Šeima - pati mažiausia visuomenės ląstelė, todėl visos socialinės institucijos turėtų jai padėti. Žmogaus socializacija prasideda šeimoje, kur formuojami asmenybės pagrindai. Šeimos vaidmuo visuomenėje savo galia neprilygsta jokiai kitai institucijai, nes būtent šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai vaiko adaptacijai visuomenėje. Šeima - tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą.
Daugumos jaunimui kylančių problemų šaknys - ankstyvoji vaikystės patirtis šeimoje. Ankstyvosios vaikystės patirtis iš dalies lemia tapatybės ieškojimo sėkmę paauglystėje. Žmogus, nesuradęs savo tapatybės, patiria bendravimo sunkumų, išgyvena vienišumo jausmą. Socialinė aplinka ir psichologinis klimatas, į kurį patenka vos tik gimęs vaikas, daug lemia tolesnę jo raidą. Nuo to priklauso fiziologinių ir psichologinių reikmių tenkinimas. Daugiausia sunkumų kyla auklėjant nedarnių, išsituokusių arba bedarbių šeimų vaikus. Vaiką supanti konfliktiška aplinka stipriai veikia jo emocinę raidą, o augant gali tapti asmenybės vystymosi sutrikimų priežastimi.
Šeimos funkcijos
Skirtingi autoriai išskiria įvairias šeimos funkcijas:
- Reprodukcinė funkcija - sąlygoja žmonių giminės pratęsimo būtinybę. Dabartinė Lietuvos situacija yra tokia, kad gimstamumas mažesnis nei mirštamumas. Tai galima paaiškinti ne tik nepalankia ekonomine situacija.
- Pirminės socializacijos funkcija paremta idėja, kad šeima yra pirma ir labai reikšminga socialinė grupė, kuri nepakeičiamai įtakoja vaiko asmenybės formavimąsi. Šeimoje persipina biologiniai ir socialiniai saitai tarp gimdytojų ir vaikų.
- Edukacinė funkcija. Pirminės socializacijos procese svarbus vaidmuo tenka vaiko auklėjimui šeimoje. Vaiko ugdymas šeimoje - tai nuoseklus ir sudėtingas socialinis - edukacinis procesas.
- Ekonominė ir namų ūkio tvarkymo funkcija.
Vertybė - tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reikšmių charakteristikos, turinčios teigiamą reikšmę žmogui, kolektyvui, visuomenei.
Socialinio pedagogo veikla
Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukacinė pagalba nukreipta tėvų pedagoginės kultūros formavimui, t.y. aptariami ir sprendžiami tokie klausimai kaip: pedagoginis ir socialinis - psichologinis tėvų ruošimas būsimųjų vaikų auklėjimui. Psichologinė parama. Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant, koordinuojant ir informuojant.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pirmasis elementas - tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Laisvalaikis, be abejo apima labai daug dalykų. Tai ir šventės, atostogų planavimas, nebereikalingų daiktų, rūbų pardavimas ar atidavimas, kursų lankymas ir panašiai.
Darbo su šeima formos
Darbo su šeima formas galima suskirstyti į dvi dideles sritis, o šias - į mažesnes. Įprastinės darbo su šeima formos yra trumpalaikė ir ilgalaikė socialinio pedagogo veikla. Trumpalaikės darbo formos atmainos yra krizių intervencija ir problemą orientuotas darbo modelis. Kiekviena krizinė situacija reikalauja skubios reakcijos ir neatidėliotinų veiksmų. Socialiniam pedagogui gali pagelbėti psichologai, psichiatrai, šeimos gydytojai, kiti šeimos nariai, specializuotos institucijos (reabilitacijos centrai, socialinės apsaugos tarnybos). Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio pedagogo sudarymas. Šeimos vaidmuo - apsibrėžti pageidaujamas siekiamybes ir išsikelti konkrečius uždavinius, o socialinio pedagogo pareiga - nustatyti įvykdymo terminus.
Mokykla vykdo tėvų pedagoginį švietimą, organizuoja tėvų ir vaikų naudingą veiklą bei laisvalaikį, atsižvelgiant į tautos tradicijas. „Atviros“ mokyklos struktūroje turėtų būti socialinio pedagogo, psichologo, socialinio darbuotojo, socialinio edukatoriaus pareigybė. Šių darbuotojų pareiga - pedagogiškai šviesti ir konsultuoti tėvus. Pagrindinis socialinių darbuotojų, socialinių edukatorių „atvirose“ mokyklose principas - individualūs darbo su tėvais ir vaikais metodai. Keliant tėvų pedagoginę kultūrą socialiniai darbuotojai turėtų vadovautis tokiais metodais: pokalbiai prie apvalaus stalo, individualus darbas, tėvų susirinkimai klasėse, paskaitų, konferencijų, dalykinių žaidimų organizavimas. kurios būtų skiriamos ir tėvams, ir vaikams.
Šeima - tai pirmoji ugdymo institucija, kuri labiausiai įtakoja visą tolesnį asmens gyvenimą.
Darbo su šeima formas galima išskirti į dvi dideles sritis - trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės darbo atmainos yra krizių intervencija ir problemą orientuotas darbo modelis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė