Esu socialinė darbuotoja Violeta ir daugiau kaip 10 metų dirbu globos namuose, kuriuose paslaugos teikiamos vaikams ir jaunuoliams turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią. Ilgametė patirtis leido įžvelgti esminius pokyčius, kurių reikia vaikų globos sistemoje.
Kalbant apie visavertį vaiko gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į visuomenės gyvenimą, mokant juos prisitaikyti ir gerai jaustis sociume - pertvarka tikrai reikalinga. Tad nenuostabu, kad yra mažiau galimybių formuotis vaiko saugiam prieraišumui. O juk vaikui labai svarbu turėti žmogų, kuris suprastų, paguostų, išklausytų, apkabintų, kuriuo jis galėtų pasitikėti ir šalia kurio jaustųsi mylimas ir saugus. Juk apie tokią gerumo ir atidumo aplinką svajoja visi vaikai.
Šiame straipsnyje aptarsime bendravimo svarbą vaikų globos namuose, deinstitucionalizacijos procesą ir bendruomeninių namų modelio privalumus.
Deinstitucionalizacija: žingsnis link bendruomenės
Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas - sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialine negalia gyventi bendruomenėje. Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti.
Bendruomenė - tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai.
Taip pat skaitykite: Vaikų autizmas ir socialinė sąveika
Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės. Čia daug asmenų gyvena vienodomis sąlygomis, jų kasdienę veiklą reguliuoja dažnai biurokratija dvelkiančios taisyklės, nuolat kartojasi ta pati rutina. Su vaikais dirba daugybė darbuotojų, kurie nuolatos keičiasi, kintant dienos režimui.
O jie, metų metus gyvendami globos namuose, turi mažiau progų mokytis jiems taip svarbių buitinių įgūdžių ir tokiu būdu kaupti savo asmeninės patirties bagažą. Pavyzdžiui, dažnai visuomenėje girdimas pasipiktinimas, kad vaikai iš globos namų yra pripratę viską tik gauti ir nėra linkę to vertinti. Iš tiesų, šis faktas nėra jau toks iš piršto laužtas. Vaikai su specialiaisiais poreikiais, gyvendami globos namuose, ne dėl savo kaltės dažnai turi menką supratimą, iš kur ir kaip ant jų pietų stalo atsiranda maistas, mat, jų dalyvavimas maisto ruošoje apsiriboja kassavaitine užimtumo veikla. O tai jiems labiau siejasi su pramoga, o ne kasdienybe. Be to, daugelį dalykų darbuotojai atlieka už vaikus, tiesiog kad būtų greičiau, kad spėtų pagal dienotvarkės ritmą.
Bendruomeniniai vaikų globos namai: šeimos aplinkos link
Todėl bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje. Nes dabar jie turi savo namus.
Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Reikia pripažinti, jog, vykdant pertvarką, fizinės gyvenamosios vietos pakeitimas iš pačių vaikų ir darbuotojų pareikalavo didelių pastangų įveikiant savotišką baimę išeiti į bendruomenę. Reikėjo mokytis pasitikėti savimi, iš naujo atrasti savo stipriąsias savybes, pajusti žmonių palaikymą ir dvasinį pastiprinimą. Tai labai svarbūs ir jiems reikalingi ženklai. Reikėjo paneigti kaimynų išgąstį savo naujaisiais kaimynais ir užsitarnauti jų palankumą. Tikrai buvo tokių, kurie priėmė ir suprato mus - tokius, kokie esame. Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrėme, dabar jau galime pasidžiaugti, kad prieš penkis metus šie šeši vaikai, nežinoję, kas iš tiesų yra savi namai, šiandien džiaugiasi, kad jie gyvena, pasak jų pačių, „kaip rojuje“.
Vaikų teigimu, jie niekados nenorėtų sugrįžti į globos namus, nors ten paliko ir savo draugus, ir kartais dabar jau taip trūkstamą šurmulį. Jie sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis. Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles, mokėti jas išrūšiuoti, saugiai naudotis buitiniais prietaisais bei darbo įrankiais - įsukti į durų spyną iškritusį varžtelį, sutaisyti stalo stalčių ar įkalti vinį ir pakabinti paveikslą.
