Svarbiausios Vertybės Socialiniame Darbe

Socialinis darbas yra profesija, kurios esmė - padėti žmonėms, šeimoms ir bendruomenėms spręsti socialines problemas ir įveikti sunkumus. Tai reikalauja ne tik specialių žinių ir įgūdžių, bet ir tam tikrų asmeninių savybių, kurios leidžia efektyviai bendrauti su klientais, suprasti jų poreikius ir padėti jiems atgauti savarankiškumą.

Socialinis darbas

Socialinio Darbo Esmė ir Ištakos

Socialinio darbo svarbiausios ištakos - ne filosofija, o žmonių praktinė veikla, noras padėti kitam žmogui savo raidoje tapo socialiniu darbu. Socialinis darbuotojas sprendžia daug situacijų. Tik turint reikiamą išsilavinimą ir patirtį, galima gerai atlikti socialinio darbo funkcijas. Socialiniai darbuotojai pagalbą teikia užmegzdami santykį su klientu, bendraudami, pažindami jo situaciją ir jo aplinką, ieškodami ir siūlydami sprendimus.

Socialinis darbuotojas padeda žmogui atgauti savarankiškumą, atstovauja jo teisėms, padeda atkurti socialinius ryšius, kuriuos žmonės yra praradę. Neretai pamirštama, kad socialinio darbo kokybei įtakos turi socialiniai darbuotojai - socialinio darbo subjektai. Socialinio darbuotojo profesinei veiklai yra svarbios subjektyviosios profesijos aplinkybės. Straipsnyje siekiama teoriškai pagrįsti, kad socialinio darbuotojo asmenybės savybės atskleidžia jo santykį su profesija ir teikia informacijos apie profesinės veiklos kokybę.

Asmenybės vaidmuo socialiniame darbe labai svarbus ir dėl to, kad socialinis darbuotojas dirba su žmogumi ir jo aplinka. Aplinka kupina visokių veiksnių, vienas iš kurių - bendruomenė, ugdanti vertybes ir kolektyvinę sąmonę. Bendruomenė ugdo savybes: užuojautą nelaimės atveju, dvasinę paramą, savitarpio pagalbą, kurios daro įtaką sprendžiant socialines problemas.

Svarbiausios Asmenybės Savybės Socialiniam Darbuotojui

Socialiniam darbuotojui labai svarbios asmeninės savybės, kurias apibendrintai galima pavadinti 3A - atvirumas, atsakomybė, atkaklumas. Panagrinėkime kiekvieną iš šių savybių detaliau:

Taip pat skaitykite: Savipriežiūros svarba

Empatija ir Atjauta

Empatija - tai gebėjimas suprasti ir atjausti kito žmogaus jausmus ir išgyvenimus. Socialiniam darbuotojui būtina suprasti kliento situaciją, įsijausti į jo būklę ir parodyti jam nuoširdų rūpestį. Empatija padeda užmegzti pasitikėjimo santykį su klientu, kuris yra būtinas sėkmingam bendradarbiavimui. Ketinančiųjų dirbti pagal specialybę elgesyje dažniau reiškiasi empatija, pagarba, užuojauta, šiluma ir nešališka pagalba.

Kantrybė ir Tolerancija

Socialinis darbas dažnai susijęs su sudėtingomis situacijomis ir įvairiais žmonėmis, turinčiais skirtingus požiūrius ir patirtis. Socialinis darbuotojas turi būti kantrus, supratingas ir tolerantiškas, net jei susiduria su pasipriešinimu ar neigiamomis emocijomis. Svarbu suprasti, jog kiekvienas žmogus yra skirtingas.

Atsakomybė ir Profesionalumas

Socialinis darbuotojas prisiima didelę atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus. Jis turi laikytis profesinės etikos, gerbti kliento orumą ir konfidencialumą. Taip pat svarbu nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų teikti kokybiškas paslaugas. Socialinis darbuotojas turi jausti ir žinoti, ar jis vertingas darbuotojas, ar ne.

Atkaklumas ir Iniciatyvumas

Socialinis darbas dažnai reikalauja atkaklumo ir iniciatyvumo, ypač sprendžiant sudėtingas problemas. Socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs ieškoti įvairių sprendimų būdų, bendradarbiauti su kitais specialistais ir atkakliai siekti kliento gerovės. Socialiniam darbuotojui reikia prisitaikyti prie nuolat kintančių darbinės veiklos poreikių, problemas spręsti ramiai ir, nepaisant įvairialypio pasipriešinimo visame pokyčių procese, turėti viziją ir laikytis tikslo.

