Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių ir mažiausiai rizikingų būdų nutraukti darbo santykius. Šis pagrindas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnyje, leidžia darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl visų atleidimo sąlygų: datos, kompensacijų, atsiskaitymo tvarkos. Tačiau kyla daug klausimų dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką pasirašius tokį susitarimą.
Nedarbo draudimo išmokos ir darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kurie nutraukė darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str. (šalių susitarimu) arba 127 str. Tai reiškia, kad darbas nutrauktas pagal šalių abipusį susitarimą gali suteikti teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu asmuo yra apdraustas ir atitinka kitas išmokos gavimo sąlygas.
Svarbu pažymėti, kad Darbo kodekso 54 straipsnis nenustato pareigos mokėti išeitinę kompensaciją nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu. Tai reiškia, kad jei susitarime nenurodyta kompensacija, darbuotojas jos negaus. Darbuotojas turi teisę derėtis dėl palankesnių nutraukimo sąlygų, o pasiūlymas nutraukti sutartį turi būti pateiktas raštu su konkrečiomis sąlygomis, tokiomis kaip darbo santykių pabaigos data, kompensacijos dydis ir atsiskaitymo tvarka.
Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra
- Nutraukimas prasideda nuo vienos šalies raštiško pasiūlymo, kuriame turi būti nurodytos aiškios nutraukimo sąlygos;
- Kita šalis per 5 darbo dienas turi raštu išreikšti sutikimą ar pasiūlymą atmesti;
- Jei per šį terminą atsakymas nepateikiamas, laikoma, kad pasiūlymas atmestas;
- Darbo sutarties nutraukimas galimas tik esant tikrajai ir suderintai abiejų šalių valiai, be spaudimo ar suklaidinimo;
- Darbuotojas neprivalo iš karto sutikti su nutraukimu ir gali derėtis dėl geresnių sąlygų;
- Įspėjimo termino nėra taikoma, tačiau šalių susitarimu gali būti sutarta dėl bet kokios nutarimo datos.
Darbo kodekso 54 straipsnis įpareigoja aiškiai ir konkrečiai pateikti pasiūlymą, o teismų praktikoje nagrinėjama, ar darbuotojas turėjo galimybę priimti laisvą sprendimą, ar nebuvo darbdavio spaudimo, ir ar pilnai suvokė susitarimo pasekmes. Jei darbdavys priverčia pasirašyti susitarimą taikydamas spaudimą, toks susitarimas gali būti pripažintas neteisėtu.
Nedarbo socialinio draudimo stažas ir išmokos
Nuo 2005 m. sausio 1 d. asmens nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kuomet buvo mokamos arba turėjo būti mokamos privalomojo nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, kuomet asmuo gavo ligos ar motinystės pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe išmokas ir kt. Nuo 2006 m. liepos 1 d. stažas papildomai apima laikotarpius, kai asmuo gavo profesinės reabilitacijos ir tėvystės pašalpas.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Asmuo, kuris yra atleidžiamas pasirašius susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, gali būti tinkamai įregistruotas teritorinėje darbo biržoje ir turėti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, jeigu atitinka visus kitus reikalavimus (apdraustumas, darbo stažas, registracija darbo biržoje).
Ar galima gauti išeitinę išmoką pasirašius susitarimą?
Įstatymas nenumato privalomos išeitinės išmokos mokėjimo nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu. Išeitinė išmoka dažniausiai mokama atleidžiant darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės. Šiuo atveju darbuotojui priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Tačiau jei darbo sutarties nutraukimo susitarime numatyta kompensacija, ji mokama pagal susitarimą.
Darbdavys negali versti darbuotojo rinktis tarp išeitinės išmokos ir kitų išmokų, pavyzdžiui, papildomo sveikatos draudimo išmokų: šios teisės nepriklausomos viena nuo kitos.
Darbo sutarties nutraukimas dėl sveikatos priežasčių ir nedarbingumas
Darbo kodeksas leidžia nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, įskaitant sveikatos būklę, kai darbuotojas negali atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo. Tokiu atveju būtina pateikti gydytojo išvadą, įrodančią negalėjimą dirbti.
Jeigu gydymo gydytojas diagnozuoja laikinojo nedarbingumo atvejį, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, laikotarpis gali būti pratęsiamas gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu. Jei ilgas nedarbingumo laikotarpis baigiasi, o darbuotojas negali grįžti į darbą, jis turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl ligos fakto: atleidimo pagrindas - objektyvus negalėjimas dirbti, patvirtintas gydytojo išvada. Be to, darbuotojai, turintys galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, yra apsaugoti nuo atleidimo.
Registravimasis darbo biržoje ir nedarbo išmoka
Norint gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, asmuo turi būti įregistruotas teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis. Atleidus darbo sutartį šalių susitarimu, jei žmogus atitinka teisės aktų nustatytas sąlygas, išmoka gali būti suteikta.
Tačiau asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus, bedarbio statusas panaikinamas, todėl nedarbo išmoka jiems nebemokama.
Praktiniai patarimai darbuotojams ir darbdaviams
- Darbdavys turi pateikti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo raštu, nurodant konkrečias sąlygas;
- Darbuotojas turi teisę per 5 darbo dienas sutikti ar atmesti pasiūlymą; jeigu nesutinka, laikoma, kad pasiūlymas atmestas;
- Darbuotojas gali derėtis dėl palankesnių sąlygų, įskaitant kompensaciją ar atsiskaitymo terminus;
- Jei darbuotojas jaučiasi priverčiamas pasirašyti susitarimą, jis gali vėliau ginčyti tokį sprendimą teisminėje tvarkoje;
- Darbdavys privalo užtikrinti laisvą darbuotojo sprendimo priėmimą be spaudimo ar klaidinimo;
- Nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu, darbuotojas turi teisę užsiregistruoti darbo biržoje ir, jei atitinka reikalavimus, gauti nedarbo draudimo išmoką;
- Įspėjimo terminas šiuo pagrindu nenumatytas, bet gali būti numatytas susitarimu.
Apibendrinimas
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu suteikia galimybę lanksčiai ir taikiai nutraukti darbo santykius. Nedarbo socialinio draudimo išmokos gali būti mokamos asmenims, kurie tokį susitarimą pasirašė, jei jie atitinka draudimo ir registracijos darbo biržoje sąlygas. Tačiau išeitinė išmoka šiuo pagrindu nėra garantuota ir priklauso nuo susitarimo. Svarbu žinoti savo teises, atsargiai vertinti pasiūlymus, nedaryti spaudimų ir visuomet siekti aiškumo ir skaidrumo darbo santykių pabaigimo procesuose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje