Socialinio darbo profesija yra grįsta žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis, kurios šios profesijos atstovų tarpe yra ypatingai svarbios. Socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo.
Socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, todėl nuo socialinio darbuotojo darbo kokybės, sąžiningumo, asmeninių ir profesinių vertybių priklauso asmens gyvenimas ir jo kokybė. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.
Vertybiniai socialinio darbuotojo orientyrai nevyriausybinėse organizacijose
Žmogaus orumas ir vertė: Kiekvienas asmuo yra vertingas ir nusipelno pagarbos, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, rasės, lyties ar kitų charakteristikų. Socialinis teisingumas: Socialiniai darbuotojai siekia užtikrinti, kad visi žmonės turėtų vienodas galimybes ir prieigą prie išteklių. Paslaugų teikimas: Socialiniai darbuotojai yra įsipareigoję padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir teikti jiems kokybiškas paslaugas. Sąžiningumas: Socialiniai darbuotojai turi būti sąžiningi, patikimi ir etiškai elgtis visose situacijose. Kompetencija: Socialiniai darbuotojai nuolat tobulina savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų efektyviai padėti savo klientams.
Vertybės - neatskiriamos žmogiaškos veiklos aktyvumo motyvacijos elementas. Taigi, galime manyti, kad jau pati socialinio darbuotojo profesinė veikla yra vertybė.
Organizacijos vertybės ir NVO aplinka
Organizacijos vertybės - įsitikinimai, kuriais ji vadovaujasi priimdama įvairius sprendimus - taip pat turi įtakos požiūriui į socialinio darbo (socialinių paslaugų) institucijos klientus bei institucijos įvaizdžiui visuomenėje. Organizacijos, teikiančios socialines paslaugas, taip pat turėtų vadovautis tam tikromis vertybėmis, kurios atsispindi jų veikloje: Orientacija į klientą: Organizacija siekia patenkinti klientų poreikius ir teikti jiems individualizuotas paslaugas. Kokybė: Organizacija nuolat tobulina savo paslaugų kokybę ir siekia aukščiausių standartų. Skaidrumas: Organizacija yra atvira ir skaidri savo veikloje, informuoja klientus ir visuomenę apie savo paslaugas ir veiklą. Bendradarbiavimas: Organizacija bendradarbiauja su kitomis organizacijomis ir institucijomis, kad galėtų efektyviau padėti savo klientams.
Taip pat skaitykite: Svarbiausios vertybės socialiniame darbe
Profesinė kompetencija ir nuolatinis tobulėjimas
Keičiasi buvę ir atsiranda nauji įstatymai, nauji darbo metodai, naujos socialinio darbo sritys, o tu kaip darbuotojas negali to nepastebėti, negali nesidomėti vykstančiais pokyčiais socialinio darbo srityje, kadangi tada tapsi neproduktyvus, ,,pasenęs", ribotos kompetencijos. Socialiniai darbuotojai neišvengiamai turi aktyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, ugdyti savo profesinius įgūdžius ir brandinti socialinio darbuotojo vertybes. Visgi socialinis darbas - tai pokyčių profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo.
Socialinis darbuotojas žinioms gilinti ir įgūdžiams stiprinti privalo skirti ne mažiau kaip 20 akad. val. per metus: 16 akad. val. per kalendorinius metus turi dalyvauti mokymuose ir ne mažiau kaip 8 akad. val. per metus - supervizijoje (supervizija - tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus su sudėtingomis situacijomis darbe, kurios pačios savaime neišsisprendžia). Tai - atvejo aptarimas įstaigos viduje). Šiuos reikalavimus aš prilyginčiau dovanai, kurią gauni už asmeninį emocinį savo indelį sprendžiant visuomenės problemas, kadangi mokymai ,,pravėdina galvą", ,,padeda atrasti naujus kelius, naujus sprendimo būdus.
Tobulėjimas kaip vertybės dalis dirbant su neįgaliaisiais
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą.
Komandinio darbo ir kompetencijų reikšmė NVO sektoriuje
Komandinis darbas - nėra naujas dalykas įvairiose institucijose. Komandinio darbo metodas taikomas sprendžiant įvairias socialines problemas. Pasak B. Senge (1992) manymu, kompensuoti vienas kito trūkumus . D. Petrušytės (2004) teigimu, aši darbo forma kyla iš sugebėjimo vertinti kito asmens kompetenciją, patirtį, išteklius bei jo nešamą indėlį. S.P. J. Kasiulio, V. Barvydienės (2004) teigimu, joks žmogus, kad ir kokia iškili asmenybė, negali gyventi ir veikti izoliuotai.
