Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo politikos Lietuvoje SSGG analizė

Socialinė atsakomybė - tai pastaruoju metu ypač plačiai nagrinėjama tema, tačiau Lietuvos įmonėse socialinės atsakomybės politika dar nėra labai aktyviai įgyvendinama, nors vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad tokios politikos raiška ir pateikimas atskleidžia įmonės brandą ir gerina jos įvaizdį vartotojų akyse.

Tyrimo tikslas ir apimtis

Straipsnyje nagrinėjama įmonių socialinės atsakomybės samprata bei vaidmuo viešajame sektoriuje ir tiriamas valstybinių Lietuvos susisiekimo įmonių socialinės atsakomybės taikymo savo veikloje lygmuo, siekiama įvertinti pateikiamos informacijos turinį ir išsamumą bei sritis, kuriose įmonių socialinė atsakomybė vykdoma aktyviausiai.

The main purpose of this research was to measure how active the 26 analysed companies apply social responsibility principles in their practice and which area of 4 - society, enviroment, employee, customer relations - is the most common.

Metodologija

The methods of research applied in this article are the comparative and systematic review of scientific literature and Content analysis.

In order to analyse the influence of the main macroeconomic aspects on the development of CSR, statistical data analysis techniques (such as the correlation analysis of the influence of separate factors on the development of CSR) were used.

Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos

SSGG: stiprybės (S)

  • Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
  • Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008).
  • Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b).
  • LR Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę.
  • Nr. 8 PRIORITETAS. Šio projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti Valstybės pažangos strategijoje nurodyto tikslo įgyvendinimą, verslo socialinę atsakomybę suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką.

SSGG: silpnybės (W)

  • Tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai.
  • Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos.
  • Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai.
  • Darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas.
  • Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui.

SSGG: galimybės (O)

  • Siekiant užtikrinti ĮSA rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir ĮSA duomenų prieinamumo gerinimą, bus sukurtas Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksas, kuris padės objektyviai matuoti pažangą ĮSA srityje.
  • Parengta verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomieji projektai 10-yje įmonių.
  • Bus organizuotos 2 tarptautinės konferencijos, 75 praktiniai seminarai įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams bei 279 mokymų įmonių atstovams socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi temomis.
  • Konsultuojamos ne mažiau kaip 50 įmonių socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokomos kaip parengti socialinės atskaitomybės ataskaitas, po mokymų ir konsultacijų planuojama parengti ne mažiau kaip 46 ĮSA atskaitomybės ataskaitų.
  • Mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 4340 asmenų.
  • Bus atliktos 2 ĮSA paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizės, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas.
  • Taip pat numatyta patikslinti ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus, bus parengti ir atnaujinti 2 metodiniai leidiniai ĮSA tema.
  • Bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis.
  • Taip pat bus siekiama įgyvendinti iki 50 daugiašalių bandomųjų socialinės atsakomybės projektų įtraukiant įmones ir nevyriausybines organizacijas (toliau - NVO).
  • Bus vykdoma ĮSA diegimo pažangos stebėsena pagal ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2019-2021 m.

SSGG: grėsmės (T)

  • Be vyriausybės pagalbos vienas verslas negali išspręsti socialinių, aplinkosauginių ir ekonominių problemų.
  • Socialiai atsakingo verslo plėtrą veikia makroekonominė aplinka, susidedanti iš visų ekonomikos sektorių bei jų tarpusavio sąveikos.
  • Socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė.
  • Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse - stokojant tokiems mechanizmams, pažanga sulėtėja.

Valstybės ir verslo santykis

S šiame straipsnyje nagrinėjamas valstybės ir verslo santykis sprendžiant socialiai atsakingo verslo plėtrą. Valstybės vaidmuo sprendžiant socialiai atsakingo verslo problemas yra labai svarbus.

Pagrindinius ekonomikos sektorius galima išskaidyti į tris pagrindinius komponentus: valstybės sektorių, privatų sektorių ir visuomeninį sektorių, kurio esminę dalį sudaro namų ūkiai arba vartotojai.

Valstybės vaidmuo skatinant socialiai atsakingų įmonių plėtrą vaidina lemiamą vaidmenį.

Empiriniai pastebėjimai Lietuvos valstybinėse įmonėse

Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos.

Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas. Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ

Geri praktikos pavyzdžiai ir sklaida

Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse. Taip pat kitose šalyse įmonių socialinės atsakomybei skatinti yra dažnai pasitelkiamas dalinimasis gerąja praktika.

Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė, nežinant apie anksčiau minėtus privalumus.

Mokslinė literatūra ir žinios apie ĮSA

  • Corporate social reporting development in Lithuania. Ekonomika ir vadyba 2012, 17, 4, 1233-1239.
  • Social responsibility discourse in empirical and theoretical Lithuanian scientific studies. Inžinerinė ekonomika 2014, 25 (5), 578-588.
  • Socialinės atsakomybės tyrimas valstybinėse susisiekimo įmonėse.. Tiltas į ateitį 2014, 1 (8), 119-122.
  • Socialinės informacijos kaip Lietuvos įmonių etiškos elgsenos kriterijaus analizė. Ekonomika ir vadyba 2012, 17, 3, 836-843.
  • Socialiai atsakingo verslo praktikos mažose ir vidutinėse įmonėse. Mokslas - Lietuvos ateitis 2021, Ekonomika ir vadyba, 56-69.

Rekomendacijos politikos skatinimui

  1. Diegti privalomą socialinės atsakomybės ataskaitų reikalavimą valstybės valdomose įmonėse ir vertinti ne tik informacijos viešinimą, bet ir kokybinius rezultatus.
  2. Įdiegti Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą ir užtikrinti jo prieinamumą visuomenei bei verslui.
  3. Organizuoti reguliarias gerosios praktikos sklaidos platformas ir tarptautines konferencijas, didinančias kompetenciją ir motyvaciją taikyti ĮSA principus.
  4. Remti daugiašalius bandomuosius socialinės atsakomybės projektus, įtraukiant verslą ir NVO.
  5. Stiprinti mokymus ir konsultacijas (seminarai, mokymai ir praktiniai užsiėmimai) verslo atstovams, taip kaip numatyta projekto veiksmuose.

Santrauka

Socialiai atsakingas verslas pamažu tampa nauja norma. Pasaulinės tendencijos akivaizdžios: aplinkos, socialinio ir valdysenos faktoriais grįstos (tvarumu ir etiniais principais paremtos) investicijos 2018 m. siekė 20 trilijonų dolerių - t. Visapusiška stebėsena, indeksai ir mokymai gali padėti Lietuvai užtikrinti labiau vienodą ir kokybišką ĮSA diegimą valstybiniame ir privačiame sektoriuose.

Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės

tags: #imoniu #socialines #atsakomybes #skatinimo #politikos #lietuvoje