Tomo Tomilino Socialinė Veikla Lietuvoje: Nuo Iniciatyvų Regionuose Iki Kovos Už Lygiateisiškumą

Šilutės r. savivaldybėje Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais. Atvykti į Šilutę Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime.

Tomas Tomilinas Šilutėje
T. Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais ir seniūnais. Šaltinis: silaineskrastas.lt

Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka. Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais.

Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa.

Iniciatyvos Dėl Neįgaliųjų Socialinės Integracijos

Seime registruota įstatymo pataisa, kad viešojo sektoriaus organizacijose, turinčiose daugiau kaip 50 darbuotojų, privalo dirbti ne mažiau kaip 5 proc. žmonių su negalia. „Sodra“ kontroliuotų, kaip šios nuostatos laikomasi. Tokią Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisą Seime registravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Taip pat skaitykite: NVO Lietuvoje

T.Tomilino duomenimis, dabar Lietuvoje yra 245 tūkst. neįgaliųjų, iš jų darbingo amžiaus - apie 163 tūkstančiai. Darbą turi apie 48,2 tūkst. žmonių su negalia, nedirba beveik 115 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pasak Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo Tomo Tomilino, iš 163 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų tik 50 tūkstančių, tai yra apie 28 proc., dirba, o 113 tūkstančių neįgaliųjų nedirba.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2017 metų pradžioje veikė 4357 viešojo sektoriaus organizacijos, iš kurių 3463 - savivaldybėse. Viešajame sektoriuje vidutiniškai dirbo 379 384 darbuotojai, iš jų 189 048 - valstybės viešojo sektoriaus organizacijose ir 190 336 - savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose.

Kvotų Sistema: Privalumai Ir Iššūkiai

Seimo nario T. Tomilino teigimu, jo pateiktų įstatymų pakeitimo projektai aktualūs 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Šiuo metu šalyje dirba tik apie 50 tūkst. jų (28 proc.). Parlamentaras pripažino, kad kvotų sistema viešajam sektoriui iš pradžių būtų iššūkis, tačiau ilgainiui tai taptų galingu stimulu įgalinti didžiulę grupę žmonių dirbti.

Į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą parlamentaras pasiūlė įtraukti naują straipsnį, nustatantį neįgaliųjų įdarbinimo kvotas viešajame sektoriuje - įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, turės įdarbinti 5 proc. neįgaliųjų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas sako, kad neįgaliesiems skirta darbo vietų kvota viešojo sektoriaus organizacijose reikštų iki 10-15 tūkst.

Taip pat skaitykite: Įstatymo pakeitimai

Statistika apie neįgaliųjų užimtumą Lietuvoje:

Rodiklis Skaičius
Bendras neįgaliųjų skaičius 245 tūkst.
Darbingo amžiaus neįgalieji 163 tūkst.
Dirbantys neįgalieji 48,2 tūkst.
Nedirbantys darbingo amžiaus neįgalieji 115 tūkst.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką yra svarbus socialinės politikos tikslas. Šaltinis: vle.lt

Kova Su Diskriminacija Ir Parama LGBTQ+ Bendruomenei

2025 m. gegužės 19 d. apskrito stalo diskusijos „Ar saugu LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje? Įžvalgos ir perspektyvos“ dalyviai konstatavo, kad LGBTQ+ diskriminacija yra paplitusi - ją patiria beveik pusė žmonių. Lietuva šioje srityje lenkia beveik visas Europos Sąjungos šalis. Renginyje, kuris skirtas paminėti Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną, dalyvavo visos pagrindinės organizacijos, siekiančios užtikrinti LGBTQ+ žmonių lygiateisiškumą Lietuvoje.

„Tarptautinės ir mūsų šalies apklausos rodo, kad dalis mūsų visuomenės yra prastoje padėtyje - patiria neapykantos išpuolius, užgauliojimus, menkinimą ir nesulaukia pagalbos net teismuose. Prie apskrito stalo susirinkę diskusijos dalyviai teigė, kad grėsmės patirti išpuolius kuria nesaugumo atmosferą. Lietuvoje nėra priimtas nacionalinis žmogaus teisių stiprinimo veiksmų planas, o dėl to nėra aiškių gairių kaip mūsų šalis turėtų siekti esminių pokyčių tiek politikoje, tiek visuomenėje.

Trečiadienį vakarop į posėdį susirinkusi LVŽS taryba nutarė, kad partnerystę palaikęs T. Tomilinas nesilaikė partijos pozicijos, įtvirtintos programoje, kiti T. Tomiliną gina - sako, kad dėl vieno balsavimo jo bausti nereikėjo. Pats LVŽS tarybos nubaustas T. Tomilinas teigė, kad jau ne vieną dešimtmetį oponuoja partijos pirmininkui ir mano, kad dėl to gali būti jaučiama grėsmė ar konkurencija.

Tuo metu partijos narys, anksčiau sveikatos apsaugos ministru dirbęs Aurelijus Veryga sakė, kad nors D. Kepenio pasisakymams nepritaria, jų lyginti su T. Tomilino situacija negalima. Eurokomisaras V. Sinkevičius pasidalino, kad LVŽS reikia žmogaus, kuris turi vertybes, įsitikinimus, kuris tarnauja ne ambicijoms, o žmonėms. Nepartinis, bet artimai su partija susijęs ekspremjeras Saulius Skvernelis sakė pritariantis V. Sinkevičiaus pozicijai.

Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla

Darbo pasiūlymai

Finansiniai Klausimai Ir Parama Socialinėms Įmonėms

LPSK valdybos posėdyje dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis pristatė pagrindinius kitų metų biudžeto projekto aspektus, pasidžiaugė, jog auga valstybės viešosios pajamos, o ekonominė situacija yra stabili. Anot jo, kitais metasi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) neaugs taip „drastiškai“, kaip planuota, bet vis tiek didės 50 eurų.

Nors daugiau nei 10 proc. mažėja valstybės skola, tačiau vis tiek reikia plėsti mokestinę bazę, todėl esą yra siūlomi bankų ir prekybos tinklų mokesčiai. Anot T. Tomilino, praktiškai vieninteliai ES neturime sektorinio bankų mokesčio, iš jo planuojama surinkti apie 60 mln. eurų. Dėl prekybos tinklų mokesčio jis sutiko, jog yra daug diskusijų, daug abejonių, tačiau bus apsvarstyti visi argumentai už ir prieš.

tags: #tomilinas #socialiniu #organizacija