Taip pat skaitykite: Savipriežiūros svarba
Socialinis darbuotojas taiko bei derina individualų ir grupinį socialinio darbo metodus. Socialinius darbuotojus Lietuvoje rengia aukštosios universitetinės ir neuniversitetinės (kolegijos) mokyklos , kuriose būsimi socialiniai darbuotojai gauna reikalingą teorinį ir praktinį žinių, formuojami jų profesiniai įgūdžiai ir vertybės. Kiekvieno socialinio darbuotojo profesionalumą nusako jo kvalifikacija, t.y. tam tikrų žinių, mokėjimų, sugebėjimų, įgūdžių ir patyrimo visuma, kurią įgijęs žmogus gali kokybiškai (kompetetingai) dirbti atitinkamos rūšies ir sudėtingumo darbą.
NVO socialinio darbo sritys ir adaptacija prie pokyčių
Socialinio darbo veiklos sritys labai įvairios ir vis besikeičiančios, tad esant aukščiau įvardintoms darbuotojo savybėms, darbuotojas gebės prisitaikyti prie besikeičiančių jam reikalavimų, o esant norui gebės integruotis ir į kitą socialinio darbo veiklos sritį. Tik pats socialinis darbuotojas sprendžia, kokia socialinio darbo sritis ,,miela širdžiai“, kadangi dirbti galime daug kur - savivaldybės, seniūnijos, socialinių paslaugų centrai, paramos šeimai centrai, vaiko teisių apsaugos teritoriniai skyriai, ligoninės, poliklinikos, įkalinimo įstaigos, vaikų dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, senelių namai ir t.t., sąrašas būtų labai platus.
Mano darbinė patirtis socialinio darbo srityje nėra labai ilga - studijas baigiau 2017 m. ir iškart įsidarbinau socialinio darbo srityje, tačiau per šį laikotarpį susidūriau su ne vienu pokyčiu socialinio darbo srityje - pasikeitė darbo su sunkumus patiriančiomis šeimomis metodas, visa darbuotojų struktūra, bendradarbiavimo galimybės, atsirado asmeninio asistento paslaugos, kurių nebuvo ir reikėjo ieškoti skirtumų tarp paslaugų į namus ir asmeninio asistento, atsirado socialinis darbas su nelegaliais migrantais bei socialinis darbas su iš pataisos įstaigų paleidžiamais / paleistais asmenimis, kurių niekada nebuvo. Ši mano patirtis parodo, jog norėdamas konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje turi visą laiką tobulėti - taikyti naujausias žinias ir naujausius darbo metodus.
Vaidmenys ir įgūdžiai praktikoje
B. R. Compton ir B. Galaway (1999) mano, kad socialiniam darbuotojui, kuris yra tarpininkas tarp asmens ir jo aplinkos ir padeda klientui spręsti įvairius sunkumus ir problemas, reikalingos trejopo pobūdžio žinios: 1) žinios apie individo elgesį, adaptacijos būdus ir viską, kas susiję su adaptacija; 2) žinios apie situaciją - bendruomenę, jos institucijas, ir įvairius resursų tipus; 3) koncepcija, kuri padės mums suprasti sąsajas tarp žmonių ir aplinkos, kuri skatina arba slopina augimą, vystymąsi ir žmogiškojo potencialo realizavimą, o, kitą vertus, skatina arba slopina aplinkos gebėjimą paremti žmogiškojo potencialo įvairovę.
R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodyne įgūdžius vadina mokėjimu tinkamai panaudoti žinias, talentą, asmenines savybes ar resursus. Socialiniame darbe įgūdis suprantamas kaip darbuotojo gebėjimas pradėti veiklą su klientu, vadovaujantis socialinio darbo vertybėmis ir žiniomis apie klientą.
Taip pat skaitykite: Paciento su cukriniu diabetu mokymas savarankiškai prižiūrėti sveikatą
Vertybių raiška praktiniuose NVO sprendimuose
Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriais susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų.
Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias.
Asmeninis vertybių šaltinis ir pašaukimo formavimasis
Socialinis darbas man, tai ne darbas, tai mano gyvenimo būdas, gyvenimo dalis, kadangi aš ne tik dirbu, tačiau laisvu nuo darbo laiku dar ir savanoriauju ne vienoje organizacijoje. Kadangi ,,babos“ dėka mačiau savo gyvenime daug tokių ir panašių situacijų, kai buvo galima žmogų arba stumti pro duris, arba įsileisti ir priimti. Ji niekada nesirinko pirmo varianto, kuris žinoma, daug lengvesnis.
