Diskusijos, kaip turėtų būti sprendžiamas neįgaliųjų užimtumo klausimas, tęsėsi nuo 2014 metų. Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) administracijos direktorės Henrikos Varnienės teigimu, per tą laiką vyko apie 40 įvairaus lygio susitikimų, kuriuose diskutuota šia tema. Socialinių įmonių klausimas buvo įtrauktas į 2012-2016 m. Vyriausybės programą.
LNF dar iki 2017 metų pradėjo kelti klausimą, kad visa valstybės parama, skiriama neįgaliųjų užimtumui, nueina socialinėse įmonėse dirbančių žmonių atlyginimams mokėti, o ne neįgaliųjų darbo vietoms kurti ir jų integracijai į atvirą darbo rinką. Pradėjus atidžiau gilintis į tikrąją situaciją, paaiškėjo daugybė socialinių įmonių steigimą bei veiklą reglamentuojančio įstatymo spragų ir pažeidimų, skatinančių socialinių įmonių norą pasipelnyti iš neįgaliojo.
Socialinės įmonės labai dažnai nueidavo lengviausiu keliu: įdarbindavo lengvą negalią turinčius žmones, gaudamos už juos valstybės paramą, mažindavo savo paslaugų kainas, tuo įgydamos pranašumą prieš sąžiningai dirbančius konkurentus, „skolindavo“ neįgalius darbuotojus viena kitai ir pan. Neįgalieji tokiose įmonėse dažniausiai atlikdavo nekvalifikuotą darbą ir iš esmės galėjo tikėtis gauti tik minimalų atlyginimą. Atsirado tarpininkų, be abejo, už atlygį užsiimančių socialinių įmonių steigimu, todėl visiškai suprantama, kad šių įmonių per kiek daugiau nei dešimtmetį padaugėjo keliolika kartų.
Uždaroms specializuotoms neįgaliųjų įmonėms nepalankios buvo ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 2016 metais Lietuvai skirtos rekomendacijos. Lietuvoje veikiančią neįgaliųjų įdarbinimo sistemą savo išvadose 2018 metais nepalankiai įvertino ir šalies Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Ne visos socialinės įmonės rinkosi neskaidrią veiklą, išnaudojo neįgaliuosius ir apgaudinėjo valstybę. Pavyzdžiui, niekas ir niekada neturėjo jokių priekaištų aklųjų socialinėms įmonėms, ant jų nekrito net mažiausias šešėlis. Vis dėlto bendra situacija bylojo ne socialinių įmonių naudai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
2017 metų vasarą Seimui buvo pateiktas naujas Socialinių įmonių įstatymo projektas, kuriame neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką siūlyta spręsti vadovaujantis Užimtumo įstatymu. Neįgaliųjų galimybę dirbti atviroje rinkoje ir Užimtumo įstatymo tobulinimą itin karštai gynė LNF ir H. Varnienė, tuo metu valdančiųjų daugumai priklausęs Seimo narys Justas Džiugelis, gerai žinomos Lietuvoje ekonomikos ir finansų ekspertės Aušra Maldeikienė, Ingrida Šimonytė, kai kurie kiti Seimo nariai.
Socialinių įmonių atstovai nuosekliai tvirtino, kad, jeigu ir buvo nesąžiningai dirbusių jų kolegų, tai neturi mesti šešėlio ant visų socialinių įmonių, nes jų egzistavimas - vienintelė reali galimybė susirasti darbą sunkiausią negalią turintiems žmonėms. „Įdarbinkite atviroje rinkoje bent šimtą neregių, tada patikėsiu, kad mūsų įmonės nereikalingos“, - kartojo UAB „Liregus“ direktorius Leonas Kirkilovskis.
Naują socialinių įmonių įstatymą buvo patikėta rengti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) sudarytai darbo grupei. Prasidėjo nesibaigiančios diskusijos tiek Seime, tiek minėtoje ministerijoje, tiek darbo grupėje. Susikalbėti sekėsi sunkiai, o teisingiau - nesisekė. Buvo rengiami keli įstatymo variantai. Vieną jų - itin radikalų - praėjusių metų rudenį pateikė Seimo narys Tomas Tomilinas. Vienas jo siūlymų buvo valstybės įstaigose įvesti privalomas neįgaliųjų įdarbinimo kvotas. Vėliau pats dėl ne visai aiškių priežasčių šio projekto atsisakė ir parėmė nuosaikesnį SADM parengtą įstatymo variantą.