Vaikai labai noriai įsitraukia į maisto ruošą, savaitgaliais kartu su darbuotoju gamina pietus, taip mokydamiesi kulinarinių paslapčių bei kurdami aplink save jaukią, šeimynišką nuotaiką. Jie geba ne tik pasidaryti skanų sumuštinį - užsitepti sviesto ir atsipjauti sūrio ar dešros, bet ir iškepti pyragą, išsivirti arbatos. Tai vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, ypač pasitikėjimo savimi, kad ir aš galiu, kad aš iškepiau pyragą - pats, savarankiškai nuo pradžios iki galo, ir juo galiu pavaišinti savo draugus.
Vaikai kartu su darbuotoju eina apsipirkti į parduotuvę reikiamų maisto produktų, mokosi juos surasti prekybos centro lentynose ir parsinešti į namus, Kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai jau puikiai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, užsiėmimus. O tai labai svarbu pamažu augant ir tvirtėjant vaiko savarankiškumui.
Tai gerieji namai, kuriuose ypatingai atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Žinodamas, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos ar minutės, vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, gali ramiai kurti, veikti, žaisti.
Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose turi galimybę pažinti ne tik aplinką, bet ir gimtojo krašto kultūrą, tradicijas, suvokti mūsų tautos kultūros savitumą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Tyrimų duomenys apie gyvenimą bendruomeniniuose globos namuose
Pirmiausia stengiamasi apriboti vaikų patekimą į globą plėtojant paslaugas, stiprinant darbą su šeimomis, kurios atsiduria krizėje ar sudėtingoje situacijoje. Paprastai bendruomeniniuose globos namuose gyvena iki 8 vaikų, jais rūpinasi socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
Pateiksime rezultatus, kurie buvo gauti atlikus pirmojo Institucinės globos pertvarkos etapo vertinimą: tyrimo išvadoms suformuoti buvo apklausti 205 vaikai, ne mažiau kaip pusę metų gyvenantys bendruomeniniuose vaikų globos namuose, paimti 30 socialinių darbuotojų interviu. Visi tyrimo duomenys buvo surinkti 2019 m. lapkričio 16 d. - 2020 m. sausio 10 d. laikotarpiu.
Iš visų 205 apklaustų vaikų, 190 (93 proc.) teigė, kad jiems patinka gyventi bendruomeniniuose globos namuose. Vaikai sako, kad bendruomeniniai globos namai yra jaukūs, primena namus, o ne įstaigą.
Paprašyti išvardinti tris gerus dalykus, vaikai pirmiausia mini, kad čia mažiau triukšmo, daugiau ramybės ir galima valgyti, ką nori, net ledus. Kitas svarbus geras dalykas - naujųjų namų jaukumas, šeimyniškumas. Dažnai vaikai džiaugiasi, kad auklėtojos yra geros, rūpestingos, skiria daugiau dėmesio, vaikai geriau su jomis sutaria, gali išsikalbėti. Kaip privalumą ne vienas vaikas nurodo, kad gyvena kartu su sese ar broliu. Dar vienas svarbus pasitenkinimo gyvenimu bendruomeniniuose namuose veiksnys - kad čia daugiau laisvės ir savarankiškumo.
Tyrėjams pasiteiravus trijų blogų dalykų, kurie atsirado persikrausčius, dažniau vaikai sakė: „Nieko“, „Nėra tokių“. Kai kurie vaikai pamini, kad persikėlę prarado galimybę užsiimti mėgstamais dalykais: „Mažiau galimybių sportuoti“, „Nėra sporto salės, pianino“. Apie patyčias ir skriaudimą kalba 5 vaikai iš 205.
Labai svarbu, kad iš 205 apklaustų vaikų, didžioji dalis (89 proc.) yra prisirišę prie bent vieno suaugusio asmens arba pačiuose bendruomeniniuose globos namuose, arba už jų ribų. 16 proc. vaikų yra prisirišę prie suaugusio brolio ar sesers, 13 proc. - prie tėvų, 5 proc. - prie kitų giminaičių, 9 proc. - prie globėjų, krikštamotės ar panašiai, o 46 proc.
Patys vaikai sako, kad persikėlus į bendruomeninius vaikų globos namus jų santykiai su socialiniais darbuotojais labai pagerėjo, pagerėjo ar greičiau pagerėjo. Taip mano 150 vaikų iš 199 - šis klausimas anketoje buvo užduotas tik mokyklinio amžiaus vaikams, todėl bendra imtis mažesnė.
