Šiame straipsnyje apžvelgiama Tomo Tomilino veikla, jo indėlis į socialinę politiką Lietuvoje, NVO sektorių ir aplinkosaugos skatinimą žemės ūkyje.
Socialinės iniciatyvos ir gerovės valstybės kūrimas
Seimo narys Tomas Tomilinas teigia, jog Lietuva žengė didelį žingsnį link gerovės valstybės kūrimo. Jis pabrėžia, kad mažėja savižudybių ir emigracija.
2016-2019 m. savižudybių sumažėjo apie 18 proc. Pasak T.Tomilino, savižudybių skaičiaus mažėjimą lėmė aktyvi savižudybių prevencija: iniciatyvos, projektai, ASSIST ir CAMS mokymai bendruomenėms ir specialistams.
Taip pat savivaldybėse patvirtinti ar rengiami savižudybių prevencijos algoritmai, kurie veikia 16-oje iš 46 SAM apklaustų savivaldybių. Svarbus veiksnys - emocinės bei psichologinės pagalbos prieinamumas: psichikos sveikatos centrai, visuomenės sveikatos biurai savivaldybėse, emocinės ir psichologinės paramos linijos ir kompleksinės paslaugos šeimai.
T.Tomilinas 15min taip pat priminė savo ankstesnes iniciatyvas: „Dar 2009 dariau suaugusių švietimo projektą (Locademia) Lietuvos savižudybių sostinėje Kupiškyje, kuris išjudino inovatyvų vietos valdžios ir NVO bendravimą, jo metu iškilo savižudybių tema, lyderiai, kurie paskui dirbo su tema ir galiausiai Kupiškyje gimė sisteminiai sprendimai.“
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Trišalis susitarimas ir socialinis dialogas
Š. m. gegužės 10 d. LR Seime, Europos informaciniame biure surengta diskusija dėl Darbo kodekso bei socialinio dialogo iniciatyvos. Seimo Socialinių reikalų pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas pateikė Trišalio susitarimo, dėl atlyginimų didinimo ir sklandaus darbo santykių reformos įgyvendinimo projektą.
Susitarimo tikslas - paskatinti realų trišalį konkrečių verslo šakų ir valstybinio sektoriaus dialogą. Trišalis susitarimas nacionaliniu lygmeniu įtvirtins bendras pastangas gerinti dirbančiųjų žmonių padėtį ir socialines garantijas, remiantis susitarimais dėl konkrečių profesijų ir jų grupių.
Pagal pajamų netolygumus Lietuva atsilieka beveik nuo visų ES narių, o darbo pajamų dalis BVP viena mažiausių ES. Remiantis tyrimais, per pastarąjį dešimtmetį 15 proc. turtingiausiųjų šalies gyventojų atiteko 35-40 proc. viso pajamų augimo, tuo metu 15 proc. neturtingiausiųjų atiteko vos 4-5 proc.
Pagrindiniai Trišalio susitarimo tikslai:
- Didinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir skatinti šakinius ir (ar regioninius) tarifinius susitarimus.
- Iki 2018 m. sausio pradžios parengti šakinius ir (ar) regioninius tarifinius susitarimus tose šakose ir (ar) regionuose, kurie yra atstovaujami darbdavių organizacijų ir jose veikia profesinės sąjungos.
- Galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatos suderėtos iki liepos 1d. nekeičiamos. Įsipareigojama išlaikyti tą patį garantijų ir išmokų lygį, kuris buvo iki 2017m.
- Skatinant derybinę galią, kartu su 2018 m. biudžetų pradėti svarstyti įstatymo projektą, kuris numatytų fiziniams asmenims dalies nario mokesčio profesinėse sąjungose išlaidų padengimą iš valstybės biudžeto.
Grupiniai gyvenimo namai (GGN)
2025 m. spalio 6 d. A. Mackevičiaus g. atidaryti Grupiniai gyvenimo namai (GGN) - socialinės globos paslauga, kurioje namų aplinkoje ir gaudami nuolatinę specialistų pagalbą gyvena iki 10 nesavarankiškų neįgalių suaugusių asmenų. GGN gyventojai gauna būtinas paslaugas šiuose namuose ir naudojasi kitomis bendruomeninėmis paslaugomis, kurių tikslas atkurti ir ugdyti socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Panevėžio miesto merė L. Masiliūnienė pabrėžė, kad “šių namų atidarymas - ne tik naujas adresas socialinių paslaugų žemėlapyje. Tai miesto brandos ženklas, liudijantis kryptį, kurioje svarbiausia - žmogus. Stipri visuomenė prasideda nuo gebėjimo būti šalia - ištiesti ranką, suteikti galimybę, priimti be išankstinių nuostatų.
Grupinio gyvenimo namų paslauga yra labai svarbi Lietuvos institucinės socialinių paslaugų pertvarkos dalis, kurioje aktyviai dalyvauja VšĮ „Vilties slėnis“. teikia ilgalaikę/trumpalaikę socialinę globą, užtikrinančią gyventojo įvairiapusiškus poreikius ir geriausią interesą.
Aplinkosaugos skatinimas žemės ūkyje
Seime įvykęs Nevyriausybinių organizacijų (NVO) pristatymas apie aplinkosaugos skatinimą žemės ūkyje susilaukė nevienareikšmio vertinimo. NVO paruoštose rekomendacijose taip pat išskiriama neigiama dabartinio reguliavimo įtaka.
Kaip teigia rekomendacijas paruošusios NVO, žemės ūkis Lietuvoje į aplinką išmeta apie ketvirtadalį šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), prisideda prie kasmet intensyvėjančios oro ir vandens taršos, biologinės įvairovės nykimo. Negana to, apžvalgoje teigiama, net 19 proc. Lietuvos vandens telkinių yra blogos būklės dėl žemės ūkio taršos.
Rekomendacijų pristatyme dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pastebėjo, kad norint pasiekti aplinkosaugos tikslus, reikalingas žemės ūkio politikos permąstymas. „Tas stambėjimas yra ankstesnių valdžios reikalavimų, bendros žemės ūkio politikos, pasekmė. Aš manau, kad mes turime permąstyti, kokių ūkių mes norime. Čia reikia ir socialinio aspekto, nes turime rūpintis, kad kaime gyventų žmonės“, - diskusijos metu aiškino T.Tomilinas.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“, Vartotojų Aljansas ir Vystomojo bendradarbiavimo platforma pateikė penkiolika rekomendacijų, tarp kurių išskiriamas pokyčių reguliacinėje aplinkoje, bei Dirvožemio įstatymo priėmimo poreikiai. Rekomendacijomis taip pat raginama įgyvendinti žemės ūkio finansavimo reformą - riboti paramą stambiems ūkiams, padidinti išmokas ekologiniams ūkiams, siekiant, apmokestinti CO2 išmetimus, remti žemės ūkio technikos dekarbonizaciją, skatinti pelkininkystę, valstybinėje žemėje leisti tik ekologinį ūkininkavimą.
tags: #tomilinas #nvo #socialiniu