Karantino laikotarpis ypatingai išryškino socialinių paslaugų poreikį: ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir vienišiems asmenims. Socialinis darbas įgalina asmenis, šeimas, bendruomenes ir visuomenę įveikti kylančias socialines problemas ir išvengti galimų socialinių problemų ateityje. Būtent individualios priežiūros darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas ir lankomosios priežiūros darbuotojas) yra specialistas, esantis arčiausiai socialinių paslaugų gavėjo: senyvo amžiaus, neįgalaus, vaiko ar šeimos, kuriems reikalinga pagalba.
Socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Vienas iš būdų spręsti išvardintas problemas - stiprinti socialinių darbuotojų profesines kompetencijas dalyvaujant mokymuose ir supervizijoje. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas lemia paslaugų kokybę gyventojams. Tie darbuotojai, kurie yra arčiausiai žmogaus, ypatingai kai mes kalbame apie socialinių darbuotojų padėjėjus, turi išmanyti kaip geriausiai padėti žmogui.
Pragulos: sąvoka, dažnis ir rizikos grupės
Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Tai žaizda, apimanti odą ir gilesnius sluoksnius - paodį, fasciją, raumenis dėl kraujo apytakos sutrikimo. Pragulos gali atsirasti sunkiems pacientams, kurie dėl funkcinių sutrikimų yra priversti sėdėti arba gulėti ilgą laiką nekeisdami kūno padėties, ta pačia poza.
Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš kurių daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni kaip 65 metų žmonės. Į rizikos grupę patenka intensyviosios terapijos skyriuose gydomi ir šlaunikaulio lūžį patyrę vyresnio amžiaus pacientai. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma 60 proc. atvejų. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų. Ilgėjant gyvenimo trukmei ir tobulėjant medicinos technologijoms, vis daugiau išgyvena sunkių ligonių. Tai sudaro prielaidas, kad ir ateityje pragulos klinikinėje praktikoje išliks aktuali problema.
Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos
Pasak vaistininkės, nuo pragulų labiausiai nukenčia tos vietos, kur kaulai yra arčiausiai paviršiaus - kryžkaulis, kulnai ir pan. Dažniausios pragulos atsiranda: kryžkaulio, alkūnės, menčių, pakaušio, kulnų, išorinėse kelių srityse, šlaunyje žemiau klubo, peties sąnario bei skruosto srityje. Pagrindinės pragulų atsiradimo vietos: Pakaušis, Ausys, Mentės, Stuburas, Petys, Alkūnės, Klubakaulio sparnai, Kryžkaulis bei uodegikaulis, Sėdynkaulio gumburai, Šlaunikaulio gumburas, Kelis, Kulkšnys, Kulnas, Pirštai.
Taip pat skaitykite: Kaip socialinis darbuotojas prisideda prie tvaraus pokyčio?
Priežastys ir mechanizmai
„Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės - kapiliarai - negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju, atliekančiu maisto medžiagų, deguonies transportavimo funkciją. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, išorėje pokyčių galima nepastebėti. Pragulos atsiranda dėl nepakankamos audinių kraujotakos, jų aprūpinimo deguonimi, mitybos sutrikimų.
Yra dvi pagrindinės priežastys: mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni audinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje; medžiagų apykaitos sutrikimo: pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos. Taip pat skiriami pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai. Pirminiai: mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis.
Pragulos stadijos
I stadija - odos paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį (blogai, jei į tai nekreipiama dėmesio). II stadija - paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė. III stadija - išopėjimas apima poodį. IV stadija - išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.
Pragulos profilaktika: trys pagrindinės dalys
Pragulų profilaktika yra pati svarbiausia. Ji susideda iš pagrindinių trijų dalių: spaudimo mažinimo, odos priežiūros bei esančių pragulų efektyvaus gydymo. Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.
Odos higiena ir priežiūra
Odos priežiūra: Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių kalba ir ES teisė
Gydant pragulas taip pat svarbios švara ir tinkama higiena: patariama dažnai keisti patalynę (paklodė turėtų būti lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus (drėgmė, šlapimas, fekalijos ypač dirgina odą), naudoti slaugai skirtus apsauginius, kraujotaką aktyvinančius kremus, jei oda sausa -tepti ją emolientais.
Spaudimo mažinimas ir specialios priemonės
Padėties keitimas: siekiant išvengti pragulų, reikia gulinčius, nejudrius ligonius vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėtį. Vaistininkė pažymi, jog pragulų profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems -kas 2 val. Jei įmanoma, pacientas pats, kiek gali, turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti savo kraujotaką.
Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, silikoninio pluošto antklodės. Pragulų profilaktikai - spaudimo keitimui naudojamos slaugos priemonės: čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų, universalus čiužinys nuo pragulų, pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai. Čiužinys dubens srities pragulų gydymui - su specialiomis kiaurymėmis oro cirkuliacijai, gerina mikrocirkuliaciją - audiniai geriau aprūpinami maisto medžiagomis.
Tvarsčių pasirinkimas ir keitimo dažnumas
Pragulos gydomos šiuolaikiniais, moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3-7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Dėl minėtų tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti.
Taip pat skaitykite: Apvalinimo pavyzdžiai
Hidrokoloidinio tvarsčio naudojimo eiga
Naudojimas: Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais. Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.
Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus. Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Tvarsčių parinkimas pagal pragulos stadiją
Tvarsčiai I stadijos praguloms: Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.