96 proc. Santykiai tarp kartu gyvenančių vaikų pagerėjo daugiausia dėl to, jog bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena mažiau vaikų, ramiau, tad santykiai su kitais vaikais tampa artimesni. Santykiai su draugais už globos namų ribų persikėlus taip pat keitėsi - kai kurie ankstesni draugai atitolo, atsirado naujų draugų.
Vaikais bendruomeniniuose globos namuose besirūpinantys socialiniai darbuotojai taip pat pastebi teigiamus pokyčius vaikų gyvenime. Vienas svarbiausių dalykų vaikams, anot jų, savų namų jausmas, atsakomybė už juos, taip pat tas paprastas faktas, jog ant jų nekaba iškaba „globos namai“.
Socialinių darbuotojų vertinimu, persikėlę į bendruomeninius globos namus vaikai tapo savarankiškesni, tvarkingesni, patys yra linkę pirkti maistą, gaminti valgį, skalbti ir atlikti kitus buities darbus. Pasak darbuotojų, pasikeitė ir vaikų savikontrolės bei emocijų valdymo įgūdžiai: 74 proc. atvejų jie pagerėjo, 5 proc. - pablogėjo ir 21 proc. atvejų nepasikeitė. Tai siejama su ramesne, psichologiškai saugesne aplinka, išaugusiu vaikų pasitikėjimu savimi.
Nors nuostatos visuomenėje į globojamus vaikus, pasak socialinių darbuotojų, yra arba persmelktos gailesčiu, arba kaltinančios, bet, regis, santykiai su kaimynais klostosi teigiama linkme.
Patį pertvarkos procesą dauguma apklaustų socialinių darbuotojų, kurie dirba su vaikais bendruomeniniuose globos namuose, vertina teigiamai.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvenimas bendruomeniniuose globos namuose turi teigiamą poveikį vaikų savijautai, savarankiškumui ir santykiams su aplinkiniais.
Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ indėlis
Vaikų globos skatinimo projektas „Suraskime vaikams NAMUS. Nuo klubo įsikūrimo lankome vaikų namuose augančius vaikus - nenešame jiems daiktų, dovanojame bendravimo džiaugsmą. Esame įsitikinusios, kad įsisenėjusias valstybės žaizdas turėtų padėti gydyti ir visuomenė.
Klaipėdos Rotary klubas „Karalienė Luizė“ partnerystės pagrindais bendradarbiauja su Klaipėdos Globos centru ir džiaugiasi nemaža gerąja patirtimi.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. Per Kalėdinį laikotarpį, Jūros šventės dienomis einame į Teatro aikštę. Kalbamės su žmonėmis apie vaikų globą ir kviečiame aukoti globėjų šeimas. Už surinktas lėšas ir klubo narių aukas dovanojame vaikams prasmingas dovanas: 2017 m. dešimčiai globotinių įteikėme simbolinius kelialapius į vasaros stovyklas. Kiekvienam vaikui skirta po 150 EU laisvai pasirinktoje stovykloje.
2018 m. 2019 m. liepos 8 d. ir 12 d. globėjų šeimose augantys vaikai patyrė karišką vasaros nuotykį. Rotary klubo „Karalienė Luizė” sesės palydėjo grupę 12-14 metų vaikinų į jaunųjų šaulių stovyklą LDK Butigeidžio dragūnų batalione. Atsiliepdamos į LR Prezidentės akcijos „Padovanok vaikui vasarą“ kvietimą, pakvietėme vaikų namų globotinius į išgyvenimo stovyklą su NATO kariais.
2018 m. rugpjūčio 23-24 d. Brg. gen. Povilo Plechavičiaus poligone Kairiuose žygeiviai mokėsi išgyvenimo gamtoje gudrybių, žaidė su kariais sportinius žaidimus, bendravo prie laužo. Dalyvauti išgyvenimo žygyje panoro 15 Klaipėdos Vaikų globos namų „Rytas” ir „Smiltelė” auklėtinių bei šeimose augantys paaugliai nuo 14 iki 17 metų, iš jų šešios merginos. Programą parengė ir vaikus į žygį vedė Lietuvos kariuomenės ir Nyderlandų kariai.
„Šis žygis - tai taikos, bendrystės ir atsakomybės pavyzdys.
