Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, apimanti įvairias smurto formas ir paliečianti daugelį visuomenės narių. Tai sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kokios jo formos, priežastys, kokios teisinės priemonės taikomos Lietuvoje, siekiant apsaugoti aukas ir užkirsti kelią smurtui.
Smurto Artimoje Aplinkoje Apibrėžimas ir Formos
Smurtas artimoje aplinkoje - tai bet kokia veika, įvykdyta toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių. Smurtas artimoje aplinkoje suprantamas kaip bet koks fizinis, seksualinis, žodinis, emocinis, ekonominis smurtas, kai smurtiniai veiksmai yra padaromi esant santykiams tarp partnerių arba buvusių partnerių, nepaisant to ar tokie santykiai yra (buvo) formalizuoti, taip pat tarp pirmos eilės giminų (vaikų ir tėvų), antros eilės giminų (anūkų, senelių, brolių, seserų).
Smurto artimoje aplinkoje formos:
- Fizinis smurtas: Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Tai lengviausiai atpažįstama ir pripažįstama smurto forma.
- Psichologinis smurtas: Sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Seksualinis smurtas: Kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą.
- Ekonominis smurtas: Viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę.
- Pasyvus smurtas (Nepriežiūra): Nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai.
Vaikai, kurie tampa smurto artimoje aplinkoje liudininkais arba gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, taip pat patiria smurtui prilyginamą neigiamą poveikį.
Smurto Artimoje Aplinkoje Priežastys ir Dėsningumai
Dažniausiai vienas žmogus artimoje aplinkoje yra linkęs kontroliuoti, bauginti ir smurtauti prieš kitą. Tokiais atvejais smurtas artimoje aplinkoje pasikartoja vis dažniau ir intensyvėja. Smurto ratas yra metafora, kuria nupasakojamas besikartojantis smurto artimoje aplinkoje dėsningumas: tarsi besisukant ratu nuolat kartojasi įtampos augimo, smurto proveržio ir medaus mėnesio etapai.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Smurto artimoje aplinkoje, nepriklausomai nuo jo formos, pagrindinės priežastys paprastai yra susijusios su smurtautojo siekiu kontroliuoti auką, o tai lemia ne vienkartinį tokio smurto pobūdį. Kitaip tariant, smurtas tampa įprastu problemų sprendimo ar net bendravimo būdu, prie kurio, deja, pripranta ne tik smurtautojas, bet ir auka.
Teisinė Bazė ir Apsaugos Priemonės Lietuvoje
Lietuvos įstatymų leidėjas ilgai vengė kištis į asmens šeimos gyvenimą, vadinamuosius buitinius konfliktus palikdamas spręsti pačiai šeimai. Ši situacija iš esmės pasikeitė tik 2011 metais, kai, palaipsniui keičiantis visuomenės požiūriui į smurtą artimoje aplinkoje, reaguojant į sukeliamas skaudžias (dažniausiai, negrįžtamas) pasekmes smurto artimoje aplinkoje aukoms, 2011 m. gegužės 26 d. buvo priimtas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme (2011) pirmą kartą pripažinta, kad smurtas artimoje aplinkoje pažeidžia žmogaus teises ir yra visuomenei labai žalinga veika. Numatytos teismo skiriamos apsaugos priemonės: įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei gyveno su nukentėjusiuoju, ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens, t. p. Siekiant geriau ir operatyviau apsaugoti smurtą patyrusius asmenis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas papildytas nuostatomis (įsigalios 2023 07 01), reglamentuojančiomis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, numatantį įvairius įpareigojimus smurtautojui. Esant smurto artimoje aplinkoje pavojui policijos pareigūnai orderį smurtautojui galės skirti 15 d. laikotarpiui. Orderiu smurtautojui nustatomi įpareigojimai yra panašūs į ankstesnius, tačiau detaliau reglamentuoti. Įpareigojimai t. p.
Pagrindinės Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos:
- Užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje.
- Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones.
- Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
- Nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimo srityse.
Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras.
Institucijų ir Įstaigų Funkcijos
Svarbu paminėti, kad įvairios institucijos ir įstaigos atlieka svarbų vaidmenį smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos srityse. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims. Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, kitoms institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims teikimo, smurtinio elgesio keitimo programų (mokymų), atlieka kitas Tarybos nuostatuose nustatytas funkcijas.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija (Komisija). Komisijos veiklos pavyzdinius nuostatus ir rekomenduojamą institucinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Tarptautiniai Įsipareigojimai
Lietuva yra ratifikavusi 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Lietuva taip pat yra Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo dalyvė. Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 m. birželio 7 d., tačiau iki šiol jos neratifikavo, ir tai vis dar kelia daug diskusijų ir emocijų. Kalbant apie regioninį lygmenį, Lietuva yra Europos Tarybos narė ir šios tarptautinės organizacijos priimtų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Europos socialinės chartijos (pataisytos) dalyvė.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Taigi teisiniu ir tarptautiniu lygmeniu Lietuva per dvidešimt metų nuėjo ilgą, turiningą kelią ir iš esmės savo teisiniu reguliavimu, teisėsaugos institucijų praktika daugeliu aspektų neatsilieka, o tam tikrais atvejais ir lenkia kitas Europos valstybes.
Visuomenės Požiūrio Kaita ir Iššūkiai
Greta teisinio reguliavimo iš esmės keitėsi visuomenės požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir šiandien daugeliui jau ne vis vien, kai girdi, mato akivaizdų smurtą savo aplinkoje. Vis dėlto smurto artimoje aplinkoje mastas reikšmingai nemažėja. Išsprendus teisinio reguliavimo problemas, siekiant sumažinti smurto artimoje aplinkoje, matyt, teks grįžti prie ilgai trunkančių, bet efektyviausių sprendimų - visuomenės švietimo, koks elgesys yra normalus, o koks - žalingas, net jei sunku tai identifikuoti, taip pat emocinio intelekto stiprinimo, tinkamų konfliktų sprendimo būdų paieškos ir kt.
