Ar jau pagalvojote, ką norėtumėte veikti išėję į pensiją? Ar kada susimąstėte, kaip sukaupti pakankamai lėšų senatvei ir užsitikrinti finansinį saugumą ateityje? Pasaulinė praktika rodo, jog norint užsitikrinti patogią senatvę, pensija turėtų sudaryti 70 % dabartinių Jūsų pajamų. Kaupimas II pensijų pakopoje yra pirmas ir labai svarbus žingsnis patogios pensijos link.
Vienas iš įrankių tam - investiciniai fondai, kurie kaupia ir investuoja jūsų lėšas, kad jos augtų ilguoju laikotarpiu. Daugelis žmonių apie investavimą į fondus žino tik paviršutiniškai, o klausimų kyla daug - nuo saugumo iki investicijų strategijos.
Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. CO2 emisijų mažinimas yra vienas svarbiausių viso pasaulio bei mūsų tikslų.
Jūsų lėšos prisideda ne tik prie brandžių kompanijų plėtros, bet ir prie kruopščiai atrinktų startuolių auginimo, į kuriuos investuojame per alternatyvaus investavimo fondus. Pensijų fondų investicijos į sveikatos ir technologijų sektorius siekia apie 860 mln. į IT sektorių sudaro apie 18.5% - 600 mln. į sveikatos sektorių sudaro apie 8% - 260 mln.
Esminiai pensijų fondų veikimo principai
„Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius paaiškina, kaip veikia pensijų fondai, kokie saugumo mechanizmai užtikrina jūsų lėšų apsaugą ir kaip pasirinkti fondą, atitinkantį jūsų amžių, tikslus ir rizikos toleranciją.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
L. Grinevičius pasakoja, kad pradiniame etape fondą galima įsivaizduoti kaip piniginę, kurios priežiūra, auginimas ir saugojimas patikimas jos valdytojui. „Pačioje pradžioje žmogus, kuris kaupia konkrečiame fonde, į jį perveda pinigus. Už šią sumą jis įsigyja vadinamuosius fondo vienetus - tai patvirtinimas, kiek lėšų yra sukaupta. Kai pinigai patenka į fondą, valdytojas juos investuoja į įvairų turtą. Paprastai tai būna investicinės priemonės: vertybiniai popieriai, akcijos, obligacijos ar kitų fondų vienetai“, - aiškina specialistas.
Pasak jo, kai lėšos investuojamos, jų vertė natūraliai kinta kartu su rinkos svyravimais. „Atitinkamai keičiasi ir mūsų turimų fondo vienetų vertė - ji priklauso nuo to, kaip keičiasi fondo turto vertė. Jei fonde būtų laikomi tik pinigai, vertė visada išliktų tokia pati, tačiau investicijos suteikia galimybę ilguoju laikotarpiu tą vertę auginti.“
II pakopos pensijų fondų atveju sukauptų lėšų paprastai negalima išsiimti bet kada - jos skirtos ilgalaikiam kaupimui senatvei. Vis dėlto žmogus gali pasirinkti, kokiame fonde nori kaupti, ar keisti jį priklausomai nuo savo amžiaus, rizikos tolerancijos ir ilgalaikių tikslų.
Kas rūpinasi fondų apsauga?
Žmonėms natūraliai kyla klausimų, ar į fondą investuoti pinigai tikrai neprapuls. „Suprantama, kad kaupiant fonde norime būti tikri - lėšos turi likti saugios ir nebūti pasisavintos. Šiandien tam sukurta daug saugiklių. Pirmiausia, fondo valdytojas yra kruopščiai vertinamas finansinių institucijų ir turi gauti licenciją - leidimą vykdyti veiklą“, - sako L. Grinevičius.
Lietuvoje šiuos klausimus prižiūri Lietuvos bankas. Vertinama fondo valdytojo kompetencija, turimi įrankiai ir nepriekaištinga reputacija. „Leidimas suteikiamas tik po išsamių patikros etapų, kai nustatoma, kad valdytojas atitinka visus reikalavimus. Tačiau tai tik pirmas saugiklis - priežiūra nesibaigia gavus licenciją. Svarbus ir pats fondo veiklos reglamentavimas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Valdytojai privalo aiškiai apibrėžti, kaip bus disponuojama investuotomis lėšomis: į kokias turto klases investuojama, kokiomis proporcijomis, kokie yra ribojimai. Visos taisyklės derinamos su priežiūros institucijomis“, - aiškina specialistas.
