Skurdo ir socialinės atskirties problema dabartinėje mūsų visuomenėje yra labai svarbi. Eidami gatvėmis mieste sutinkame daugybę žmonių, vieni iš jų puikiai apsirengę, tvarkingi. Bet galime sutikti ir tokių, kurie miega stotelėse, sėdi prie bažnyčių ir prašo išmaldos ir t.t... Mūsų visuomenė nėra vienoda. Kai kurie iš mūsų gyvena prabangiai nieko sau nestokoja, o kiti dažnai neturi pinigų nusipirkti, net pačių būtiniausių maisto produktų.
Žmonėms gyvenantiems skurde, patiems pakeisti savo gyvenimą yra labai sunku. Skurdas gali būti ir „paveldimas“ - jeigu tėvai gyveno skurde tai yra didelė tikimybė, kad ir jų vaikai gyvens skurde. Todėl tokie asmenys noriai priima pagalbą iš aplikinių. Šiuo metu, esant krizės sąlygomis, ši problema tik dar paūmėjo. Masiškai daugėja bedarbių. Žmonės nebegali susirasti darbo, didinami mokesčiai ir mažinamos algos. Šie faktoriai veda mūsų visuomenę į skurdą ir socialinę atskirtį.
Kodėl taip yra? Ką mes galėtume padaryti, kad skurdas ir socialinė atskirtis mūsų šalyje sumažėtų?
Tyrimo tikslas: išnagrinėti skurdo ir socialinės atskirties sampratą.
Tyrimo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
- Apžvelgti skurdo ir socialinės atskirties reikšmę ir sampratas
- Nustatyti skurdo ir socialinės atskirties priežastis ir pasekmes
- Išanalizuoti skurdo ir socialinės atskirties lygį Lietuvoje
Tyrimo objektas: Skurdas ir socialinė atskirtis
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir antrinių duomenų analizė.
Raktas į skurdo sprendimą? Kosmosas. | Saskia De Bruyn | TEDxLeuvenSalon
Skurdo ir Socialinės Atskirties Sampratos
Skurstančiaisiais laikomi žmonės, kurių pajamos ir kiti ištekliai (materialiniai, socialiniai, kultūriniai) yra tokie menki, kad neužtikrina toje visuomenėje įprastų būtinų poreikių tenkinimo, skurstantieji negali dalyvauti kitiems žmonėms įprastoje veikloje. Skurdo samprata yra santykinė, priklauso nuo šalies ekonominės plėtros lygio, socialinės politikos, visuomenės gyvenimo lygio bendro standarto, gėrybių ir pajamų pasiskirstymo.
Socialinė atskirtis yra apibrėžiama kaip tam tikrs priklausymo sistems, laikoms visuomenės funkcionavimo pagrindu, žlugimas (Binkauskienė, Misikūnas, 2004). Visuomenės formavimasis nuo neatmenams laikams apėmė žmonis gyvenimą bendruomenėse, kuriose nustatyti tam tikri priimtini bendravimo būdai. Dažnai nepriimtini ar nepageidaujami asmenys būdavo atstumiami.
Socialinei atskirčiai būdinga gyvenimas žemiau skurdo ribos, ekonominių socialinių santykių ribojimas, socialinio kapitalo, kultūrinio kapitalo, žmogiškojo kapitalo sumenkinimas. Socialinė atskirtis daugiausia reiškiasi poliarizuotoje visuomenėje, kurioje aukščiausių ir žemiausių socialinių klasių ar grupių ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra labai dideli.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Skurdo Matavimas
Skurdo, arba skurdo rizikos, lygiui (skurstančiųjų procentinė dalis visame gyventojų skaičiuje) išreikšti naudojamas kriterijus skurdo riba. Yra dvi pagrindinės skurdo ribų rūšys: absoliuti skurdo riba (dažniausiai nustatoma vadinamojo minimalaus vartojimo reikmenų krepšelio metodu) ir santykinė skurdo riba, arba santykinė skurdo rizikos riba (susiejama su vidutinėmis disponuojamosiomis pajamomis ar vartojimo išlaidomis).