Ir aš nuo mažumės jaučiau, kad noriu žmonėms padėti, noriu padovanoti tą dovaną, kurią gavau pati - padėti, kai kiti stumia, nepriima, nenori tavęs girdėti ir ,,apsikrauti“ tavo problemomis. Taip, ilgai nesvarsčius, mano gyvenime atsirado socialinio darbo studijos, kurios man suteikė labai daug žinių, įgūdžių, vertybių. Aš augau dienomis pirmiausiai ne kaip darbuotojas, bet kaip žmogus, kuris gyvena visuomenėje ir bendrauja su žmonėmis ne tik darbo klausimais, o šiuo metu, drįstu teigti, jog esu užaugusi ir kaip darbuotoja.
Darbo kasdienybė su neįgaliaisiais ir jų artimaisiais
Šiuo metu dirbu ,,Addere Care“ slaugos namuose vyriausia socialine darbuotoja, šiame darbe, kaip jau minėjau šiame straipsnyje aukščiau - monotonijos tikrai nėra, tavo savaitės darbo planus gali sugriauti vienas, nepažįstamo numerio atlieptas skambutis ... Tačiau šiame darbe jaučiu labai didelį dėkingumą iš žmonių, kurie mane supa kasdienybėje - slaugomų asmenų, jų artimųjų, kartu dirbančių darbuotojų, kadangi niekada neatsisakau padėti.
Asmuo ir / ar jo artimieji susidūrę su palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų reikalaujančia sveikatos būkle pasimeta, neįvertina situacijos rimtumo arba kaip tik pervertina situacija ir dėl to nežino kur kreiptis, bijo, kad nežinos, dėl kokios pagalbos kreiptis ir ką sakyti. Šioje įstaigoje tam ir esu aš, kad į konsultaciją atėjęs asmuo ir / ar jo artimasis turi išgirstų atsakymus ir visus rūpimus klausimus, kad suteikčiau papildomą informaciją, kurios dažnai klausia kiti, su panašiomis problemomis susidūrę asmenys, kad tiesiog pabūčiau su asmeniu ir empatiškai įsijausčiau į jo situaciją, neskubinant leisčiausi į pokalbį, kuris ne retai būna labai gilus, sugrąžinantis net į vaikystę ir prabėgomis prabėgantis per visą asmens gyvenimą.
Visa tai tam, jog po konsultacijos asmuo ir / ar jo artimieji galėtų ,,nusipiešti ateities paveikslą“ - kaip reikės gyventi pasikeitus sveikatos būklei, praradus savarankiškumą ir kokią pagalbą ir kas gali suteikti. Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus.
Mokymai, pripažinimai ir profesinis augimas
Visi šie darbai savaip sunkūs, savaip motyvuojantys ir auginantys mane kaip socialinę darbuotoją, kadangi per darbo metus turėjau (ir turiu) galimybę dalyvauti daugybėje mokymų, įgijau vyriausiojo socialinio darbuotojo kategoriją, gavau dvi padėkas už puikų darbą ir pagarbą žmogui bei už profesionaliai, atsakingai ir nuoširdžiai atliekamą darbą. Dirbau įvairiose socialinio darbo srityse - socialine darbuotoja su sunkumus patiriančiomis šeimomis, socialine darbuotoja, koordinuojančia lankomosios priežiūros darbuotojų, teikiančių socialines paslaugas į namus darbą, socialine darbuotoja, atsakinga už savanorių paieška ir savanorių veiklos koordinavimą Covid 19 pandemijos metu, socialine darbuotoja, atsakinga už nelegaliu migrantų vaistų pristatymo koordinavimą, socialine darbuotoja su iš pataisos namų paleidžiamų / paleistų asmenų integracija į visuomenę.
Teorinis pagrindas, žinios ir intervencija NVO praktikoje
Remiantis R. L. Barker (1995) Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas - tai veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ir atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti ašiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas. Socialinis darbas yra specialybė, kurios žinios dažniausiai yra perimtos iš kitų mokslų: medicinos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, politikos ir pan. Socialinio darbo žinios yra tai, kas žinoma apie žmones ir jų socialines sistemas. Jos atitinka tą situaciją, kurioje buvo kuriamos, apibūdina žmones situacijose ir paaiškina individų bei jų socialinės sistemos funkcionavimą.