Gebėjimas Bendrauti ir Bendradarbiauti

Socialinis darbas yra susijęs su nuolatiniu bendravimu su klientais, jų šeimos nariais, kolegomis ir kitais specialistais. Socialinis darbuotojas turi gebėti efektyviai bendrauti, klausytis, išreikšti savo mintis ir bendradarbiauti su kitais, siekiant bendro tikslo. Socialinis darbuotojas - tai specialistas, kuris negali dirbti vienas, todėl jis turi telkti kitus specialistus ir veikti komandoje.

Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė

Vidinė Motyvacija ir Tikslų Siekis

Nuolat rūpinantis kitų problemomis, socialinis darbuotojas turi turėti pakankamai daug vidinės motyvacijos, kuri jį motyvuotų nepasiduoti ir rūpintis kitais asmenimis. Su vidine motyvacija susijęs ir tikslų siekis. Motyvacija padaro darbuotoją aukšto lygio profesionalu, nes skatina domėtis darbu, aktyviai veikti, padeda pajusti savo veiklos prasmę, nesukelia nuobodulio.

Gebėjimas Kontroliuoti Emocijas ir Stresą

Socialinis darbas gali būti emociškai sunkus ir sukelti stresą. Socialinis darbuotojas turi mokėti kontroliuoti savo emocijas, atpažinti savo reakcijas atsidūrus įvairiose situacijose ir rasti būdų, kaip įveikti stresą. Svarbu ne tik mokėti pažinti kitą, bet ir įsiklausyti į patį save, įvardinti savo vertybes ir tikslus.

1. 2. Perdegimo prielaidos

Socialinio Darbo Studijos ir Pasiruošimas Profesijai

Norint tapti socialiniu darbuotoju, būtina įgyti atitinkamą išsilavinimą. Lietuvoje socialinį darbą galima studijuoti universitetuose ir kolegijose. Vilma Kazlovienė pateikė informaciją, kur Lietuvoje galima studijuoti socialinį darbą:

  • Universitetuose: Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje.
  • Kolegijose: Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje, Marijampolės kolegijoje, Panevėžio kolegijoje, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Utenos kolegijoje, Šiaulių valstybinėje kolegijoje, Šv. Ignaco Lojokos kolegijoje, Kolpingo kolegijoje.

Prieš renkantis socialinio darbo specialybę, tikslinga ją išbandyti savanoriaujant. Anykščių rajono socialinių paslaugų centras yra vienas iš tų įstaigų, kurios priima ,,prisimatuoti“ socialinio darbuotojo specialybę.

Socialinis darbas reikalauja ir vadybinių žinių. Ne visiems visuomenės žmonėms yra lengva funkcionuoti, išgyventi savo iššūkius ir krizes be tarnybų pagalbos. Tačiau darbas su rizikos grupėmis reikalauja labai plataus spektro išsilavinimo, kad pavyktų rasti bendrą kalbą su galimai socialinio funkcionalumo sutrikimų turinčiais asmenimis. Todėl kiekvienas akademinėje sužinotas dalykas padės holistiškai suprasti žmogų, jo patirtas nesėkmes ir išgyvenimus.

Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga

„Studentas privalo įgyti daug įvairių žinių, kad galėtų padėti žmogui. Tai apima sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę bei socialinę politiką. Reikia žinoti įvairiausius ekonominius veiksnius, pažinti trečią sektorių. Socialinis darbuotojas, sistemingai padėdamas rizikos grupėms, valstybei gali sukurti pridėtinę vertę. Krizinėse situacijose jis turi įgyti ir vadybinių kompetencijų“, - apie kompleksinių įgūdžių poreikį socialiniame darbe pasakojo Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja, pridūrusi, kad tai yra tik maža dalis reikiamų dalykų šioms studijoms.

Viena iš vietų, kur rengia šios srities specialistus - Klaipėdos valstybinė kolegija. Trejus metus trunkanti socialinio darbo studijų programa skirta parengti socialinius darbuotojus, gebančius nuolat besikeičiančioje visuomenėje profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujasi socialinis darbuotojas yra socialinis teisingumas, žmogaus teisės ir profesinė etika.