Diskusijos, kam atiduoti pirmenybę įdarbinant neįgaliuosius - Socialinių įmonių ar Užimtumo įstatymui, tęsėsi ir šiais metais, kol rugsėjo 19 d. Balsavo: 280
Įstatymo priėmimo išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys J. Džiugelis sakė: „Išeiname į finišo tiesiąją. Sunku būtų pasakyti, kad tai reforma, kurios laukė daugelis negalią turinčių žmonių.“ J. Džiugelis pateikia skaičius: socialinėse įmonėse praėjusiais metais dirbo beveik 7 tūkst., atviroje rinkoje - apie 40 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės minėtos įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams. Atviroje rinkoje dirbantys negalieji gavo tik 1,5 mln. eurų valstybės paramos. Kiti neįgaliųjų įdarbinimo atviroje rinkoje šalininkai pateikia kiek kitokius skaičius: 2 ar net 3 mln. eurų. Bet kokiu atveju septynis kartus didesnė dirbančių neįgaliųjų grupė gavo 10-15 kartų mažesnę paramą nei socialinės įmonės. Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga tiek pačių neįgaliųjų, tiek juos įdarbinusių darbdavių atžvilgiu.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Tiek J. Džiugelis, tiek ir kiti socialinių įmonių įstatymo oponentai atkreipia dėmesį, kad, nepaisant valstybės skiriamų milijonų, dirbančių neįgaliųjų skaičius Lietuvoje metai iš metų nesikeičia, o neįgaliųjų skurdas du kartus didesnis nei negalios neturinčių žmonių - atitinkamai 36 ir 18 proc.
Seimo narė, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė Socialinių įmonių įstatymo rengimą ir patį naująjį įstatymą vaizdžiai lygina su kambaryje augančia eglute: „Eglutė auga auga, praauga kambario sienas, lubas, tada kažkas ateina, ją apkarpo, pagenėja. Kurį laiką, kol eglutė vėl praaugs kambario lubas, visi bus ramūs ir patenkinti. Taip ir su Socialinių įmonių įstatymu: čia prikirpsime, čia sumažinsime dotacijas, bet eglutė auga toliau.“
J. Džiugelis, I. Šimonytė ir dar keli Seimo nariai pateikė siūlymą, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Socialinių įmonių įstatymas netektų galios ir būtų vadovaujamasi vien tik Užimtumo įstatymu. Siūlymas Seimo narių palaikymo nesulaukė.
Bene geriausiai situaciją balsavimo dieną apibūdino jau minėtas T. Tomilinas: „Politika yra kompromiso ieškojimas. Įstatymo oponentų siūlymai buvo racionalūs, bet šiandien kompromisas pasiektas. Niekas nesibaigia. Įstatymas nepatinka nei socialinėms įmonėms, nei patiems neįgaliesiems. Ateityje galėsime prie jo grįžti.“
Naujojo Įstatymo Saugikliai ir Parama
Teisininkas Giedrius Stoškus naująjį Socialinių įmonių įstatymą pakomentavo taip: „30-40 proc. darbingumą turinčių žmonių darbo užmokesčio rėmimas mažinamas nuo 70 iki 60 proc., 45-55 proc. darbingumą turinčių - nuo 60 iki 50 proc., taip pat jie bus remiami ribotą laiką - tik iki 6 mėnesių. Nuo kitų metų liepos pradžios nebebus remiami pensinio amžiaus dirbantys neįgalieji. Socialinės įmonės 75 proc. pelno turės skirti socialinės integracijos ir darbinių įgūdžių priemonėms įgyvendinti. Socialinės įmonės pajamos iš ūkinės veiklos turės būti ne mažesnės nei valstybės parama. Gaunant paramą bus apskaitomi tik tie neįgalieji, kurie dirbs ne mažiau kaip 80 valandų per mėnesį. Nuo 20 iki 15 proc. sumažintas įmonės pelnas, kurį ji gali gauti iš valstybės neremiamų veiklų.“
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Kaip matome, naujajame įstatyme atsiranda daugiau saugiklių, neleidžiančių socialinėms įmonėms pelnytis iš neįgaliųjų. Vis dėlto akivaizdu, kad socialinės įmonės gavo ir tebegauna didesnę valstybės paramą nei atviroje rinkoje dirbantys neįgalieji. Socialinių įmonių įstatymo 13 straipsnyje sakoma, kad socialinei įmonei gali būti skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms; neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti; neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti; tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Be to, neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriamos subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti; administravimo, transporto, asistento išlaidoms.