Fondo lėšos patenka ne tiesiogiai į valdytojo rankas, o į depozitoriumą - nepriklausomą trečiąją instituciją. „Valdytojas gali tik duoti nurodymus depozitoriumui, kur investuoti pinigus, ką parduoti ar keisti. Depozitoriumas tikrina, ar visos operacijos atitinka patvirtintas taisykles. Bet kokie nukrypimai yra sustabdomi, todėl lėšos lieka saugios“, - pabrėžia L. Grinevičius.
Eksperto teigimu, paskutinis saugumo sluoksnis veikia pačiose fondų valdymo bendrovėse. „Čia dirba atitikties ir rizikos valdymo specialistai, kurie prižiūri, kad visos operacijos atitiktų fondo taisykles. Nors jie yra įmonių darbuotojai, jų veikla - savarankiška. Jie reguliariai teikia ataskaitas fondo valdybai, užtikrindami, kad nebūtų nuokrypių nuo nustatytų taisyklių.“
Kaip pasirinkti fondą?
Kiekvienas investicinis fondas turi savitą strategiją, kryptis, rizikas. Todėl renkantis fondą svarbu pagalvoti, kas yra priimtina būtent jums.
„Investavimo rizika turėtų atitikti kliento amžių. Kuo jaunesnis žmogus, tuo jo investavimo horizontas yra platesnis, per ilgą laikotarpį gali rizikingiau investuoti. Kuo labiau artėjame prie pensinio amžiaus, tikėtina, turime sukaupę vis didesnį turtą ir tada svarbiausia - kaip jį išsaugoti ir gal kažkiek papildomai uždirbti, tačiau nesivaikant didelės grąžos ir per daug nerizikuojant.“
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Anot eksperto, rizika siejama su kainos svyravimais. „Jeigu fondas didesnės rizikos, tai reiškia, kad fondo vienetų kainos svyravimo amplitudė gali būti didelė. Kuo amplitudė mažesnė, tuo mažesnė ir fondo rizika“.
Šis aspektas valdomas pasitelkiant skirtingus finansinius instrumentus ir investavimo strategijas. „Pavyzdžiui, akcijų svyravimo amplitudė didelė, o mažiau rizikingi instrumentai - obligacijos, kurių vertė dažniausiai keičiasi nežymiai.“
L. Grinevičius primena svarbiausius veiksnius renkantis fondą:
- Įvertinkite savo amžių, finansinius tikslus ir rizikos toleranciją.
- Pažiūrėkite, kokius instrumentus fondas naudoja ir kaip pasiskirsto rizika tarp jų.
- Atsižvelkite į fondų istorinius rezultatus, bet nepamirškite, kad praeities grąža negarantuoja ateities rezultatų.
- Jei nesate tikri, pasikonsultuokite su finansų specialistu - net trumpas pokalbis gali padėti pasirinkti tinkamiausią fondą pagal jūsų poreikius.
Pensijų fondų rezultatai
Paanalizavę rizikingiausią akcijų fondų kategoriją matome, kad tiek 2017 m., tiek 5 paskutiniais metais „Swedbank“ turėjo džiuginti jo valdomo fondo rezultatai - daugiau nei trečdalis asmenų iš šios kategorijos fondų pasirinko būtent „Swedbank pensija 5“ fondą. Tačiau rezultatai rodo, kad INVL valdomam „INVL Extremo II 16+“ fondui sekėsi kur kas geriau.