2019 m. sausio 24 d. Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centre įteikti 4 kompiuteriai, kurių vieno vidutine kaina 550 eurų. 2018 m. gegužės 16 d. padovanoti penkis nešiojami kompiuteriai, kuriais naudosis septyni baigiamosiose klasėse besimokantys vaikai. Moksleiviai džiaugėsi, kad taip reikalinga įranga jiems pasitarnaus ir mokslams, ir pramogoms. Penki personaliniai kompiuteriai kainavo 3100 Eur. Dalį sumos skyrė ir prie klubo „Karalienė Luizė“ projekto prisidėjo Rotary Lietuvos apygarda, uostamiesčio Rotary klubai „Aditė“, Concordia 1826“, „Klaipėdos senamiestis“. Šiam kilniam tikslui buvo panaudotos ir kalėdiniu laikotarpiu mūsų rinktos Jūsų, gerieji klaipėdiečiai, lėšos. 2018 kovo 6 d. klubo prezidentė Jolanta Juškevičienė ir KU rektorius prof. hab.dr.
2020 m. 2019 m. Savo norą pakeisti Lietuvą skleidžiame toliau. 2017 m. birželio 3 d. apie vaikų globą kalbėjomės su LR Prezidentės patarėja Ramune Guobaite-Kirsliene. Sieksime, kad kuo daugiau vaikų rastų šeimas, o šeimos -vaikus.
2019 m. balandžio 10 d. RK Karalienė Luizė sesės dalyvavo Klaipėdoje vykstančioje respublikinėje konferencijoje „Vaikų globos namų pertvarka: patirtys ir iššūkiai“, kurią inicijavo mūsų klubo daugiametis partneris Klaipėdos vaikų namai „Rytas“. Regina Milašiene „Rytas“ vaikų namų globos direktorė pasakė, jog 2020 metais jau bus 7 bendruomeniniai vaikų namai, kuriuose galės augti 56 vaikai, šiuo metu yra 4 butai-namai.
Vaikai, gyvenantys bendruomeniniuose vaikų namuose - šeimynose, labai vertina šią galimybę ir tai girdisi jų kalbose, kai sakoma „mano namai“, „namuose blynai skanesni“… Konferencijoje pasisakė ir Pavelas, jaunuolis, kuris išaugo vienoje iš keturių bendruomeninių vaikų namų - šeimynų. RK Karalienė Luizė, šis vaikinas labai artimas, daug metu jį kuravome, stengėmės suteikti galimybę atsakingai pasirinkti studijas ir jas sėkmingai pradėti, pasirūpinant papildoma stipendija.
2018 balandį Jūrų muziejuje-delfinariume į konferenciją - seminarą „Savanorystė veža” pakvietėme daugiau nei 50 vaikų iš Klaipėdos krašto Vaikų globos namų ir globėjų šeimų. Globos įstaigose ir globėjų šeimose augantys paaugliai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie savanorystės tikslus ir galimybes.
„Mums visiems vertingos įvairios patirtys. Kartais mes nesvarstydami imame ir užmirštame dalintis.
Vaikų globą kausto mitai ir abejingumas. Vaikų globą sunkina visuomenėje gajūs mitai ir nepagrįstos baimės, o vaikus jau globojančios šeimos pasigenda ne tik visuomenės, bet ir valdžios supratimo bei paramos. Tokias problemas išsakė Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė” 2016 m. „Konferencija mums suteikė daugiau informacijos, supratimo, kas yra globa, kuo ji skiriasi nuo įvaikinimo, kodėl stringa globos ir įvaikinimo procedūros.
Julija ir Romanas Gaiduk, auginantys 5 vaikus, iš kurių tik vienas biologinis, labiausiai akcentavo ne sunkumus, kuriuos tenka įveikti integruojant globotinį į šeimą, bet vis dar netolerantišką visuomenės, konkrečiai darželio bendruomenės reakciją į globojamus vaikus.
„Tas laikas, kai vaikas adaptuojasi šeimoje - labai svarbus. Vaikų globos namuose užaugęs šiandien žinomas menininkas Remigijus Gataveckas ragino dažniau lankyti vaikus, praleisti su jais laisvalaikį, burti potencialius globėjus, skatinti neįpareigojančią draugystę su vaikų namų auklėtiniais. „Lankykite, žaiskite, kalbėkitės su vaikais, net neturėdami tikslo įsivaikinti ar globoti. Renginio iniciatorės įsitikinusios, kad įsisenėjusias valstybės žaizdas turėtų padėti gydyti ir visuomenė.