Kartais absoliuti skurdo riba nustatoma subjektyviuoju metodu - apibendrinus per apklausas gyventojų pateiktus atsakymus į klausimą, kokių minimalių pajamų jiems pakaktų būtiniems poreikiams patenkinti. Tarptautiniuose tyrimuose taikoma absoliuti skurdo riba - 1,90 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (perskaičiuoto pagal perkamosios galios paritetą) per dieną.
Labiau išsivysčiusiose šalyse dažniau naudojama santykinė skurdo riba, kuri kinta kintant gyventojų vidutinėms pajamoms. Pagal Europos Sąjungos metodiką ji lygi 60 % šalies vidutinių ekvivalentinio namų ūkio disponuojamųjų piniginių pajamų, tenkančių vienam jo nariui. Abiejų rūšių skurdo ribos gali būti nustatomos ir teisiniu, arba politiniu, metodu: vyriausybė patvirtina ir garantuoja visiems šalies gyventojams minimalias pajamas.
Skurdo Priežastys ir Pasekmės
Dėl laikino nedarbo neilgai trukęs skurdas paprastai neturi didesnių padarinių žmogui. Ilgą laiką skurde gyvenantys žmonės patenka į vadinamuosius skurdo spąstus - žmogus neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, nesistengia pakeisti savo padėties, formuojasi skurdo kultūra.
Skurdo padariniai pasireiškia įvairiai. Svarbi skurdo trukmė. Dėl laikino nedarbo neilgai trukęs skurdas paprastai neturi didesnių padarinių žmogui. Ilgą laiką skurde gyvenantys žmonės patenka į vadinamuosius skurdo spąstus - žmogus neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą, nesistengia pakeisti savo padėties, formuojasi skurdo kultūra.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Skurdo ir Socialinės Atskirties Lygis Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 skurdo rizikos riba namų ūkiui, kurį sudarė vienas asmuo, buvo 345 eurai per mėnesį, namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų, - 724 eurai per mėnesį. Už šią ribą mažesnėmis pajamomis disponavo 18,8 % visų gyventojų (13,8 % Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, 27 % kitų miestų ir 31,3 % kaimo gyventojų).
Žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų per mėnesį namų ūkiui, susidedančiam iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų) gyveno 11,1 % Lietuvos gyventojų. 2020 absoliutaus skurdo riba buvo 257 eurai vienam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus, skurdo rizikos lygis buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui.
2021 absoliutaus skurdo riba buvo 260 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m. amžiaus, žemiaus absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 110 000 gyventojų, skurdo rizikos lygis buvo 483 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1015 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 m.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis:
- 2018 m. skurdo rizikos riba vienam asmeniui: 345 eurai per mėnesį
- 2018 m. skurdo rizikos riba šeimai (2 suaugę ir 2 vaikai): 724 eurai per mėnesį
- 2018 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno: 18,8% gyventojų
- 2018 m. žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno: 11,1% gyventojų
Kova su Skurdu ir Socialine Atskirtimi
Jungtinės Tautos 1993 kovą su skurdu įvardijo vienu svarbiausių uždavinių. 1995 Kopenhagoje paskelbtą Žmogaus socialinės raidos deklaraciją pasirašė 116 šalių (ir Lietuvos) vyriausybių vadovai ir įsipareigojo parengti savo šalių skurdo mažinimo strategijas.
Skurdo tyrimai pradėti atkūrus nepriklausomybę. 2000 priimta Skurdo mažinimo Lietuvoje strategija, vėliau - 2004-2006 nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas, 2009 - Nacionalinė 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi programa ir kita. 2006 įkurtas 50 organizacijų vienijantis Lietuvos nevyriausybinių organizacijų Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, priklausantis Europos kovos su skurdu tinklui (EAPN, įkurtas 1990).
tags: #socialine #atskirtis #samprataskurdo #ir #socialines #atskirties