Numatoma studijų programa yra taip, kad per numatytą laikotarpį būtų įgytos kuo įvairiapusiškesnės kompetencijos. Pradedant socialinio darbo teoriniais modeliais, baigiant arčiau dalykais arčiau praktikos, pavyzdžiui, neįgaliųjų reabilitacija ir integracija. Kadangi įgytos kompetencijos išties apima didelį diapazoną, šios kolegijos alumnai gali dirbti socialiniais darbuotojais įvairiose srityse: socialinėje apsaugoje, švietime, sveikatos, teisėtvarkos institucijose, viešajame, nevyriausybiniame ar privačiame sektoriuose.

Iš viso studijų laikotarpiu per trejus metus galima įgyti nemažai praktinės patirties. Yra numatomi net trys praktikos etapai: pažintinė praktika, pradinė praktika ir pagrindinė praktika. Per šį laikotarpį studentai dažniausiai spėja pajausti kokia konkreti sritis juos domina, o įsidarbinimo galimybės - praktiškai garantuotos.

Šiuo metu socialinio darbo studijas siūlo dauguma didžiųjų Lietuvos universitetų ir kolegijų. Specialiai šias dažniausiai studentai pasirenka ne atsitiktinai, o turėdami natūralų norą padėti kitam. Dažnai tokį interesą turėdami moksleiviai dar vidurinėje dauguma išbando alternatyvas šio darbo sritis: darbą organizacijose, darbą su žmonėmis.

Būtent viena jų, pastūmėta pasirinkti šią studijų kryptį, buvo šiuo metu socialinį darbą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje studijuojanti Ieva Nekrošiūtė. Mergina teigė iškart žinojusi, kad norėtų specializuotis darbe su senelių slauga - studijų metais šis noras nepasikeitė.

„Dar besimokant mokykloje patiko savanoriauti, taip atradau ir socialinio darbuotojo profesiją, kuri mane sužavėjo ir pradėjau domėtis apie esančias studijų programas. Tiesiog mačiau, kad galėčiau dirbti šį darbą, ką norėčiau pakeisti šioje sferoje, į kokias problemas labiau atkreipti ir patį visuomenės dėmesį“, - paklausta, kodėl pasirinko būtent šias studijas, teigė I. Nekrošiūtė.

Lietuvė neseniai grįžo iš studijų mainų programos „Erasmus“, kurios metu mokėsi Čekijoje. Per metus mokslų svetur, studentė spėjo susipažinti ne tik su kultūra, mokslų pobūdžiu, bet ir pačiu socialinio darbo sektoriumi kitoje šalyje. Anot jos, didelių skirtumų, lyginant su Lietuva - nėra.

„Kaip Lietuvoje, taip ir Čekijoje - socialinių darbuotojų poreikis vis auga. Tiesa, Lietuvoje kol kas yra geresnė situacija šiame sektoriuje dėl paklausos - tai parodo stojančių studentų skaičius. Universitete, kuriame mokiausi, buvo gal perpus mažiau studentų, kurie pasirinko šią studijų programą“, - savo patirtimi dalinosi kurį laiką svetur studijavusi I. Nekrošiūtė.

Į mokslus Lietuvoje vėl įkibusi studentė pripažino pastebėjusi, kad žmonėms labai trūksta empatijos. „Mes tampame abejingi vieni kitiems ir kuo toliau, tuo labiau rūpinamės savo asmeninėmis problemomis. Kaip gyvena kiti, dažnam - neįdomu. Vienas svarbiausių socialinio darbuotojo tikslų yra mažinti socialines atskirtis, šiandien tai yra gan nemažas iššūkis“, - reziumavo būsima socialinė darbuotoja I. Nekrošiūtė.

Pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėjos Akvilės Virbalienės, darbas su žmogaus problemomis reikalauja begalinės empatijos, atsakomybės ir susikaupimo. Dažniausiai dėl to yra teigiama, kad darbuotojas iš tikrųjų taip atiduoda ir dalį savęs, o pasiekimo materialiai neįvertinsi. „Rezultatas menkai išmatuojamas kokybine skale, nes dirbti su rizikos grupėmis yra labai sudėtinga“, - teigė A. Virbalienė.

Socialinis darbuotojas yra tarsi komandos lyderis, kuris signalizuoja kokių veiksmų reikia imtis kitiems nariams: slaugytojams, psichologams, psichoterapeutams ar policijos atstovams. Šiuo atveju, stebėtojas ir situacijos valdytojas ir yra būtent socialinis darbuotojas.

„Be socialinio darbo nebūtų visuomenės. Arba ji būtų nepilnavertė“, - sakė Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Akvilė Virbalienė, pridūrusi, kad šios srities darbas yra atsakingas ir orientuotas į žmogų.

tags: #svarbiausios #vertybes #dirbant #socialini #darba