Animacija yra neatsiejama vaikų gyvenimo dalis. Prie jos pratinami net patys mažiausieji žiūrovai, dar tik pradedantys pažinti pasaulį. Tačiau sparčiai augant animacinių filmų pasiūlai, labai svarbu suprasti, kokią įtaką animaciniai filmai gali daryti vaikams ir jų raidai.
Spalio 28 d. visame pasaulyje oficialiai minima Tarptautinė animacijos diena. Kasmet šia proga rengiamos filmų peržiūros, animacijos dirbtuvės, parodos ir kiti animacijos meną pristatantys bei populiarinantys renginiai.
Kaip Vaikai Suvokia Filmukus?
Mažiausi vaikai, maždaug iki 3-4 metų, filmukus supranta labai konkrečiai ir tiesiogiai. Jie daugiausia mato jiems patrauklias, įdomias formas, ryškias spalvas, emocijas. Veikėjui pargriuvus ar padarius tam tikrą grimasą, pasimaivius, vaikai atsako teigiamomis emocijomis, juoku. Štai šlept filmuko personažui blynas ant galvos, ir mūsų mažieji kvatoja. Šie žiūrovai dar viską mato ir priima tiesiogiai - jei personažas rodomas agurko formos, vaikas jį ir laiko agurku.
Kiek vyresni vaikai, maždaug iki 7 metų, nors vis dar yra ankstyvosios vaikystės etape, jau gali suvokti daugiau apibendrintų sąvokų, perkeltinių prasmių. Jie jau pradeda mokytis pažinti ir priimti nebe tokią tiesioginę ar konkrečią informaciją kaip pirmaisiais savo gyvenimo metais. Visgi, jiems vis dar aktualūs tie patys dalykai kaip ir mažiausiems žiūrovams - emocijos, spalvos, formos ir, žinoma, herojai artimi jų pasauliui.
Pradinėse klasėse vaikai jau geba geriau suprasti perkeltinę prasmę, daugiau apibendrintų sąvokų, jiems šiek tiek mažiau svetimas lengvas sarkazmas ar humoras. Šio amžiaus vaikai jau geriau suvokia tam tikrus vaidmenis. Nors jie dar tik pradinukai, jų mąstymas nebėra toks konkretus, tad personažą agurką šie vaikai jau nebūtinai tiesiogiai sies su daržove. Pavyzdžiui, sugebės šiame herojuje įžvelgti agurko formos varlę. Taip pat, pradinukams darosi vis svarbesnis tam tikras turinys ir siužetas. Jei mažiausiems žiūrovams aktualu tik labai konkretūs veiksmai (bėgo, žaidė, nugriuvo), paprasta mokomoji žinutė (kaip draugauti, dalintis žaislais), tai pradinukų smegenys jau yra pasiruošusios platesniam siužetui, gilesniam istorijos moralui.
Taip pat skaitykite: Pilietinės veiklos animacijos
Tuo tarpu ankstyvojoje (maždaug 10-14 metų) ir vėlyvojoje (maždaug 14-18 metų) paauglystėje žmogaus smegenys būna gerokai brandesnės, tad visi aptarti filmų aspektai suvokiami daug geriau. Šiuo laikotarpiu kaip niekad svarbus tampa susitapatinimas su paauglių socialiniu gyvenimu, santykių su tėvais ar bendraamžiais sunkumai ir džiaugsmai. Paauglystė - tai metas, kai žmogus šiek tiek atitolsta nuo šeimos ir pradeda ieškoti savo identiteto. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad, ypatingai ankstyvojoje paauglystėje, žmogus tarsi dar yra viena koja vaikystėje, o kita - paauglystėje, tad kartais su juo šnekame pernelyg brandžiai. Ir nors paauglys gali atrodyti labai savarankiškas, protingas, bet, visgi, jo smegenys dar nebūtinai yra pasirengusios priimti pilnai subrendusiems žmonėms skirtą informaciją.
Reikia įdėti daugiau pastangų, nei įjungiant pirmą pasitaikiusį filmą.
Ar Animacijos Žiūrėjimas Gali Būti Naudingas?