Tą pačią rugsėjo 19 d. priimtuose Užimtumo įstatymo pakeitimuose kalbama apie galimybę neįgaliesiems gauti lydimąją pagalbą, nuo šių metų rudens SADM sunkiausią negalią turintiems žmonėms pradėjo teikti asmeninio asistento paslaugą. Vis dėlto net ir nepatyrusia akimi matyti, kad valstybės parama socialinėms įmonėms yra neproporcingai didelė. Labai gaila, bet įstatymų leidėjai, priimdami Užimtumo įstatymo pataisas, nesiteikė peržiūrėti maksimalaus subsidijos dydžio, jis liko toks pat - 1,5 minimalaus atlyginimo (MMA), nors dar pernai buvo siūlymas jį didinti iki 2 MMA. Taigi neįgalieji, dirbantys pagal Užimtumo įstatymą subsidijuojamose darbo vietose, ir toliau negalės uždirbti daugiau nei 1,5 MMA.
Kaip ir iki šiol, jie negalės turėti autorinių sutarčių ar gauti vieno kito honoraro už laisvalaikiu sukurtą meno kūrinį ar savo rankomis padarytą suvenyrą. Jeigu netyčia taip nutiktų, subsidija būtų stabdoma. Nori nenori, tenka sutikti su J. Džiugeliu, kad politikai ir aukščiausio lygio valdininkai rūpestį neįgaliaisiais dažnai supranta kaip pareigą „glostyti jiems galveles ir kalbėti gražius žodžius...“ Meto, kai negalieji galės garbingai ir oriai užsidirbti bent pusę Seimo nario atlyginimo, teks dar palaukti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė įstatymo pataisai, siūlančiai viešojo sektoriaus organizacijoms įdarbinti 5 procentus neįgaliųjų, jeigu organizacijoje dirba ne mažiau kaip 25 darbuotojai. Įstatymo pataisa siekiama palengvinti neįgaliųjų įsidarbinimą biudžetinėse įstaigose, valstybinėse ar savivaldybių valdomose įmonėse. Lietuvoje negalią turinčių žmonių įsidarbinimo procentas - vienas mažiausių Europoje ir daugelį metų negerėja, nepaisant skirtingų neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių.
Seimo nario T. Tomilino teigimu, iš 163 tūkstančių darbingo amžiaus neįgaliųjų tik 50 tūkstančių, tai yra apie 28 proc., dirba, o 113 tūkstančių neįgaliųjų nedirba. „Manau, kad kvotų sistema, kuri nėra jokia naujiena Vakarų pasaulyje, leis užtikrinti didesnes galimybes neįgaliesiems įsidarbinti. Turint darbo jėgos trūkumą, didelę emigraciją neišnaudojame labai didžiulio potencialo. Tai galintys ir norintys dirbti žmonės. Nesukurdami papildomo impulso dirbti, mes uždarome tuos žmones į savotiškus socialinius getus ir nepadarome reikalingo proveržio“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė T. Tomilinas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis mano, kad kvotų taikymas neįgaliesiems įsidarbinant viešajame sektoriuje ateityje galėtų būti taikomas ir privačiame sektoriuje. „Pradedame nuo viešojo sektoriaus. Ateityje, mano galva, galėtume kalbėti apie visus darbdavius, nustatyti kvotas visiems darbdaviams, kaip yra daugelyje šalių, kurie yra aplink mus, kad darbdaviai ne tik viešojo sektoriaus, bet ir privataus turėtų pareigą priimti į darbą neįgaliuosius. Tai būtų tokios pozityvios diskriminacijos skatinimas, nes, kaip žinoma, yra reikalinga tam tikros grupės žmonėms padėti įsidarbinti“, - spaudos konferencijoje Seime sakė ministras L. Kukuraitis.