Socialinio darbo praktikos istorinio pagrindo supratimas tinkamai atskleidžia ašiuolaikinės socialinės praktikos esmę ir turinį. Vykstant socialinio darbo praktikos kaitai atsirado nauji konceptualūs modeliai praktiniam darbui : klinikinis socialinio darbo modelis bei ekologinis modelis. Ekologinis modelis - principinė kryptis, tiesiogiai įtakojanti socialinio darbo praktiką. Ekologinis modelis pagrįstas dviem svarbiais bruožais : pagerinti socialinę pagalbą per įvairias aplinkos pagalbos formas ir patobulinti asmeninę žmogaus kompetenciją mokant „gyvenimo įgūdžius“.
Žinių, įgūdžių ir vertybių trijulė
A. Bagdonas (2001) sukonkretindamas socialinį darbą, teigė, kad socialinio darbuotojo profesinė veikla pirmiausia priklauso nuo trijų esminių dalykų: žinios (teorija), įgūdžiai (praktinė veikla), vertybės (profesinė etika). Žinios socialiniam darbuotojui yra svarbus pagrindas, kuris padeda kompetetingai atlikti savo pareigas. Kiekvienas socialinis darbuotojas turi įgyti nemažą įvairių mokslų žinių bagažą. Svarbu ir tai, kad socialiniai darbuotojai, kaip ir kiti specialistai, gebėtų teorines žinias taikyti praktikoje, turėtų pasirinkimo teisę jas panaudoti įvairiose situacijose.
Neįgalumo kontekstas: psichikos sveikata ir etiškas veikimas
Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialinio darbo profesija plėtojasi naujo mąstymo apie praktiką linkme, einama naujos praktikos konceptualizacijos link.
Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Socialinis darbas pirmiausia buvo apibrėžiamas psichodinaminiu konceptualiniu modeliu, kuris rėmėsi froidizmo ir neofroidizmo teorijomis apie psichologinį žmogaus elgesį ir jo ypatumus. Ekologinis modelis - principinė kryptis, tiesiogiai įtakojanti socialinio darbo praktiką.
NVO praktiniai pavyzdžiai dirbant su neįgaliaisiais
Asmuo ir / ar jo artimieji susidūrę su palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų reikalaujančia sveikatos būkle pasimeta, neįvertina situacijos rimtumo arba kaip tik pervertina situacija ir dėl to nežino kur kreiptis, bijo, kad nežinos, dėl kokios pagalbos kreiptis ir ką sakyti. Šioje įstaigoje tam ir esu aš, kad į konsultaciją atėjęs asmuo ir / ar jo artimasis turi išgirstų atsakymus ir visus rūpimus klausimus, kad suteikčiau papildomą informaciją, kurios dažnai klausia kiti, su panašiomis problemomis susidūrę asmenys, kad tiesiog pabūčiau su asmeniu ir empatiškai įsijausčiau į jo situaciją.
Socialinis darbas man, tai nesibaigiantis kūrybiškumas, malonus chaosas ir spontaniškumas, kadangi kiekviena diena yra kažkas naujo, su kuo niekada nebuvai susidūręs, ko nesi įtraukęs į šiandienos dienotvarkę, bet tu jau darbo vietoje ir šią situaciją reikia spręsti čia ir dabar, perdėliojant darbo dienos prioritetus. Ši mano patirtis parodo, jog norėdamas konkurencingai dalyvauti darbo rinkoje turi visą laiką tobulėti - taikyti naujausias žinias ir naujausius darbo metodus.
Trumpa lentelė: Vertybės ir jų raiška NVO darbe su neįgaliaisiais
| Vertybė | Raiška praktikoje |
|---|---|
| Žmogaus orumas ir vertė | Individualizuotos paslaugos, pagarba pasirinkimams |
| Socialinis teisingumas | Prieigos prie išteklių užtikrinimas, advokacija |
| Sąžiningumas | Skaidri komunikacija su klientu ir artimaisiais |
| Kompetencija | Mokymai (≥16 val.), supervizija (≥8 val.) per metus |
| Bendradarbiavimas | Tarpinstitucinis komandinio darbo metodas |
Socialinis darbas yra specifinė profesinės veiklos rūšis, teikianti žmogui valstybinę ir nevalstybinę pagalbą, siekiant užtikrinti socialinį, kultūrinį ir materialųjį jo gyvenimo lygį, suteikti pagalbą žmogui, šeimai ar žmonių grupei asmenybės orumui palaikyti ir laisvai jai vystytis.
tags: #svarbiausios #socialinio #darbuotojo #vertybes #dirbant #neigaliuju