Tvarsčiai II stadijos praguloms: Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį. Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą. Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti. Svarbu: Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją. Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti: žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį. Žaizdos užpildas gali būti specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių. Tuomet užpildoma 80% žaizdos gylio geliu ir opa uždengiama dengiamuoju vandens nepraleidžiančiu hidrokoloidiniu tvarsčiu. Perrišama ne rečiau kaip kas 3 dienas, kol opa nešvari ir valosi. Jei opa jau išsivaliusi, galima geliu užildytą opą palikti iki 7 dienų.
Absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Tuomet antimikrobiniu tvarsčiu užildoma opa, tvarstį sulenkiant kelis kartus. Atidžiai apžiūrėkite ar tvarstis užpildė ir pragulos kišenės ertmes. Svarbu, kad tvarstis išklotų visą žaizdos dugną. Palikite tvarsčio „uodegėlę” kyšoti iš žaizdos ir uždenkite antriniu tvarstiu.
Infekcijos požymiai ir gydymo eiga
Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.
Praktinės rekomendacijos socialinio darbuotojo padėjėjui
- Naudokite pragulų rizikos skales: siūlytume naudoti Nortono skalę pragulų rizikai įvertinti.
- Nustačius, kad ligoniui yra pragulų išsivystymo rizika, sudarykite individualų pragulų profilaktikos planą.
- Slaugytojai turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką.
- Raginama, pagal galimybes, atsisakyti pragulų profilaktikoje naudoti guminį pragulų ratą ir spiritą.
- Padėties keitimas: vartyti pacientą kas 2 val. ir skatinti savarankišką pacientų judėjimą, jei tai įmanoma.
- Rūpinkitės odos higiena: dažnai keisti patalynę, sauskelnes ir naudoti tinkamas priemones.
- Parinkite tinkamus tvarsčius pagal pragulos stadiją ir sekite jų keitimo intervalus.
- Stebėkite infekcijos požymius ir laiku kreipkitės į gydytoją dėl pasėlio bei antibiotikų.
Mityba, imuninė būklė ir kiti svarbūs aspektai
Pragulos gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas. Kiti faktoriai, lemiantys pragulų susidarymą, yra odos būklė - per didelė drėgmė (pavyzdžiui, po sauskelnėmis) ar sausumas, dėl kurio lengvai atsiranda odos mikroįplyšimai. Taip pat baltymų, vitaminų trūkumas racione. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.
Mokymasis ir kompetencijų stiprinimas
Remiantis 2020 m. liepos mėn. atliktais „Spinter tyrimais”, 69 proc. šalies gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei. Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (57 proc.), 42 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. - su specialistu. Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip socialinių paslaugų organizavimas (48 proc.). 39 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip pagalbos teikimą asmenims, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją. Beveik pusė (48 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais.
Nagrinėjimų rezultatai (pvz., Eglė Mačiulaitytė, Bachelor‘s thesis) rodo, kad slaugos personalas turi gana geras žinias apie pragulų priežiūrą, tačiau trūksta žinių apie kūno padėčių kampus, pragulų rizikos vertinimo skalės naudojimą ir mitybos reikšmę. Tai pabrėžia poreikį mokymams ir gebėjimų stiprinimui, ypač tiems darbuotojams, kurie yra arčiausiai žmogaus - socialinio darbuotojo padėjėjams.
Gydytojo ir komandos vaidmuo
Dėl minėtų tvarsčių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei žaizdoje yra infekcija, reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Supakuoti tvarsčiai būna sterilūs. Jei pakuotė pažeista, jo naudoti negalima.
Rekomenduojama įranga ir priemonės
- Hidrokoloidiniai tvarsčiai (įvairių dydžių ir formų)
- Antimikrobiniai tvarsčiai su sidabru
- Poliuretano putų tvarsčiai
- Alternuojantys oro čiužiniai arba dinaminės spaudimą keičiančios sistemos
- Pagalvėlės kulnų ir dubens sritims
- Sterilus fiziologinis tirpalas žaizdų plovimui
Namų sąlygos: tvarstymas ir priežiūra
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda. Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Specialūs atvejai ir papildomos priemonės
Pragulų profilaktikai gali būti naudojami ir silikoniniai ar putų poliuretano tvarsčiai, atliekantys ir apsauginę, ir amortizacinę funkcijas. Jie - tinkami, kai nėra galimybės kas 2 val. pakeisti ligonio kūno padėtį. Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra specialios dinaminės sistemos arba slaugos priemonės, mažinančios kūno svorio spaudimą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš natūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą.
Rekomendacija socialinio darbuotojo padėjėjui
Siekiant užtikrinti kokybišką pragulų prevenciją ir priežiūrą, socialinio darbuotojo padėjėjas turi žinoti pragulų rizikos veiksnius, gebėti taikyti profilaktikos priemones (kūno padėties keitimą, odos higieną, tinkamą tvarstymą) ir bendradarbiauti su medicinos komanda bei šeimos nariais. Slaugos personalas turi informuoti bei mokyti ligonį ir jo šeimos narius apie pragulų profilaktiką.
| Pragulos stadija | Pagrindinis gydymas / priemonės | Keitimo dažnumas |
|---|---|---|
| I | Plonas lipnus hidrokoloidinis tvarstis | 5-7 dienos |
| II | Storesnis lipnus hidrokoloidinis tvarstis, specialios formos | Keisti pagal eksudaciją, ne rečiau kaip kas 7 dienas |
| III-IV | Žaizdos užpildas (gelis), absorbciniai tvarsčiai su sidabru, dengiamasis tvarstis | Kas 3 dienas (nešvarioms), iki 7 dienų (švarioms) |
tags: #tvarscio #pakeitimas #pragulu #prieziura #socialinio #darbuotojo