Pagal siūlomą projektą, „viešojo sektoriaus organizacijose neįgalių darbuotojų skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 50 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.„
Žaliųjų ir valstiečių frakcijos narys Tomas Tomilinas Seimui pateikė drauge su SADM ekspertais parengtas Socialinių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama skatinti socialines įmones įdarbinti sunkiausios negalios žmones. Projekte siūloma mažinti paramą lengvos ir vidutinės negalios darbuotojams, o sunkios negalios asmenims, kurių iki šiol socialinėse įmonėse dirbo vos 3 procentai, palikti neterminuotam laikui skiriamą 75 proc. darbo užmokesčio subsidiją.
Seimo narys Tomas Tomilinas taip pat parengė ir Seimui pateikė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo valstybinėse įstaigose įvesti žmonių su negalia įdarbinimo kvotą, siekiančią 5 procentus (kai įmonėje dirba 50 arba daugiau darbuotojų). Ruošiamas ir dar vienas teisės aktas - Užimtumo įstatymo pakeitimai - kuriuose numatoma įdiegti pagalbos paslaugas darbo vietoje. Tokias kaip lydimoji pagalba įsidarbinus, tarpininkavimas su darbdaviu, darbo proceso pritaikymas ir pan. Šios priemonės bus prieinamos visiems, ne tik socialinių įmonių, darbdaviams. Tai turėtų būti pakankama paskata priimti žmones su negalia, nes jų adaptacija nesukels jokių papildomų kaštų darbdaviui.
Teigiamai vertiname ir kvotų įvedimą viešojo sektoriaus įstaigoms. Tai geras ir tikrai įgyvendinimas tikslas, tačiau vien prievolė, be kitų pagalbos priemonių, vargu ar bus efektyvi. Darbdaviai menkai išmano apie žmonių su negalia galimybes ir poreikius darbo rinkoje, turi išankstinių nuostatų, todėl būtina šviesti ne tik juos, bet ir platesnę valstybinėse įstaigose dirbančią bendruomenę.
Rengiama užimtumo įstatymo pataisa įvestų daug reikalingų paslaugų žmonėms su negalia, kurie yra naujai įdarbinami. Tai yra didelis žingsnis į priekį, tačiau, neįgaliųjų organizacijų manymu, tokia pati pagalba turi būti prieinama ir jau dirbantiems žmonėms. Nes neturintieji negalios gali ją įgyti arba ir dirbančiam neįgaliajam gali pablogėti sveikata. Tai padėtų išsilaikyti darbo vietoje ir neatsidurti pašalpų gavėjų ir skurdo duobėje.
Akivaizdu, jog siekiant žmonių su negalia užimtumo atviroje darbo rinkoje, reikalingos naujos priemonės, kurios valstybei kainuos. Todėl labai svarbu, kad seniau socialinėms įmonėms tekėję pinigai, priėmus naujus teisės aktus, nebūtų sutaupyti, bet būtų perkelti paslaugoms kurti ir išlaikyti. Taupymas žmonių su negalia užimtumo srityje ilguoju laikotarpių valstybei kainuos milžiniškus ekonominius ir socialinius nuostolius.
Seimo nario T. Tomilino teigimu, jo pateiktų įstatymų pakeitimo projektai aktualūs 163 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. Šiuo metu šalyje dirba tik apie 50 tūkst. jų (28 proc.). Seimo nario teigimu, esant darbo jėgos trūkumui, ilgai trunkančiai emigracijai, ekonomikos perkaitimo požymiams, akivaizdžiai neišnaudojame didžiulio potencialo, esančio čia, Lietuvoje.
Į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą parlamentaras pasiūlė įtraukti naują straipsnį, nustatantį neįgaliųjų įdarbinimo kvotas viešajame sektoriuje - įstaigos ir organizacijos, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, turės įdarbinti 5 proc. neįgaliųjų. Parlamentaras pripažino, kad kvotų sistema viešajam sektoriui iš pradžių būtų iššūkis, tačiau ilgainiui tai taptų galingu stimulu įgalinti didžiulę grupę žmonių dirbti.
