Nedarbo socialinio draudimo išmoka (NSDI), arba bedarbio pašalpa, mokama asmenims, kurie neteko darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir pateikė prašymą skirti nedarbo išmoką. Ji mokama bedarbiams, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Nedarbo Draudimo Išmoka: Sąlygos ir Reikalavimai
Nedarbo draudimo išmoka yra mokėjimas, kurį gali gauti asmuo, netekęs darbo ir atitinkantis tam tikras sąlygas. Užimtumo tarnyba yra institucija, kurios tikslas yra padėti asmenims, kurie netenka darbo, ir suteikti jiems nedarbo draudimo išmoką.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, jog teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmuo, įsiregistravęs pas Užimtumo tarnyba, turintis bedarbio statusą, jei jam nepasiūlyta tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Reikalavimai norint gauti nedarbo draudimo išmoką:
- Asmuo turi būti sukaupęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje.
- Būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką.
- Jei Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, pvz., mokymų, asmuo turi teisę gauti išmoką.
- Asmuo neturi gauti neteisėtų pajamų.
- Jei asmuo baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jis turi užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Šios sąlygos užtikrina, kad nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama tiems, kurie tikrai jos reikia ir atitinka visus reikalavimus. Jei atitinkate šiuos kriterijus, nedvejodami kreipkitės į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo draudimo išmokos.
Kaip Gauti Nedarbo Išmoką?
Netekusieji darbo asmenys gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos (nedarbo draudimo išmokos). Užimtumo tarnyboje jie turi pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką ir reikiamus dokumentus, įrodančius teisę į šią pašalpą.
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
Sprendimas dėl nedarbo draudimo išmokų skyrimo (neskyrimo) priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais dokumentais gavimo.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
Jeigu įsiregistravimo darbo biržoje metu bedarbis tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar po traumos, mokama darbuotojui paskirta nedarbo draudimo išmoka.
Kokio Dydžio Nedarbo Išmoką Galima Gauti?
Buvusios darbo biržos išmokos priklauso bedarbiams, kurių darbdaviai, ar kurie patys mokėjo socialinio draudimo įmokas ir turi sukaupę bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Nedarbo draudimo išmokos dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų ir Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio.
Išmokos mokėjimo terminas yra 9 mėnesiai. Asmenys, kurie sulauks pensijos per ateinančius 5 metus, išmokos mokėjimą gali pratęsti 6 mėnesius t.y. iki 15 mėnesių, jeigu jie negauna išankstinės senatvės pensijos.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas
Nedarbo draudimo išmokos dydis kinta kas tris mėnesius ir priklauso nuo bedarbio gautų pajamų per paskutinius 30 mėnesių. Apskaičiuojamas bedarbio VDU per mėnesį, skaičiuojant prieš tai išdirbtų 30 mėnesių atlyginimą, pradedant 2 mėnesiais iki Užimtumo tarnyboje gavus bedarbio statusą.
Nedarbo draudimo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalies.
Pirmas 90 dienų arba 3 mėnesius mokama kintamoji dalis - 38.79 proc. nuo bedarbio apskaičiuoto VDU per mėnesį. Po 3 mėnesių kintamoji dalis yra 31.03 proc., per 6 mėnesius nesuradus darbo ir liekant bedarbiu, kintamoji išmokos dalis yra 23.27 proc.
Netekus darbo rekomenduojama atvykti į Užimtumo tarnybos padalinį arba Sodros skyrių. Taip pat galima registruotis internetu.
Nedarbo išmoką galite pasiskaičiuoti skaičiuoklėje Sodra nedarbo išmoka. Joje įrašykite savo vidutines mėnesio pajamas per 30 mėnesių ir bedarbio statuso suteikimo datą.
Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje
Keisis Nedarbo Draudimo Išmokų Sistema: Gerės Priešpensinio Amžiaus Darbuotojų Padėtis
Seimas priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didesnės nedarbo draudimo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, taip pat tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą.
Priimtomis pataisomis siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, praradusiems darbą, nesirinkti išankstinės pensijos ir išsilaikyti darbo rinkoje, taikliau taikyti išmokų mokėjimą, kai jos išmokamos pakartotinai ar jų mokėjimas atnaujinamas.
Ilgesnis nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas
Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą 6 mėnesius.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių. Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą), nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Didės nedarbo išmokų sąsaja su mokėtomis įmokomis
Seimas nusprendė didinti nedarbo išmokų sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų - didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis.
Pastovioji, nuo buvusių pajamų nepriklausanti, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės iki 15 proc. (šiuo metu siekia 23,27 proc.).
Kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar.
Įvedamas naujas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis
Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos, pranešė pataisas rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Nuspręsta, kad nuo kitų metų liepos viena dalis mažės, o kita didės. Tai yra, pastovioji - nuo buvusių pajamų nepriklausanti - nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės nuo dabartinių 23,27 proc. iki 15 proc.
O kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis augs: 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni ir siekė atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Šiais pakeitimais norima sukurti didesnę paskatą bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar (palyginkime: dabar mažėja nuo 38,79 iki 31,03 proc. ir kitąmet - nuo 45 iki 35 proc.).
Sukaupti stažą gali būti sunkiau: keisis jo įskaitymo tvarka
Dar vienas pasikeitimas susijęs su stažo skaičiavimu ir pakartotiniu nedarbo išmokos gavimu: čia sąlygos taip pat griežtėja. Į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas.
O ir pati nedarbo išmoka nebus įskaičiuojama į apdraustojo draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti). Taip pat nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per pastaruosius 24 mėnesius (vietoj buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
Teisę į pakartotinę išmoką bedarbis įgis, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Naujas minimalus dydis pažeidžiamoms grupėms
Kaip palengvinimą galima traktuoti tai, kad įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, kuris atitinka 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Tai padės užtikrinti ypač mažas pajamas gaunančiųjų apsaugą.
SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastoviosios dalies dydžiu - jau minėtais 23,27 proc. nuo MMA, tai yra, 241,54 euro.
Nustačius penkių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį. 2025 metais BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 metais turėtų siekti 74 eurus (taigi, 74 eurų*5=370 eurų).
Be to, siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, bus keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis ir nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Pataisomis taip pat siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, kurie prarado darbą, ir nesirinkti išankstinės pensijos bei išsilaikyti darbo rinkoje, nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia pensijos dydžio mažėjimą.
Taigi, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, bus pratęsiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas 6 mėnesius.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių (tai yra, 9+2 mėn.), o dabar bus 15 mėnesių (9+6 mėn.).
Dalinio darbo išmoka yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 procentų darbo laiko normos) proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, kuri būtų mokama asmeniui.
Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santykiams, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui nemokumo bylą ar darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius pagal amžių, lytį, išmokų dydį (2025 m. rugsėjis):
| Amžiaus grupė | Lytis | Išmokos dydis | Gavėjų skaičius |
|---|---|---|---|
| 18-25 | Vyrai | Iki 300 EUR | 150 |
| 18-25 | Moterys | Iki 300 EUR | 200 |
| 26-35 | Vyrai | 301-500 EUR | 250 |
| 26-35 | Moterys | 301-500 EUR | 300 |
| 36-50 | Vyrai | 501-700 EUR | 350 |
| 36-50 | Moterys | 501-700 EUR | 400 |
| 51+ | Vyrai | 701+ EUR | 450 |
| 51+ | Moterys | 701+ EUR | 500 |
No Wants a Job in 2026 - People ARE DONE