Animacijos žiūrėjimas daro didžiulę įtaką vaiko raidai, jo augimui, jo asmenybės formavimuisi, tad labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks pasirinktos animacijos turinys. Svarbu tiek tiesioginės, tiek perkeltinės žinutės, kurių mes, suaugę žmonės, kartais galime nepastebėti. Reikėtų atsižvelgti, kokias socialines normas, roles ar elgesio modelius nejučia gali perteikti filmai. Svarbu atskirti, ar filmukai skatina smurtą, ar pateikia kitokių problemų sprendimo būdų. Kokie jie? Ar animacija ragina bėgti, pasislėpti, nematyti, ar įveikti baimes? Ar mes norime skatinti mergaites būti princesėmis rožiniais sijonukais, ilgomis blakstienomis ir pasidažiusias, o berniukus tapti supermenais ir žmonėmis vorais? Žinoma, tame nėra nieko blogo, tad nereikėtų eiti į kraštutinumus ir teigti, kad filmukai turėtų būti tik vienokie. Tačiau reikėtų stengtis pateikti kuo įvairesnių žinučių ir modelių, parodyti vaikui, kad gyvenime gali būti visaip.
Turėtume paklausti savęs, ar norime vaikui įskiepyti tik griežtus stereotipus? Bendrai - tai, kas liečia lytiškumą ir asmenybės suvokimą, vertybes, tikrai daro didelę įtaką vaikams. Džiaugiuosi, kad vis dažniau į tai atkreipiamas dėmesys ir šia tema kalbama plačiau. Tai padeda atsirinkti tokį turinį, kuris yra svarbus mūsų vaikams. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad turinys ir žinutė būtų ne tik tinkami, bet ir patrauklūs vaikui, kad jie netaptų tik prievole.
Kokias Problemas Gali Padėti Išspręsti Animacija?
Animacija gali padėti išspręsti begalę problemų. Tačiau, noriu pabrėžti - padėti - o ne išspręsti. Svarbu, kad mes, suaugę, nepagrįstai nenusimestume nuo savęs atsakomybės ir negalvotume, kad blogas vaiko elgesys yra filmukų pasekmė. Nemanytume, kad pasodinus vaiką žiūrėti animacijos, ji atliks visą darbą už mus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Mažiausiems žiūrovams animacija gali padėti paprastesnėse, kasdienėse situacijose. Pavyzdžiui, išmokyti pasiprašyti ant puoduko, pasidalinti daiktais, supykus išreikšti emociją kitaip, nesimušant. Tuo tarpu vyresniems vaikams animacija gali padėti atsakydama į gilesnius klausimus. Pavyzdžiui, kas yra draugystė? Kaip spręsti konfliktus su draugu? Kaip suprasti, ar čia tikrai mano geras draugas ir mes tiesiog susipykome, ar su juo man nevertėtų draugauti ir galbūt turėčiau susirasti kitą draugą?
Jeigu esu mergaitė ir labai noriu nešioti kelnes, žaisti su mašinomis ar lankyti bokso treniruotes, ar galiu tai daryti? Ar tai yra mergaitiška? Ar, pavyzdžiui, aš privalau lankyti tik gracingus šokius? Tačiau vėlgi, norėčiau pabrėžti, kad jei mergaitė tikrai nori šių, dažniau mergaitiškais laikomų dalykų, nevertėtų jos atkalbinėti ar teigti, kad tai yra blogai. Animacija turėtų padėti atsisakyti tam tikrų stereotipų, bet ne nukreipti į kitą kraštutinumą.
Labai svarbu ir išmokyti atskirti tą ribą tarp manipuliacijos ir to, kas aš iš tikrųjų esu. Pavyzdžiui, kartais vaikai elgiasi agresyviai, nepagarbiai su kitais ir sako: ką padarysi, aš toks esu, juk reikia priimti visus, ar ne?
Paaugliams ypač aktualios ir kiek gilesnės problemos: santykiai su tėvais, bendraamžiais, motyvacija, nesėkmės ir tai, kaip su jomis tvarkytis. Apie tai rastume tikrai nemažai paaugliškų filmų.
