydymui ir priežiūrai būtinas kruopštus tiek žaizdos, tiek paciento bendros sveikatos būklės įvertinimas (dažniausiai tokie pacientai turi daug gretutinių lėtinių ligų, vartoja įvairių vaistų arba bendra būklė nėra gera), klinikinių duomenų interpretavimas, tinkamo gydymo parinkimas.
„Esant sudėtingiems atvejams ne visada pakanka tik konservatyvių gydymo metodų. Prasta žaizdos priežiūra gali sukelti uždelstą gijimą, infekciją, netinkamą tvarsčių naudojimą. Kartais dėl komplikacijų pacientams tenka išgirsti ir ypač gąsdinantį nuosprendį - organo amputacija. Daug sklandesnį ir greitesnį žaizdų gijimo procesą užtikrinti padeda įvairios mechaninės medicinos priemonės, aparatai. Vienas tokių pažangių žaizdų gydymo metodų - neigiamo slėgio terapija (kitaip - vakuuminė terapija). V.A.C.
Ūmių žaizdų gydymo šiuo metodu indikacijos: dideli minkštųjų audinių potrauminiai defektai, atlikus chirurginį užterštų žaizdų išvalymą, nudegimai, odos ar jos pakaitalų pritvirtinimui prie žaizdos dugno. „Naudojant šį metodą ant žaizdos uždedama speciali kempinė/tvarstis, prie kurios pritvirtinamas siurbimo vamzdelis, hermetiškai aptvarstoma poliuretano tvarsčiu ir specialaus prietaiso (siurblio) pagalba suformuojama neigiamo slėgio aplinka žaizdoje. Taip yra stimuliuojamas granuliacinio audinio augimas (užpildomas žaizdos dugnas).
„Žaizda būna apsaugota nuo bakterinės taršos iš aplinkos. Tai ypač aktualu gydymo įstaigose, kur yra didesnė antibiotikams atsparių bakterijų rizika. Žaizdos eksudatas neprateka pro tvarsčio kraštus, nesukelia diskomforto pacientui (nesušlampa drabužiai, patalynė) nesimaceruoja aplinkinė oda, jis siurbiant surenkamas į uždarą talpą/konteinerį.
Gydytoja pastebėjo, kad neigiamo slėgio terapija vis plačiau ir dažniau yra taikoma mūsų šalies gydymo įstaigose. Vadinasi, atitinkamai dienų ar valandų žmogus nedirba ir negauna atlyginimo, tam tikrų išlaidų pareikalauja transportas nuvykti į gydymo įstaigą, tam tikrus darbus atlieka medikai... „Būna pacientų, kurių negalime operuoti dėl bendros jų sveikatos būklės, o gydymas tik tvarsčiais užtrunka mėnesių mėnesiais. Tvarsčiai brangūs, laiko sąnaudos didelės, dar prisideda infekcijos rizika ir kt. Neigiamo slėgio terapija V.A.C.
Padeda suformuoti neigiamo slėgio aplinką žaizdoje. Taip yra stimuliuojamas granuliacinio audinio augimas (užpildomas žaizdos dugnas).