Lentelėje pateikiami visų fondų duomenys, kad patys galėtumėte paanalizuoti pagal straipsnyje minėtus kriterijus, kaip sekėsi jūsų pensijų fondui. Ateityje taip pat nesunkiai galėsite tai padaryti, nes Lietuvos bankas šiuos duomenis pateikia kas ketvirtį.
| Fondas | Valdymo įmonė | Fondo dalyvių skaičius | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 10 metų, % | Vidutinė metinė grąža* per praėjusius 5 metus, % | Vidutinė metinė lyginamojo indekso grąža per praėjusius 5 metus, % | Skirtumas tarp 5 m. vid. grąžos ir lyg. indekso grąžos, p.p. | Grąža 2017, % | Grąža 2016, % | Grąža 2015, % |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| INVL STABILO II 58+ | INVL | 0,4 % | 4,79 | 2,62 | 1,60 | 1,02 | 2,49 | 0,55 | 2,25 |
| Aviva Europensija | Aviva | 10,7 % | 4,48 | 2,24 | 1,52 | 0,72 | -1,69 | 1,83 | 2,93 |
| Luminor pensija 1 | Luminor | 1,0 % | 3,13 | 1,16 | 2,24 | -1,07 | -0,33 | 2,84 | 0,80 |
| Swedbank pensija 1 | Swedbank | 0,1 % | 2,68 | 2,18 | 2,17 | 0,01 | 0,02 | 0,45 | 0,48 |
| SEB pensija 1 | SEB | 2,5 % | 2,32 | 0,69 | 1,49 | -0,80 | -0,85 | 0,39 | 0,57 |
| Swedbank pensijų išmokų fondas | Swedbank | 1,6 % | 1,54 | 0,42 | -0,00 | 0,42 | -0,03 | 0,45 | 0,48 |
| INVL MEZZO II 53+ | INVL | 0,3 % | 4,95 | 5,18 | 5,39 | -0,21 | 5,84 | 6,22 | 7,55 |
| Aviva Europensija plius | Aviva | 1,8 % | 4,22 | 4,10 | 3,20 | 0,90 | 1,54 | 1,72 | 4,38 |
| Luminor pensija 2 | Luminor | 3,6 % | 3,79 | 3,24 | 3,95 | -0,72 | 1,17 | 1,88 | 2,41 |
| Swedbank pensija 2 | Swedbank | 8,0 % | 3,10 | 3,82 | 4,62 | -0,80 | 3,10 | 3,34 | 1,95 |
| INVL MEDIO II 47+ | INVL | 3,0 % | 6,97 | 7,53 | 8,71 | -1,18 | 7,27 | 7,68 | 5,83 |
| Luminor pensija 3 | Luminor | 5,8 % | 4,24 | 5,20 | 5,63 | -0,43 | 3,36 | 3,00 | 4,10 |
| Aviva Europensija ekstra | Aviva | 5,0 % | 4,06 | 5,93 | 4,85 | 1,08 | 3,30 | 2,02 | 5,99 |
| Swedbank pensija 3 | Swedbank | 13,3 % | 3,01 | 5,27 | 6,09 | -0,82 | 4,84 | 4,47 | 3,47 |
| SEB pensija 2 | SEB | 14,4 % | 2,71 | 4,39 | 5,09 | -0,70 | 4,77 | 4,68 | 2,89 |
| Swedbank pensija 4 | Swedbank | 9,0 % | 2,21 | 6,24 | 7,43 | -1,20 | 6,37 | 5,84 | 4,32 |
| INVL EXTREMO II 16+ | INVL | 5,9 % | 8,01 | 10,51 | 11,00 | -0,49 | 9,46 | 11,25 | 8,26 |
| SEB pensija 3 | SEB | 5,4 % | 2,20 | 7,61 | 7,83 | -0,22 | 9,00 | 8,00 | 4,53 |
| Swedbank Pensija 5 | Swedbank | 8,1 % | - | 8,03 | 9,31 | -1,29 | 8,98 | 7,48 | 5,96 |
Šaltinis: parengta remiantis Lietuvos banko pateikiama informacija.
Pastaba. Fondas „Luminor pensija 4“ įkurtas 2017 m., todėl jo grąžos istorijos dar nėra.
*Vidutinė metinė grąža. Apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per nurodytą laikotarpį. Vidutinė metinė grąža gauta taikant geometrinį vidurkį.
Pastaba. Straipsnyje minima 5 m. grąža - tai vidutinė metinė grąža, apskaičiuota remiantis apskaitos vieneto vertės pokyčiu per praėjusių 5 m. laikotarpį, taikant geometrinį vidurkį.
Perspėjimas. Straipsnyje pateikiama informacija nėra rekomendacija ar siūlymas dėl investicinių sprendimų. Už investicinius sprendimus, kurie buvo priimti remiantis šioje apžvalgoje pateikta informacija, neatsakome.