Neįgaliųjų užimtumo informuotumo mėnuo
„Šiuo metu turime daugiau nei 370 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, todėl nustačius 5 procentų kvotą vien šiose organizacijose būtų įdarbinta apie 10-15 tūkst. neįgaliųjų“, - sako T. Tomilinas. Tai gerokai daugiau negu šiuo metu dirba socialinėse įmonėse. Be to, parlamentaras tikina nemanąs, kad tuo būtų apsiribota - įstaigoje, kurioje dirba 50 žmonių, galėtų būti ne du trys, o septyni aštuoni neįgalieji. „Viešasis sektorius turi būti pavyzdys“, - pabrėžia T. Tomilinas. Vėliau į šį procesą galbūt įsitrauktų ir privatusis verslas.
Finansavimo disproporcijos atskleidžia svarbiausias problemas. Šiuo metu 187 socialinėse įmonėse dirba 7 iš beveik 50 tūkst. visų dirbančių šalies neįgaliųjų. Šių įmonių finansavimo poreikis - daugiau kaip 30 mln. eurų per metus. Atviroje darbo rinkoje dirbančių neįgaliųjų subsidijoms, vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymu, skiriama 3 mln. eurų. L. Kukuraitis neslepia - tokia didžiulė disproporcija ne tik kelia neįgaliųjų bendruomenės ir darbdavių nepasitenkinimą, bet ir atskleidžia problemas, kurias būtina spręsti.
LNF administracijos direktorė H. Varnienė pasidžiaugė, kad pateiktos įstatymų pataisos apriboja socialinių įmonių galimybes savanaudiškai naudotis neįgaliųjų integracijai skirtais pinigais. Tačiau, pasak jos, ne mažiau svarbu, kad sutaupytos lėšos atitektų naujoms paslaugoms, padedančioms neįgaliesiems įsidarbinti: kvalifikacijai kelti, tarpininkavimui tarp neįgaliojo ir darbdavio, pagalbai išsilaikyti darbo rinkoje ir pan.
Vis dėlto Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovui Alvydui Valentai neįgaliųjų užimtumo sistemos pertvarka kelia ir nemažai nerimo. Pasak jo, jeigu įsigalios įstatymų pataisos, pagal kurias 30-40 proc. darbingumą turintys neįgalieji bus remiami tik pusę metų, keturis penkis dešimtmečius gyvuojančios LASS įmonės žlugs. Ir labai abejotina, kad jose dirbusius 50-mečius kas nors norės įdarbinti. Pasak A. Valentos, LASS narių nuomone, pereinamasis laikotarpis turėtų būti ilgesnis - metai dveji, per kuriuos jie galėtų pasiruošti, persikvalifikuoti, baigti kokius nors nuotolinius kursus.
T. Tomilinas patikino, kad sunkiausios negalios darbuotojams ši pertvarka tikrai nepakenks - jiems bus išsaugotos visos iki šiol skirtos subsidijos ir jos bus taikomos ne tik socialinėse įmonėse, kaip buvo iki šiol, bet ir atviroje darbo rinkoje. O turintiems mažesnę negalią numatytos įvairios pagalbos priemonės, padėsiančios įsidarbinti, išsilaikyti darbo rinkoje: apmokymas dirbti konkrečioje darbo vietoje, lydimoji pagalba, transporto subsidijos ir kt.
H. Varnienės teigimu, pakeitus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą Lietuvoje neliko nedarbingų asmenų, tad galimybių įsidarbinti išties padaugėjo. Žinoma, reikės pastangų šviečiant darbdavius, nes daugelis jų menkai išmano apie negalią turinčių žmonių galimybes ir poreikius darbo rinkoje, turi išankstinių nuostatų, todėl būtina šviesti ne tik juos, bet ir platesnę valstybinėse įstaigose dirbančią bendruomenę.
Neįgaliųjų teisių konvencija skatina sukurti maksimaliai atvirą darbo rinką, visiškai lygiavertę ir neįgaliesiems. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio, tai reiškia, kad turi būti naikinamos visos - tiek fizinės, mentalinės, pasiekiamumo, tiek galimybių dirbti atviroje darbo rinkoje - kliūtys. „Ir tai turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas“, - pabrėžia ministras.
Negalią turinčių žmonių galimybėms ir poreikiams individualizuoti kitąmet bus skiriama itin daug dėmesio. L. Kukuraitis užsiminė apie neįgalumo nustatymo reformą, profesinės reabilitacijos sistemos peržiūrą.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką - būtina sąlyga kuriant atvirą ir įtraukią visuomenę.
tags: #neigaliuju #socialines #integracijos #istatymas #tomilinas