Bendravimo svarba vaikų auklėjime
Geras bendravimas yra svarbus vaikų auklėjime. Todėl pateiksime naudingų patarimų tėvams, padėsiančių veiksmingai bendrauti su savo vaikais.
Auklėti vaikus gali būti daug maloniau, kai sukuriate teigiamus tėvų-vaikų santykius. Nesvarbu, auklėjate pradedantį vaikščioti kūdikį ar paauglį, geras bendravimas yra raktas, padėsiantis auginti vaiko savigarbą bei abipusę pagarbą.
Pagrindiniai gero tėvų/vaikų bendravimo principai
- Tegul vaikas žino, kad jums įdomu ir kad jūs esate įsitraukęs į pokalbį, o prireikus - jam padėsite.
- Kai jūsų vaikas nori pasikalbėti, išjunkite televizorių ir padėkite telefoną į šoną.
- Kai vaikas nori jums papasakoti kažką svarbaus, neatsiliepkite į telefono skambučius.
- Pokalbiai turi būti asmeniniai, nebent juose būtina dalyvauti kitiems asmenims. Geriausias bendravimas su vaiku - kai nieko nėra aplinkui.
- Vaiko sutrikdymas arba jo pastatymas į nemalonią padėtį prieš kitus paskatins jo pasipiktinimą ir priešiškumą.
- Kalbėdami su vaiku, nežiūrėkite į jį iš viršaus. Geriau fiziškai nusileiskite iki vaiko lygio ir tik tada kalbėkite.
- Jei labai pykstate dėl vaiko elgesio ar atsitikimo, palaukite, kol nusiraminsite ir tada kalbėkite, nes kitaip negalėsite būti objektyvus. Geriau sustokite, nusiraminkite, o su vaiku pasikalbėsite vėliau.
- Jei esate labai pavargęs, jums reikės daugiau pastangų, kad būtumėte aktyvus klausytojas. Tikras aktyvus klausymasis yra sunkus darbas, tad tai daryti, kai kūnas ir protas jau pavargę, yra labai sudėtinga.
- Klausykitės atidžiai ir mandagiai. Nepertraukinėkite vaiko, kai jis bando papasakoti jums istoriją. Su savo vaiku būkite toks pagarbus, koks būtumėte su geriausiu draugu.
- Nebūkite žinovas, išnarpliojantis smulkias istorijos gijas ir niekada neleidžiantis išsivystyti vaiko temai. Kartais, kai vos vaikas pradeda pasakoti, kas atsitiko, tėvai sako: „Man nesvarbu, ką jie daro, bet būtų gerai, kad tu nedalyvautum tokiuose dalykuose”. Juk svarbiausia yra tai, kad vaikas pasitiki jumis ir drįsta pasakoti.
- Neklauskite kodėl, tačiau klauskite, kas atsitiko.
- Jei kažką žinote apie situaciją, pasakykite vaikui, ką jūs žinote ar ką jums pasakė.
- Venkite tokių frazių, kaip „Kalbėsi, kai aš pabaigsiu”, „Aš žinau, kas tau geriausia”, „Tiesiog daryk, ką aš sakau, ir taip problemą išspręsime”, pamirškite pamokymus ir moralizavimą, nes tai nepadeda atvirai bendrauti.
- Nenaudokite pažeminančių žodžių ar teiginių (kvailas, tingus ir pan.): „Tai kvaila, nėra jokios prasmės” arba „Ką tu žinai, tu tik vaikas”.
- Parodykite, kad priimate patį vaiką, nepriklausomai nuo to, ką jis padarė arba ko nepadarė. Padrąsinkite vaiką bendrauti atvirai.
Taip žingsnelis po žingsnelio keliaudami link gyvenimo kokybės gerėjimo, vis dar susiduriame su visuomenės keistu požiūriu, nenorėjimu mus priimti tokius, kokie esame. Kartais visuomenė vis dar ieško tolerancijos apraiškų mumyse, nenorėdami būti tolerantiškais mūsų atžvilgiu.
Todėl iš savo darbinės patirties esu įsitikinusi, kad gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose stiprina vaikų su specialiaisiais poreikiais saugumo jausmą, augina jų gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius bei teigiamai veikia jų savijautą.
tags: #bendravimas #vaiku #namuose #apie