Iš kitos pusės, yra tokių šeimų, kurios negali, nemoka, nenori ar dar nesupranta, kaip padėti vaikui ir kaip jį ugdyti. Tokiems vaikams animacija gali tapti itin svarbi. Net jei šie vaikai ir nesulauks suaugusiųjų pagalbos, filmukuose pateikta teigiama informacija išliks jų pasąmonėje. Tačiau lygiai taip pat nutiks, jei vaikas žiūrės filmus apie smurtą ar manipuliacijas. Man labai gaila ir liūdna, kad vaikai gali rasti visokių filmų, pavyzdžiui, kaip būti apsukriam apgaunant kitus. Tie vaikai, kurie nesulaukia suaugusiųjų pagalbos ar neturi tėvų, kurių stiprios vertybės, tokią informaciją priima kaip normą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Visų pirma, kuriant animaciją reikėtų stengtis įsigilinti ir pagalvoti, kokį elgesio modelį perteikiame. Žinau ne vieną filmą ar serialą, turintį amžiaus cenzą, ir vis tiek labai lengvai prieinamą visiems vaikams. Tėvai nesigilina į tai, ką žiūri jų vaikai, o vaikai, kaip įprasta jų asmenybės brandai, dar nesupranta, kas juose yra negero. Visų pirma, kyla klausimas, kas kuria šiuos filmukus ir kokiu tikslu? Tačiau būna ir tokių filmukų, kur net ir patys suaugusieji nepastebi, kad vaikams pasąmoningai siūlomi netinkami konfliktų sprendimo modeliai, pavyzdžiui, pasityčiojant ar mušantis. Kartais vaizduojami ir netinkami stereotipai, pavyzdžiui, moksliukas būtinai yra nelabai patrauklus žmogus su dideliais akiniais, mažiau socialus, o populiarus žmogus - gražiai atrodantis ir prastai besimokantis. Taip mes diegiame tam tikras ydingas normas: jeigu nori būti populiarus, tau reikia pamiršti mokslus, pradėti rūpintis savo išvaizda, nes jei mokysies - nepritapsi. Šias pasąmoningas žinutes vaikai labai lengvai pamato. Tad kuriant labai svarbu sąmoningumas.
Tikiu, kad kai kuriems svarbiau už kūrinį gautas pelnas, bet čia ir kyla visos bėdos.
Buvo metas, kai įsijungus televiziją tikrai pasidarydavo kraupu - daug smurto, agresijos, tamsumo. Iš vienos pusės - taip, vaikams reikia ir įtemptesnių situacijų, ir šiek tiek veiksmo, nes tai atliepia tam tikrus vaiko vidinius poreikius. Pavyzdžiui, emocijų, ypač pykčio, išliejimą susitapatinant su vaizduojamu herojumi, išgyvenant tuos jausmus per jį. Tačiau tai yra tik dalis to, ko gali reikėti vaikui, ir ta dalis neturėtų virsti esme. Gerų emocijų ir patirčių animacija tikrai yra prieinama, net jei jos ne tiek daug, kiek norėtųsi.
Tiesiog reikia įdėti daugiau pastangų, nei įjungiant pirmą pasitaikiusį filmą.
Kas Yra Kokybiška Animacija?
Kokybiška animacija atliepia vaiko pasaulį, amžių, kaip jis tuo metu geba suprasti ir apdoroti pateikiamą informaciją. Žinoma, labai svarbios ir filmukų perteikiamos žinutės, kurios įsirėžia tiek į vaiko sąmonę, tiek pasąmonę. Parenkant tinkamiausią filmą, reikėtų atsižvelgti į filmo turinį, mūsų pačių vertybes ir ar tos vertybės yra perteikiamos animacijoje. Kokių elgesio ar vaidmenų modelių siūlo filmas ir ko vaikas iš jo pasimokys? Kiekviena animacija, kiekvienas filmas turi kažkokią žinutę, tad svarbu suvokti, ar mes norėtume, kad vaikas elgtųsi taip, kaip siūloma filme.
Vaikystėje dažnam iš mūsų močiutė būna labai svarbus asmuo. Ji mus lepina, maitina, moko, guodžia. Tačiau suaugę ir įsisukę į asmenines rutinas, neretai primirštame savo senolius - jie patiria didelę socialinę atskirtį, tampa tarsi nebereikalinga visuomenės dalimi.
Mike Pukuotukas EP 2-3, Animacija , Filmukai Vaikams , Animacinis Filmas , Lietuviski Filmukai
Šiame edukaciniame užsiėmime 5 chd klasės mokiniai nagrinėjo Vytauto Labanausko ir Dominykos Adomaitytės sukurtą animacinį filmą „Močiutės blynai“. Susipažino su skaudžia senolių atskirties problematika, aiškinosi pagrindinio personažo veiksmus, emocijas bei jų kilmės priežastis, taip pat - kokiomis priemonėmis buvo sukurtas šis animacinis filmas.